Daiva Simanavičiūtė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2012-02-23

Skautai: Lietuvai trūksta budrių žmonių

  
Skautai: Lietuvai trūksta budrių žmonių Šiuo metu du trečdalius Lietuvos skautijos narių sudaro mergaitės, merginos ir moterys.

Skautų manymu, jų judėjimas, kaip pasaulėžiūros ir gyvenimo mokykla, yra ypač aktualus šiandien. Jie kuria aplinką, kurioje niekas tavęs neteisia, nemoko gyventi, bet laiku ištiesia pagalbos ranką. Atrodo, kad skautų siūlomas vertybinis gyvenimo modelis galėtų padėti ir mūsų pasyviajai visuomenės daliai.

utija priklauso Pasaulinei skautų judėjimo organizacijai. Pasaulyje yra daugiau nei 28 milijonai skautų ir skaučių, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų. Tai – didžiausias jaunimo judėjimas pasaulyje. Kaip pabrėžia kalbinti skautai, skautybė skatina asmens tobulėjimą, ugdo mąstymą, pareigingumą, atsakomybės jausmą, meilę artimui ir Tėvynei. Jie prisipažįsta dažnai galvojantys, kaip pakeisti mūsų visuomenę.
Tomo Rakovo, Lietuvos skautijos vyriausiojo skautininko, teigimu, jie svarstantys, ką daryti, kad žmonės nebūtų abejingi: „Skautų šūkis – „Budėk“ – atskleidžia mūsų judėjimo esmę – nebūti abejingam, būti budriam ir pasiruošusiam pagelbėti kitiems.“
 
Skautų veiklos šakos
 
Tomas Rakovas: Lietuvos skautijoje yra kelios skautų veiklos šakos – veikia sausumos, jūrų ir oro skautai. Jūrų skautai ugdomi per nuotykius vandenyje, jūreivystę, oro skautų sritis – oreivystė, modeliavimas, oro navigacija, aitvarai. Sausumos skautai stovyklauja, mokosi orientuotis gamtoje ir rengti žygius. Būdamas skautas, gali įgyti fotografo specialybę – pabaigęs specialųjį kursą, gauni ženklelį, parodantį, kad supranti esminius fotografijos principus, moki fotografuoti.
 
Specialybių instruktoriai būna savanoriai vadovai fotografai, medikai, fizikai, muzikai. Jie skautams padeda įgyti pagrindinių žinių ir įgūdžių. Specialybės yra skirtingos pagal amžių: jaunesniems – paprastesnės, vyresniems – sudėtingesnės. Skautai įgyja virėjo, energetiko, etnografo, pirmosios pagalbos gydytojo, astronomijos ir irklavimo specialybes.
 
Skiltys yra vienas iš pagrindinių skautų veiklos metodų. Skiltį sudaro 3–7 asmenys. Kiekviena skiltis turi savo pavadinimą. Jaunesnieji skautai vadinami vilkiukais ir vilkiukėmis. Kelios skiltys jungiamos į draugovę, dar didesnės draugovės – į tuntus, kuriuos sudaro apie 100 žmonių. Šiuos ir daugybę kitų žodžių ir terminų – draugovė, draugininkas, sueiga, šūkis, budėk, įžodis, įžadas, iškyla, sėlinimas, žvalginėjimas, palapinė, laužas – skautams pasiūlęs vartoti kalbininkas Jonas Jablonskis.
 
Skautės moka naudotis kirviu
Jorė Astrauskaitė: Jauni žmonės dažnai pabrėžia, kad skautavimas padėjo atsiskleisti, suteikė bendravimo, darbo komandoje, lyderystės įgūdžių. Draugystė, neabejingumas, pagalba šalia esančiajam yra labai svarbūs dalykai kiekvienam skautui. Skautai ne vieną sykį yra atlikę gelbėjimosi rato vaidmenį – tai aplinka, kurioje tavęs niekas neteisia, nemoko gyventi, bet laiku ištiesia pagalbos ranką. Pavyzdžiui, aš prieš fizikos kontrolinius visada prašydavau bendraamžių brolių pagalbos. Jie man paaiškindavo sunkesnius uždavinius, o su vieneto sesėmis kartu ruošėmės valstybiniams egzaminams. Jaunam žmogui tai labai svarbu.
 
Dauguma vaikų piešia, groja, dainuoja. Neseniai Kaune vyko tradicinis skautų dainų konkursas. Susirinkę keli šimtai skautų iš visos Lietuvos dainavo liaudies, savo kūrybos ir kitas dainas. Konkursas vyksta jau daugiau nei 10 metų iš eilės. Dalis jų užaugę tampa profesionalais. Turbūt ryškiausias šiandienos pavyzdys – Eglė Sirvydytė, savo muzikinę karjerą pradėjusi dainuodama prie skautiškų laužų ir dalyvaudama minėtuose dainų konkursuose.
 
Šiuo metu du trečdalius Lietuvos skautijos narių sudaro mergaitės, merginos ir moterys. Jų yra pačių
įvairiausių: ramių ir hiperaktyvių, besikarstančių po medžius ir labiau mėgstančių padėti virtuvėje, dainuojančių ir nepaleidžiančių iš rankų sulankstomo peiliuko. Ramesnės mergaitės turi progą išdrąsėti, o aktyviausios mokosi sutelkti dėmesį. Jei ne skautai, aš niekada nebūčiau paėmusi į rankas veltinio ar pabandžiusi miško sąlygomis sukurti drabužių kolekcijos. Svarbus skaučių programos tikslas – suderinti savarankiškumą su moteriškumu. Pavyzdžiui, skautės moka naudotis kirviu, pjūklu, ir mums nesunku pasirūpinti malkomis.
 
Nuolat ieškome skautų vadovų
 
Tomas Rakovas: Skautybės pagrindas – savanoriavimas. Nė vienas vadovas už savo darbą ir ugdomąją veiklą negauna atlygio. Tai – kompleksų „laužymo“ mokykla, kurioje vaikai susiranda daugybę draugų ir ugdo savo socialinius įgūdžius. Todėl kiekvieną dieną ieškome vaikų, kurie norėtų tapti skautais, ir suaugusiųjų, kurie galėtų tapti vadovais. Mažiausiuosius mokome savarankiškumo, o vyresniuosius – prisiimti atsakomybę. Deja, savanoriauti Lietuvoje mažai kas nori ir gali. Skautų vadovų darbas yra sunkus ir atsakingas – jie nėra apsaugoti nuo sudėtingų situacijų.
Kita vertus, vadovų darbas yra prasmingas – jie padeda jaunimui tobulėti, įgyja vertingos patirties būdami su vaikais, stovyklaudami, keliaudami Lietuvoje ir užsienyje. Kartais, būna, vaikai užsigauna ar nusidegina pirštą, bet nuo tokių nelaimių nė vienas nėra apsaugotas. Visą savaitę vaikai būna priversti būti be tėvų – niekas tau nesukrauna kuprinės, neišdžiovina miegmaišio, neišskalbia kojinių, nepašildo maisto. Viską turi daryti pats.
 
Svajojame apie ilgalaikes bendradarbiavimo programas
 
Tomas Rakovas: Privalome reaguoti į smurto, pykčio, neapykantos protrūkius. Viena didžiausių problemų mokykloje – patyčios. Mes tai akivaizdžiai matome, kai vaikai susirenka į mūsų stovyklas. Bet imamės visokių priemonių, bendros veiklos ir kartu mėginame išspręsti konfliktus. Nuolat ieškome aktyvių, pilietiškų žmonių, kurie taptų skautų vadovais. Jei savo visuomenėje neugdysime aktyvių žmonių, tai nebus ir supratimo, kad daug ką galima neatlygintinai nuveikti. Skautai – mūsų visuomenės atspindys, bet kartu mes stengiamės tą visuomenę ugdyti.
 
 
Daugiau skaitykite:

  

Žymos: Atgimimas, Daiva Simanavičiūtė, Skautai

Komentarai

Naujausi straipsniai