Konstantinas Rečkovas   |   ATGIMIMAS   |   2013-02-14

Rusijos išguiti aktyvistai Lietuvoje dar nesijaučia jaukiai

  
Rusijos išguiti aktyvistai Lietuvoje dar nesijaučia jaukiai V. Putinas palaimino įstatymą, draudžiantį įsivaikinti JAV pieliečiams vaikus iš Rusijos globos namų

Rusijoje nebėra vietos nevyriausybinėms organizacijoms, skatinančioms demokratijos plėtrą. Vilniuje nusprendę įsikurti Nacionalinis demokratų institutas (NDI) ir Tarptautinis respublikonų institutas (IRI) šiomis dienomis nesijaučia itin jaukiai ir Lietuvos sostinėje. Puse lūpų užsimenama, kad mūsų šalies institucijos neskuba aktyvistams išduoti leidimų dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Pagal naujausias Rusijos teisės aktų pataisas, NDI ir IRI veikla gali būti kvalifikuojama kaip valstybės išdavimas ar šnipinėjimas. Tarptautinės organizacijos nutraukė savo veiklą Rusijoje, kai kurių jų darbuotojai pasitraukė į Vilnių, nelaukdami Maskvoje tolesnių represinės teisėsaugos veiksmų.
Šiuo metu 7 abiejų institutų darbuotojai, tarp kurių ir atstovybių vadovai yra Vilniuje – jie pateikė prašymus dėl Lietuvos darbo vizos suteikimo, tačiau baiminasi, kad šie prašymai gali būti nepatenkinti. „Mes bijome, jog jie (lietuviai – K.R.) tam nesiryš, kad neįsiveltų į naują konfliktą su Rusija, iš kurios perka dujas“, – prieš kurį laiką Rusijos laikraščiui „Kommersant“ sakė vienas iš į Lietuvą atvykusių darbuotojų. Jei vizos išduotos nebūtų, visuomenininkai yra pasiruošę prieglobsčio ieškoti kitoje ES valstybėje.
Migracijos departamentas privalo oficialiai atsakyti visuomenininkams per 15 dienų. Išskirtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Panašu, kad šiuo atveju valdininkai apsidraus ir galvos maksimalų leistiną laikotarpį.
 
Situacijos dėl vizų Rusijos aktyvistams Migracijos departamentas komentuoti „Atgimimui“ nepanoro. Esą veikiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
 
Pasitikėjimo ženklas
 
Rytų Europos studijų centro ekspertas dr. Laurynas Kasčiūnas mano, jog tai, kad IRI ir NDI atstovai nusprendė pasitraukti būtent į Lietuvą, yra savotiškas pasitikėjimo mūsų šalimi ženklas.
„Faktas, kad tokie tarptautinio masto institutai iškilus problemoms Rusijoje iš visų įmanomų variantų pasirenka būtent Lietuvą, yra mūsų valstybės pripažinimas. Tai įrodo, kad turime pakankamai vidinių resursų ir įdirbio tapti savotišku demokratijos ir saugumo sklaidos į Rytus centru, puikiai atliepiančiu pagrindinius Lietuvos geopolitinius iššūkius“, – sakė L.Kasčiūnas.
Anot eksperto, įgyvendindami Lietuvos saugumą stiprinančią politiką privalome nuosekliai ginti savo interesus, todėl neverta svarstyti nepagrįstų atsitraukimo būdų baiminantis Rusijos reakcijos.
„Tokios poveikio priemonės kaip trumpalaikiai energetinių žaliavų kainų svyravimai, negali sąlygoti NATO valstybės, puikiai žinančios, iš kur kyla jos saugumo garantijos“, – įsitikinęs politologas.
 
Tarnauja demokratijai
 
Seimo Europos reikalų ir Žmogaus teisių komitetų narys Egidijus Vareikis sako, kad Lietuvai būtų naudingas visuomenininkų pasilikimas Vilniuje: „Sovietinės okupacijos laikais aš svajojau apie Lietuvą kaip apie antisovietinės agitacijos lizdą. Aišku, NVO nariai nėra agitatoriai, bet jei jie dirbs Lietuvoje ir pasitarnaus Rusijos ar kitų postsovietinių šalių demokratijai, tai tik sveikintina. Belieka tikėtis, kad Lietuvos, NATO, ES institucijos atsižvelgs į tai.“
 
Padėti išguitiems NDI ir IRI siūlo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Pet­ras Auštrevičius: „NDI ir IRI yra gerai žinomos organizacijos, veikiančios pilietinės ir atviros visuomenės bei politinės minties sklaidos srityje. Jų indėlis į Rytų ir Vidurio Europos politines-ekonomines permainas yra didžiulis ir poreikis tam išlieka. NDI ir IRI yra skaidrios ir atskaitingos organizacijos, jų veikla yra visuomenei naudinga. Manau, kad esant šių organizacijų kreipimuisi į Lietuvą dėl atitinkamos veiklos perkėlimo, turėtume paremti šią iniciatyvą.“

Teisinė širma represijoms
Dvi JAV įsteigtos nevyriausybinės organizacijos – NDI ir IRI – buvo priverstos nutraukti veiklą po to, kai kaip atsaką į JAV Kongreso patvirtintą Sergejaus Magnickio įstatymą Rusijos Parlamentas priėmė įstatymą, suspenduojantį organizacijų, „dalyvaujančių politinėje veikloje ir gaunančių neatlygintiną paramą iš JAV“, veiklą ir draudžiantį žmogui, turinčiam JAV pilietybę, būti tokios nevyriausybinės organizacijos vadovu ir net nariu. Taip pat šis įstatymas draudžia JAV piliečiams įsivaikinti vaikus iš Rusijos globos namų. Žmogaus teisių gynėjų jis greitai buvo pramintas „Niekšų įstatymu“.
 
Be to, šių metų sausį Rusijoje įsigaliojo naujosios Baudžiamojo kodekso ir Nekomercinių organizacijų įstatymo pataisos, užkertančios kelią nepriklausomų organizacijų veiklai šalyje. Naujos pataisos reikalauja, kad nevyriausybinės organizacijos, gaunančios finansinę paramą iš užsienio, užsiregistruotų „užsienio agentų“ registre; legalizuoja jų neeilinius patikrinimus. Rusijos Baudžiamasis kodeksas dabar numato, kad asmuo, teikęs konsultacinę pagalbą užsienio organizacijai, jeigu ši pripažįstama „veikusia prieš Rusijos saugumą“, gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki 20 metų.
Šių diskriminacinių įstatymų įsigaliojimą lydi visuomenininkų juodinimo kampanija Kremliui pavaldžioje žiniasklaidoje bei išpuoliai prieš jų ofisus – šių įstaigų sienos darkomos paniekinančiais užrašais, prie pastatų vyksta nuolatiniai V.Putinui ištikimo jaunimo piketai.
 
Minėti V.Putino režimo veiksmai sukėlė pasipiktinimą ir toms Rusijos visuomeninėms organizacijoms, kurios kol kas lieka dirbti Rusijoje. Tarp jų – nuo seno veikiančios Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Už žmogaus teises“, Maskvos Helsinkio grupė, „Memorialas“, taip pat – ir žinomų tarptautinių organizacijų „Transparency International“, „Human Rights Watch“ ir kt. filialai.
„Human Rights Watch“ atstovybės Rusijoje direktorė Anna Sevortjan teigia, kad tokiomis pataisomis valdantysis režimas atveria kelius legaliam nepatogių organizacijų teisiniam persekiojimui: „Jie sudarkė atmosferą Rusijos visuomenėje, jie atvirai vysto kažkokius išsigimusius, deformuojančius visuomenę procesus. Rusijos visuomenei keičiami moraliniai kelrodžiai, tai, kas yra neleistina, tampa leistina.“
 
Maskvos Helsinkio grupės ilgametė pirmininkė Liudmila Aleksejeva, turinti dvigubą – JAV ir Rusijos – pilietybę, sako, kad jos organizacija, kaip ir absoliuti dauguma atsidūrusių tokioje padėtyje, nesiruošia paklusti naujoms taisyklėms: „Jeigu jie man pasakys, kad aš negaliu būti organizacijos, kurią steigiau prieš 36 metus, vadove ir nare, aš kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą. Kodėl deputatai, kurie šios grupės nesteigė, turi teisę diktuoti visuomeninei organizacijai, kas turi būti jos nariu ar vadovu?“
 
 
  

Žymos: Rusija, Vaikai

Komentarai

Naujausi straipsniai