Parengė Vilis Normanas   |   2010-07-08

Rusija nusitaikė į Lietuvos informacinę erdvę?

  
Rusija nusitaikė į Lietuvos informacinę erdvę?

Rusijos politikams prabilus apie Baltijos šalyse neva kylančias kliūtis normaliai rusakalbės informacinės erdvės plėtrai, Lietuvos ekspertai perspėja, jog tokie politiniai pareiškimai rodo siekį stiprinti įtaką.

Ne paslaptis ir tai, kad vis daugiau Rusijos kompanijų bando įsigyti vieną ar kitą Lietuvos žiniasklaidos įmonę.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys teigė, kad matomas Rusijos noras formuoti „nostalgišką“ filosofiją, o Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius pabrėžė, kad akivaizdus Maskvos interesas užimti svarbesnę dalį žiniasklaidos sektoriuje.
 
Šią savaitę Rusijos Valstybės Dūmai pateiktos rezoliucijos projekte pažymima, kad Rusijos informacinis dalyvavimas „artimojo užsienio“ šalyse per pastaruosius 15 metų gerokai sumažėjo. Projekte kalbama apie Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Baltijos šalis.
 
„Dabartinis posovietinių valstybių valdantysis elitas, norėdamas įtikti politinei situacijai, kryptingai ir dažnai naudodamas ekonomines priemones vykdo rusų kalbos išstūmimo politiką, mažindamas Rusijos žiniasklaidos pranešimų apimtis savo šalyse. Susiformavęs informacinis vakuumas yra užpildomas naudojant kitų valstybių, kurios yra suinteresuotos plėsti savo dalyvavimą posovietinėje erdvėje, ištekliais“, – teigiama dokumento projekte.
Jame įvardijama, kad Rusija turi „maksimaliai užtikrinti savo informacinį dalyvavimą artimojo užsienio šalyse“.
 
A. Vaišnys įsitikinęs, kad informacinės erdvės plėtimas yra politinis užmojis formuoti Rusijos politikai artimą požiūrį. Pasak eksperto, Rusijos informacijos dalis Lietuvoje užima nemažai vietos žiniasklaidoje. „Rusijos informacinė erdvė uždengia Lietuvą suprantamo ir kokybiško turinio produktu: žinoma kalba, pažįstami veikėjai, suprantami įvykiai. Kalba yra labai svarbu – tad ir pasaulio gamta, ir istorija lengviausiai yra prieinami rusų kalba“, – pastebi VU Komunikacijos fakulteto dekanas.
A. Vaišnys taip pat pastebi, jog Lietuvoje yra nemažai jaunimo, kurių šeimose apskritai nežiūrima lietuviška televizija – tik Rusijos. „Tai galiu įsivaizduoti vien iš pokalbių su pretenduojančiais studijuoti žurnalistiką Vilniaus universitete, baigusiais gimnazijas Lietuvoje. Prie situacijos juk taikosi ir populiariausias naujienų portalas Lietuvoje, pateikdamas naujienų rusų kalba. Tai poreikio atspindys“, – teigė žurnalistikos ekspertas.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai