Tiesa.com   |   2010-09-30

Lietuvos visuomenė sensta

  
Lietuvos visuomenė sensta
© D.Dokšaitė
2030 m. beveik trečdalį Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės.

Statistikos departamentas informuoja, kad šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 697,1 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, tai yra kas penktas (20,9%) gyventojas buvo pagyvenęs. Per pastaruosius dešimt metų pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 28,8 tūkst. (4,3%), nors šalies gyventojų skaičius sumažėjo 183,1 tūkst. (5,2%).

="text-align: justify">Prognozuojama, kad 2030 metų pradžioje beveik trečdalį (28,9%) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės (Europos Sąjungoje 27 – 30,4%). Tikėtina, kad vienam pagyvenusiam asmeniui tada teks 2 darbingo amžiaus asmenys (šiuo metu – 3).

Pagyvenusių moterų gerokai daugiau nei vyrų
 
Šių metų pradžioje šalyje buvo 449,2 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų, arba 1,8 karto daugiau negu vyrų. Pagyvenę žmonės mieste sudarė 20 procentų, kaime – 22,9 procento gyventojų. Daugiausia šio amžiaus žmonių buvo Varėnos, Alytaus, Anykščių ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, kuriose 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudarė 27,2–30,2 procento.

Nuo 2007 metų pagyvenusių žmonių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje šiek tiek ilgėjo. Pernai moterys, sulaukusios 60 metų, tikėtina, dar gyvens vidutiniškai 22,2 metų, vyrai – 16 metų (2007 m.– atitinkamai 21,7 ir 15,4 metų).

Europos Sąjungoje kas ketvirtas (22,5%) gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų. Prieš trejus metus duomenimis, Europos Sąjungoje moterys, sulaukusios 60 ir daugiau metų, tikėtina, dar gyvens vidutiniškai 24,8 metų, vyrai – 20,7 metų. Mažiausias moterų ir vyrų, sulaukusių 60 metų amžiaus, vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas buvo Graikijoje (2008 m. – 2,5 metų), Kipre ir Jungtinėje Karalystėje (3 metai), didžiausias – Estijoje (6,4 metų), Latvijoje (6,1) ir Lietuvoje (5,9 metų).
 
Lietuvoje 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis viršija Europos Sąjungos vidurkį
 
Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, pernai šalyje dirbo 180,3 tūkst., arba 51,6 procento 55–64 metų amžiaus gyventojų, iš jų 84,3 tūkst. (56%) vyrų ir 96 tūkst. (48,3%) moterų. Šios amžiaus grupės gyventojų užimtumo lygis 2009 m. šiek tiek sumažėjo, tačiau išliko aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (46%). Sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus tebedirbo 28,3 tūkst. (5,3%) gyventojų, iš jų 14,5 tūkst. (8%) vyrų ir 13,8 tūkst. (3,9%) moterų. Europos Sąjungoje praėjusiais metais dirbo 4,7 procento 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų.
 
Daugėja socialinių paslaugų namuose ir dienos centruose gavėjų
 
Sulaukus vyresnio amžiaus, dažną vargina įvairūs sveikatos sutrikimai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 262,7 tūkst. (2008 m. – 258,3 tūkst.) 65 metų ir vyresnių asmenų, arba kas antras šio amžiaus žmogus (iki 65 metų – kas penktas). Dažniausiai pagyvenusius žmones vargino kraujotakos sistemos ligos (41%), navikai (12%), kvėpavimo sistemos ligos (7%).

Pablogėjus sveikatai ypač aktualios tampa slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugos. Pernai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gavo 20,7 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų (2008 m. – 20,5 tūkst.). Medicininės reabilitacijos paslaugas praėjusiais metais gavo 19,8 tūkst. (2008 m. − 21,0 tūkst.) šio amžiaus gyventojų.
 
Pernai pagalbos ir socialinės globos namuose paslaugos buvo suteiktos 10,8 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, tai 1,4 tūkst. daugiau nei 2008 metais Kaip ir ankstesniais metais, senyvo (pensinio) amžiaus asmenys sudarė daugumą, arba keturis iš penkių, socialinių paslaugų namuose gavėjų. Dar 0,5 tūkst. pensinio amžiaus asmenų gavo pagalbos pinigus socialinėms paslaugoms namuose apmokėti.

60 metų ir vyresnių gyventojų, gaunančių įvairias socialines paslaugas dienos centruose, skaičius didėjo. Pernai tokios paslaugos buvo suteiktos 27,6 tūkst. žmonių, arba 12 procentų daugiau nei prieš pora metų.

Kaip ir ankstesniais metais, praėjusių metų pabaigoje globos įstaigose gyveno 6,4 tūkst., arba 0,9 procento visų šalies 60 metų ir vyresnių gyventojų, iš kurių senelių globos namuose gyveno 4,4 tūkst., globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia – 1,9 tūkst., o naujo tipo socialinių paslaugų įstaigose – savarankiško gyvenimo namuose – 133 gyventojai.
 
Sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais

Plečiantis informacinių technologijų naudojimosi galimybėms, per pastaruosius trejus metus maždaug dukart padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu. Šių metų pradžioje kompiuteriais naudojosi 10,1, internetu – 9,6 procento 65–74 metų amžiaus gyventojų (2009 m. – atitinkamai 8 ir 7,6%).

Pernai metų pradžioje Europos Sąjungoje kompiuteriais naudojosi 26, internetu – 23 procentai 65–74 metų amžiaus gyventojų. Daugiausia besinaudojusiųjų kompiuteriais ir internetu buvo Nyderlanduose (atitinkamai 56 ir 53%), Danijoje (57 ir 52%), mažiausiai – Graikijoje (3 ir 2%), Rumunijoje (4 ir 2%) ir Bulgarijoje (4 ir 3%).
  

Komentarai

Naujausi straipsniai