Sigita Limontaitė   |   2011-11-02

Lietuvos mamų išsigelbėjimas – perpardavėjos (papildyta - visas tekstas)

  
Lietuvos mamų išsigelbėjimas – perpardavėjos (papildyta - visas tekstas) Daugiausia prekių internete siūlo vaikus Anglijoje auginančios mamos.

Nemaža dalis užsienyje esančių parduotuvių internetu užsakytų prekių nesiunčia į Lietuvą. Šia verslo spraga sumaniai pasinaudojo svetur gyvenantys tautiečiai. Šiuo metu didžioji perpardavinėjimo banga jau nuslūgusi, tačiau vis dar esama moterų, užsakančių vaikiškų ir kitų prekių užsienio parduotuvėse, o vėliau jas parduodančių Lietuvoje gyvenančioms mamoms. Žinoma, su šiokiu tokiu antkainiu sau.

„Drabužiai visai šeimai iš UK“; „Užsisakykite vaikiškų prekių iš Didžiosios Britanijos“; „Tarpininkauju užsakant prekes iš Anglijos“ – dažniausiai tokių skelbimų randama mamų tinklalapiuose bei forumuose.
Nei kainos, nei kokybės
 
Šis verslas prasidėjo, kuomet mamos pastebėjo, jog užsienyje vaikiškos prekės kainuoja pigiau ir yra geresnės kokybės. Atsiradus paklausai ėmė daugėti ir pasiūlos. „Tiesos“ kalbinta 30 metų Rasa Juodkienė teigė, kad apie kainos ir kokybės santykį kalbėti net nėra prasmės. Pirmiausia, Lietuvoje nėra didelio pasirinkimo (kalbant apie vaikiškas prekes), tad ir kainas palyginti sunkoka. Be to, kinta valiutų kursas, tad vieną dieną užsakydamas internetu gali laimėti, o kitą jau pralošti.
 
Apie iš užsienio atvežtų daiktų kokybę Rasa tikrai turėjo ką pasakyti: „Pastaruoju metu Lietuvoje perku tik tada, kai daikto reikia greit. Jeigu galiu palaukti, užsisakau internetu. Perku viską: drabužius, batus, namų apyvokos daiktus. Siuntimo kaina paprastai siekia apie 10 proc. daikto vertės, tad, viską sudėjus, prekės kaina vis tiek išeina mažesnė nei Lietuvoje, – pasakojo vieną vaiką auginanti moteris. – Man akivaizdu, kad didžiųjų gamintojų gamyklose esame priskirti trečiosioms šalims, ir mums daiktus gamina kitos linijos ir cechai nei Vakarų Europai.“
 
Sukčiaujančių nepasitaikė
 
„Tiesa“ atliko nedidelę prekes vaikams iš Anglijos perpardavinėjančių moterų apklausą. Jos teigė, kad nors didysis pirkimo bumas pasitraukė su krize, tačiau tėvai iš Lietuvos vis dar ieško pigesnių ir kokybiškų prekių, nors sumos ir apimtys sumažėjusios. „Tautiečiai skundžiasi, jog už tikrai kokybišką prekę tėvynėje reikia pakloti nemažą sumelę, o vaikams norisi kuo geresnių daiktų, alergijos nesukeliančių audinių ir net dirbtinio pienuko“, – sakė pagal skelbimą atsiliepusi Roma.
 
R. Juodkienė prieš porą metų taip pat susirado skelbimą internete, kad iš Anglijos atvežama kokybiškų prekių ir jos būna pigesnės nei Lietuvoje. Pirmasis pirkinys buvo vežimėlis. Rasa neslėpė – jis kainavęs nepigiai, tad rizikos, jos manymu, būta nemažos. Pirkti per tarpininkę ją paskatino kainų skirtumas: „Kai pamačiau kainą, atsisėdau ant kėdės. Dievaži, negalėjau patikėti, kad toks kainų skirtumas. Mano išsirinktas vežimėlis Anglijoje kainavo lygiai per pusę pigiau, o gavau naują, kokybišką daiktą.“
Be to, Rasa buvo maloniai nustebinta. Siunčiant vežimėlius ar kitas didesnes vaikiškas prekes iš užsienio į tą pačią kainą buvo įtraukti įvairūs daikto priedai, pavyzdžiui, apsauga nuo lietaus bei antklodėlė. Lietuvoje, pašnekovės tikinimu, kiekvieną priedą reikia pirkti atskirai. „Esu tikra, kad daug dalykų gamintojas supakuoja kaip komplektą, bet lietuviams tai ne bėda – jie tuos daiktus išpakuoja ir parduoda atskirai už kosminius pinigus“, – verslininkų klastą įžvelgė R. Juodkienė. Iš užsienio atvežtos prekės kaina dažnai mažesnė negu lygiai tokios pat prekės Lietuvoje, o per išpardavimus kainų skirtumas gali siekti net iki 50–70 proc.
 
Kalbėdamos apie kokybę, mamos žodžių nevyniojo į vatą ir vienbalsiai teigė, jog atsiųstos prekės daug geresnės. „Tiesos“ pašnekovė Rasa, besilaukdama vaikelio, ėmė ieškoti vaikiškų prekių Lietuvoje ir nemaloniai nustebo: „Mane šiurpino baisūs daiktai už didelius pinigus ir gražūs daiktai už kosminius pinigus.“ Tuomet, pasitarusi su draugėmis, moteris ėmėsi paieškų bei kainų lyginimo internetiniuose tinklalapiuose.
 
„Neuždirbame milijonų“
 
Ši prekyba – tarp užsienyje gyvenančių mamų paplitęs verslas. Atlikus apklausą paaiškėjo, jog didžiąją dalį perpardavėjų sudaro moterys, dažniausiai mažus vaikus auginančios ir nedirbančios mamos. „Tiesos“ kalbinta Roma, perparduodanti Jungtinėje Karalystėje pirktus daiktus, teigė, jog daugiausia pardavėjų gyvena JK, tačiau pasitaiko ir gyvenančių Lietuvoje.
 
Apsipirkti tarpininkaujant kitam žmogui gana rizikinga, nes niekada nežinai, ar sumokėjęs už prekes jas ir gausi. Kita vertus, pačios tarpininkės griežtai neigia tokią mintį. „Mes pradėjome savo veiklą tam, kad Lietuvoje likusios mamos turėtų mažiau problemų augindamos vaikus, kad galėtų gyventi taip, kaip mes gyvename čia. Neuždirbame iš šio mažo versliuko milijonų, kartais net minimumo nesurenkame, tačiau tai darome ne dėl pinigų“, – tikino Roma. Jos žodžius patvirtino ir mamų forumų bei skundų lentų analizė: paaiškėjo, kad nei vienai mamai nekilo bėdų dėl siuntos gavimo.
Sąlygos, norint įsigyti prekių
 
Norėdama išsiaiškinti perpardavinėjimo sąlygas, „Tiesos“ žurnalistė skambino tindirindi.lt bei supermama.lt tinklalapiuose besiskelbiančioms moterims. Ne visos kalbintosios sutiko kalbėti apie prekės grąžinimo politiką, čekius už įsigyjamas prekes bei mokesčių mokėjimą. Kalbintosios mamos Miglė, Audronė bei Milda detaliai papasakojo, kaip vyksta prekės kelionė nuo užsakymo iki gavimo. Skelbimuose siūloma nuo kelių iki keliasdešimties skirtingų parduotuvių, iš kurių pirkėjas pirmiausia turi išsirinkti prekes internetiniame parduotuvės puslapyje.
 
Vėliau nukopijuotą sąrašą su pažymėtais dydžiais bei spalvomis reikia nusiųsti perpardavinėtojai, kuri, savo ruožtu, užsako prekes arba nuperka tiesiai iš parduotuvės. „Kadangi mes dažniausiai žinome, kada vyksta išpardavimai, tad ir kainas galime pasiūlyti žemesnes, negu skelbiama parduotuvių tinklalapiuose. Kuomet prekės atkeliauja pas mus, pirkėjas turi pervesti pinigus (prekės kaina plius 10 proc. už tarpininkavimą, plius prekės siuntimo kaina, kuri svyruoja nuo 2 iki 7 svarų sterlingų už kilogramą) į asmeninę tarpininkės sąskaitą. Gavusi pinigus, perpardavėja išsiunčia siuntinį, kuris keliauja 2–3 savaites“, – vienbalsiai tvirtino mamos.
 
Kalbant apie prekės grąžinimą, moterų nuomonės išsiskyrė. Vienintelė Audronė pasakė, jog prieš užsakydama daiktą nuolat susitaria su pirkėju, kaip spręstų iškilusį prekės grąžinimo klausimą. „Jei pirkėjas patvirtina, kad taip tikrai nenutiks, nebediskutuojame šia tema, tačiau jei jis nėra tvirtai apsisprendęs, sutariame, per kiek dienų derėtų pranešti man, jog prekė nepatinka, kad aš galėčiau grąžinti pinigus ir savo ruožtu nunešti ją atgal į parduotuvę“, – teigė moteris.
 
Audronės teiginius patvirtino ir pirkėja Rasa, papasakojusi, jog su jos išsirinkta tarpininke niekad nekilo problemų ir dėl galimo prekės grąžinimo: „Visada dar prieš užsakant daiktą sutardavome, ką darysime, jei norėsiu grąžinti prekę, prieš kiek dienų pranešiu ir panašiai. Susitarus viską prieš perkant, nė karto nebuvo pykčių“. Sumokėti už prekę Rasai buvo pasiūlyta dviem būdais: pervesti siuntėjai į asmeninę sąskaitą arba perduoti jos giminaitei. Atsiskaitant pastaruoju būdu būtų kainavę šimtu litų brangiau. „Tiesos“ pašnekovė pervedė pinigus į asmeninę sąskaitą ir, kaip buvo žadėta, gavo prekę laiku. Rasai padėjusi tarpininkė nuolat rūpinosi ir klausė, ar siuntinys jau pristatytas, tad moteris teigė nesusidūrusi su jokiais sunkumais.
„Dar noriu pasakyti, kad tokios merginos yra tikras išsigelbėjimas Lietuvos rinkai. Jos dirbtinai nekelia kainų, be to, pats gali išsirinkti prekes, jos tik persiunčia. Bėda ta, kad parduotuvės, kurių nėra Lietuvoje, jas baudžia, jeigu supranta, kad jos užsiima tarpininkavimu, ir uždraudžia užsisakinėti iš savo tinklo. Kol gyvename tokioje šalyje, visuomet atsiras žmonių, kurie padės įsigyti prekių už jų realią kainą, be lietuviškų antkainių“, – džiaugėsi Vilniuje gyvenanti R. Juodkienė.
 
***
 
Nuolaidos kodas naujienlaiškio skaitytojams:
 
Akcija020
  

Komentarai

Naujausi straipsniai