Tiesa.com   |   2014-10-15

Lietuvos kariuomenė prašo daugiau galių

  
Lietuvos kariuomenė prašo daugiau galių Greito reagavimo pajėgoms gali būti suteiktos panašios teisės kaip policijai.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pristatė naujas teisines ir praktines priemones, skirtas tinkamai reaguoti į naujo tipo – nekonvencinio karo – grėsmes.

losčiusi geopolitinė situacija įpareigoja turėti visas reikiamas priemones – tiek teisines, tiek karines, kad galėtume užtikrinti savalaikį ir tinkamą reagavimą į šalies saugumui kylančius iššūkius ir grėsmes. Šiandien galiojančios kariuomenės aktyvavimo procedūros, karių turimos teisės ir įgaliojimai neužtikrina reikiamos apimties ir savalaikio atsako“, - sakė ministras J. Olekas.
 
Būtent šiuos pakeitimus – įstatymo projektą dėl karinės jėgos panaudojimo – krašto apsaugos ministras J. Olekas spalio 13 d. užregistravo LR Seime. Ministras J. Olekas akcentavo, kad šiandieniniame kontekste būtini efektyvesni kariuomenės aktyvavimo mechanizmai, platesnės karinės ginkluotės panaudojimo ir įgaliojimų ribos. Todėl siūloma suteikti Prezidentui Seimo pritarimu galimybę tiesiogiai panaudoti Lietuvos kariuomenę su visomis operacijai reikalingomis karinėmis priemonėmis ir įgaliojimais.
 
 
Ministras J. Olekas taip pat pažymėjo, kad jeigu nėra įvesta karo padėtis, Lietuvos kariuomenė gali teikti tik pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus, kai šios neturi pakankamų ar tinkamų pajėgumų. Ypač aktualūs atvejai kada kariuomenė teiktų tokią pagalbą teroristinėse operacijose ar nepaprastosios padėties atveju. Tokiais atvejais kariai gali naudoti ginklus tik savigynos tikslais ir neturi jokių įgaliojimų asmenų atžvilgiu – negali duoti jiems nurodymų, negali jų sulaikyti, ar patikrinti jų dokumentus, negali patekti į patalpas, ar jas apžiūrėti ir pan.
 
Nuo lapkričio 1 d. pradėsiančias budėti greitojo reagavimo pajėgas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Bataliono kovinės grupės – tai kovinėms užduotims suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai, savo sudėtyje turintys žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinierinius ir kitus pajėgumus. Kiekvieną šių grupių sudarys apie 800 karių, vienos pagrindą sudarys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų, kitos – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai. Šios pajėgos bus pasirengusios veikti per 2 valandas nuo įsakymo gavimo.
 
 
  

Žymos: Karas, Kariuomenė, Lietuvos Seimas

Komentarai

Naujausi straipsniai