Vilis Normanas   |   2011-06-17

Lietuvos jaunimą – lauk!

  
Lietuvos jaunimą – lauk!

Šia tema paprastai nekalbama, bet pabūsiu nepopuliarus ir išsakysiu viską, ką galvoju apie jaunimo padėtį Lietuvoje. Kai pašvinkusios politinės partijos pradės ieškoti, kas pakeistų jų viena koja grabe jau gulinčius „narius“, bus įdomu pažiūrėti, ką suras. O ras tik tuos, kurie per klaidą neemigravo. Ras tokius pat, kokie dabar yra jie – nevykėlius. Nes ką veikti jaunam žmogui Lietuvoje, ir man jau neaišku.

Pradėkim nuo pradžių – nuo universiteto. Dauguma mano draugų yra baigę magistro studijas, baigę puikiais pažymiais. Dauguma jų dirba pačius prasčiausius darbus. Priežastys paprastos – atsiverskit bet kurį darbo paieškų puslapį ir įsiskaitykit į reikalavimus. Visur – bent dvejų metų darbo patirtis.
Su draugais vis svarstom – tai iš kur dabar jos gauti, jei jos reikia VISUR? Ir iš kur tas sovietinis įsitikinimas, kad žmogus su patirtimi, suprask, – geras darbuotojas? Apgailėtinas darbdavių nenoras net pabandyti dirbti su žmogumi be patirties – tai homo sovieticus sindromas, kurio neišgydė nei Europos Sąjunga (ES), nei visas likęs pasaulis.
 
Kai per idiotišką (kam jo reikėjo – niekam neaišku) šalies gyventojų surašymą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė milijono žmonių emigravo, politikieriai pradėjo rūpintis emigracija. Rūpintis reikia ne ja – reikia rūpintis, ką daryti, kad jaunas žmogus Lietuvoje galėtų GYVENTI. Ar kas nors iš politikų kada nors kalbėjo apie tokią problemą? Gal prezidentė sugebėtų pasakyti „vertinu blogai“ arba „taip neturėtų būti“ – tikėtis ko nors originaliau neverta. Užtektų vien parodyti, kad svarbiausias šalies asmuo bent jau supranta, kas dedasi jo valdomoje šalyje.
 
Bet ponia visų mūsų Dalia žino, kad ne jaunimas kelia reitingus ir gausiausiai balsuoja. Todėl svarbiausios valstybės problemos yra visai jokios įtakos ateičiai neturintys pensininkai, valstybę galutinai baigiantys pragerti socialiai remtini asmenys ir teisėjai, kurie, neturėdami kur dėti pinigų, „deda skersą“ ant valstybės ir jos įstatymų.
 
Žinoma, „svainių“ krašte politikai su tokiom problemom – kur įdarbinti savo vaiką – nesusiduria. Neseniai atradau, kad vieno visiškai kvailo politiko du sūnūs studijuoja doktorantūroje, o trečias – magistrantūroje! Ar čia genijai? Ne. Tiesiog jau seniai aišku, kaip įstojama į tokias vietas. Pažintys viską lemia. Politikams ramu – jie ras kur padėti savo vaikučius. Jie netgi ras kuo pakeisti „užsilenkusius“ narius. Bet štai visuomenė, tikriausiai, nelabai patenkinta tokia padėtimi, kai visas jaunimas masiškai bėga skinti braškių į kitas šalis.
 
Net į savo apgailėtinas partijas įsileisti jauną žmogų – beveik „misija neįmanoma“ Visokie švepliai, vėpliai ir vidurines baigę „vyrukai su patirtimi“ puikiai moka valdyti šalį. Net juokas ima – kai kurie nesuvokia, kad atrodo juokingai, ką jau kalbėti apie jų reiškiamas mintis. Bet jaunimui vis tiek čia nėra vietos.
 
Ir tas jaunimas, žinoma, tyli. Kur kalbėti? Kas išklausys? Užrėksi garsiau – išvadins mažvaikiu. Bet mažvaikiu išvadins ne solidus ir protingas žmogus, o devynias klases baigęs bukagalvis interneto komentatorius, kurio tėvai turi „versliuką“.
Jeigu šitoje šalyje ir yra protingų žmonių – tai didžioji jų dalis yra jauni. Žinoma, tik dėl to jie ir bėga iš čia. Tik dėl to jie nerėkia užlipę ant bačkos ir kenčia. Tikisi, kad „viskas bus gerai“. O taip nebus. Gražiausi gyvenimo metai praeis arba vergaujant užsieny, arba visiškai apgailėtinai – tėvynėje. Kopimas į karjeros aukštumas prasidės vėlai, ir pasimėgauti gyvenimu bus galima tik išėjus į pensiją... kurios Lietuvoje niekas nesulauks.
 
Tad klausimas tas pats – kur padėti jauną žmogų, kaip jį subrandinti tam etapui „su patirtimi“? Tam etapui, kai jis „atitinka reikalavimus“?
 
Atsakymai iš politikų tribūnos? Kaip visada, girdisi tik bezdėjimas. Jokių lengvatų įdarbinant jauną žmogų, jokių paskatų darbdaviams. Viskas turi būti pagal „laisvos“ rinkos principus.
 
Bet taip galima elgtis tada, kai esi Kinijoje, kur žmonių ir taip per daug. Lietuvoje negali darbo rinkos paversti darvinizmo zoologijos sodu. Jei taip padarysi – greitai čia išliks tik kvailiausi (kubilizmas).
 
Ir nėra jokios stebuklingos išeities, kaip tik įstatymais skatinti (neduok, Dieve, kaip nors versti) jaunimo integraciją į darbo rinką. Skatinti universitetus bendrauti su potencialiais studentų darbdaviais. Įtraukti jaunus žmones į šalies valdymą, suteikti jiems kuo daugiau galimybių. Nieko daugiau nereikia – tik galimybių! Visur diegti idėją, kad jaunas žmogus gali ne tik indus plauti. Kad jis gali dirbti ir šį tą sudėtingiau.
Jei politikai ir toliau nieko nedarys – laidokit Lietuvą kartu su pensininkais, alkoholikais ir nuo pinigų išpampusiais „padėjusiais“ teisiaisiais.
 
Nes dabar jaunimui tėra vienintelis kelias – lauk!
  

Komentarai

Naujausi straipsniai