2019-03-26

Lietuva yra patentavusi išradimų, kurie gali būti pritaikyti dirbtinio intelekto projektuose

  
Lietuva yra patentavusi išradimų, kurie gali būti pritaikyti dirbtinio intelekto projektuose

Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai didėja su dirbtinio intelekto (DI) sprendimais susijusių patentuotų išradimų skaičius. Lietuvoje dar nėra užregistruota išradimų, kuriais būtų siekiama apsaugoti DI sritis, tačiau jau yra patentuota darbų, kurie gali būti panaudojami ir DI projektuose aviacijos, finansų apskaitos ir kontrolės srityse.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad daugiau negu pusė visų su DI siejamų išradimų buvo patentuoti po 2013 metų. Mokslinių publikacijų ir išradimų santykio dinamika rodo, kad pastaraisiais metais nuo teorinių tyrimų sparčiai einama prie DI technologijų įgyvendinimo praktikoje.
Populiariausios sritys, kuriose buvo patentuoti išradimai, yra šios: telekomunikacijos ir transportas (po 15 proc.), gyvybės ir medicinos mokslai (12 proc.), žmonių poreikių tenkinimas, žmogaus ir kompiuterio sąveikos prietaisai (11 proc.).
 
Funkciškai DI čia dažniausiai pritaikomas vaizdų atpažinimo, robotikos ir kontrolės metodų srityse. Galimas ir keleriopas funkcinis panaudojimas, pavyzdžiui, gilusis mokymasis derinamas su vaizdų atpažinimu ar transporto sprendimais, ontologinė (duomenų) inžinerija – su kalbos apdorojimu. „Šiuo metu Lietuvoje nėra patentuota išradimų, susijusių su atskiromis DI kūrimo sritimis, – sako Valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys. – Tačiau yra patentuota išradimų, kuriuos įgyvendinant gali būti panaudojami ir DI sprendimai, pavyzdžiui, aviacijos detalių atpažinimo sistema ir būdas struktūros neturinčiame tekste, taip pat buhalterinių duomenų tvarkymo, automatizuotų įmokų, arba prievolių, kontrolės būdai bei sistemos ir kt.“
 
Remiantis Europos Komisijos pateiktu naujausiu apibūdinimu, DI – tai sistemos, kurios išsiskiria sumaniu veikimu, aplinkos analizavimu ir gana savarankišku sprendimų priėmimu tikslui pasiekti. A. Želvio teigimu, šis apibrėžimas nėra baigtinis, jis nuolat kinta ir kelia dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakymų dar nėra.
 
Ar dirbtinio intelekto sukurtas rezultatas gali būti laikomas kūriniu ar išradimu? Jei taip, kas bus laikomas autoriumi ar išradėju? Kaip technologinę pažangą DI srityje turi atliepti intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklės? Tarp 20-ies daugiausia DI patentų paraiškų pateikusių įmonių pirmauja Japonijos (12), JAV (2) ir Kinijos (2) įmonės. Daugiausiai jų pateikė IBM Microsoft. Tarp universitetų aktyviausios Kinijos, JAV, Pietų Korėjos, Japonijos aukštosios mokyklos.
  

Žymos: Mokslas, Lietuva, dirbtinis intelektas

Komentarai

Naujausi straipsniai