Goda Jakubauskaitė   |   2011-08-03

Kur atostogauti šiemet: Lietuvoje ar užsienyje?

  
Kur atostogauti šiemet: Lietuvoje ar užsienyje? Užsienyje dirbantys lietuviai pramogoms skiria gerokai daugiau pinigų nei dirbantys Lietuvoje.

Lietuvos verslininkai išskėstomis rankomis laukia atostogauti sugrįžtančių Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir kitose šalyse gyvenančių tautiečių. Pastarieji linkę gerokai plačiau atverti pinigines pramogoms ir paslaugoms, o tai džiugina pastaraisiais metais ne aukso amžių išgyvenusius viešbučių, kaimo turizmo sodybų šeimininkus bei laisvalaikio organizatorius.




="JUSTIFY" style="margin-bottom: 0cm">Trumpesniam ar ilgesniam laikui į užsienį išvykę lietuviai atostogauti dažniausiai sugrįžta į Lietuvą. Nors dažnas teigia, kad poilsis gimtinėje atsieina tiek pat ar net daugiau nei kitose Europos šalyse, vis dėlto tas pats maršrutas driekiasi kasmet.
 
Nors oficialių duomenų nėra, tačiau finansų analitikai neabejoja, kad iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir kitų šalių sugrįžtantys lietuviai nemažai prisideda prie ekonomikos pagyvėjimo. Pirmiausia todėl, kad, uždirbdami gerokai daugiau, gali leisti sau gerokai labiau išlaidauti nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai.
 
Statistiniai duomenys rodo, kad praėjusiais metais vienas atvykėlis iš užsienio vidutiniškai keturių nakvynių atostogoms Lietuvoje išleido 1046 litus. Palyginimui, daugiau nei kas trečias Lietuvoje gyvenantis lietuvis dviejų savaičių atostogoms skiria iki 500 litų.
 
Skiria 2 tūkstančius litų
 
Čekijos mieste Brno gyvenanti, o šiuo metu Norvegijos sostinėje Osle viešinti 34 metų lietuvė Lina daug keliauja po pasaulį, tačiau atostogauti moteris visada sugrįžta į Lietuvą.
 
„Kai planuoju kelionę į Lietuvą, galvoju ne vien apie pramogas. Visada susidarau 3 dalių sąrašą: susirašau žmones, su kuriais noriu pasimatyti, toliau rikiuojasi svarbūs reikalai, kuriuos būtina susitvarkyti valstybinėse institucijose, o tada jau galvoju apie tai, ką malonaus galėčiau nuveikti ar pamatyti“, – pasakojo Lina.
 
Dažniausiai Lietuvoje ji praleidžia iki dešimties dienų ir, neskaitant lėktuvo bilietų, gyvenamosios vietos išlaidų, vidutiniškai išleidžia 2 tūkst. litų. Iš jų apie tūkstantį litų skiria maistui ir degalams, 500 litų – pramogoms.
„Dar maždaug 500 litų kaskart išleidžiu įvairiems pirkiniams. Pavyzdžiui, prieš mėnesį viešėdama Lietuvoje lauktuvėms išleidau per 300 litų – norėjau į Čekiją nuvežti lietuviškos juodos duonos, mėsos gaminių, kitų lietuviškų skanėstų“, – vardijo moteris.
 
Jeigu turi laiko, ji visuomet vyksta į Trakus, Kernavę ir pajūrį.
 
„Lietuvoje miestai labai švarūs, geros kokybės keliai, aiškios nuorodos, ženklai, žmonės labai svetingi ir malonūs, užsieniečiai tuo visada stebisi. Vilnius labai skoningas ir ramus miestas. Paslaugų sektoriuje aptarnavimas tikrai aukšto lygio, gal tik anglų kalba nelabai paplitusi...“, – kalbėjo Lina.
 
Tačiau ji patikino, kad Lietuva tikrai nėra labai pigi šalis. Jeigu čia nebūtų tėvų ir draugų, ji greičiausiai rinktųsi poilsį kitose Europos vietose, kur atostogos atsieitų panašiai kaip ir gimtinėje.
 
Susiveržė diržus
 
Ketverius metus Anglijos Bristolio mieste gyvenantys Vilma ir Robertas su savo trylikamete dukra kiekvieną vasarą keletui savaičių atvyksta į Lietuvą. Išvykdama uždarbiauti alytiškių šeima savo butą išnuomojo, todėl trumpam sugrįžę atostogų apsistoja pas kaime gyvenančius tėvus.
 
„Dažniausiai dar sausio mėnesį įsigyjame lėktuvo bilietus namo. Niekada net nesvarstėme, kad galėtume vykti atostogauti kur nors kitur. Kodėl? Abu su vyru turime pagyvenusius tėvus, jiems reikia padėti. Be to, dukra palaiko ryšius su savo bendraamžiais Lietuvoje, norisi, kad ji galėtų daugiau pabendrauti lietuviškai“, – kalbėjo 37 metų Vilma.
 
Moteris patikino, kad per atostogas jų šeima labai neišlaidauja – dažniausiai nuvyksta keletui dienų į Palangą, dar apsilanko vandens parke. Paprastai pramogoms skiria iki 3000 litų.
 
„Anksčiau išleisdavome daugiau ir lauktuvių daug parveždavome. Palyginimui, Anglijoje vidutinis atlyginimas yra apie 1000 svarų sterlingų (3947 litus) per mėnesį, tuo tarpu Lietuvoje už tiek tenka dirbti kelis mėnesius ar dar ilgiau. Taigi mūsų galimybės gerokai didesnės. Tačiau dabar, užuot išlaidavę, tuos pinigus atidedame juodai dienai“, – atviravo moteris.
 
Išlaidauja norėdami pasipuikuoti?
 
Nors sunkmetis privertė gerokai susiveržti diržus ir užsienyje dirbančius lietuvius, tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad atostogų sugrįžę emigrantai neabejotinai išleidžia daugiau nei vidutinis Lietuvoje dirbantis atostogautojas.
 
„Pagrindinė to priežastis yra didesnės jų pajamos. Be to, kartais gali suveikti ir psichologinės priežastys – noras pademonstruoti sau ir Lietuvoje likusiems artimiesiems pagerėjusią finansinę padėtį, statusą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
 
Banko duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmaisiais dviem, į Lietuvą suintensyvėja ir privačių asmenų lėšų pervedimai iš užsienio. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis šių pinigų pervedama į Lietuvoje veikiančių bankų sąskaitas, kad sugrįžus atostogų čia būtų patogiau jais disponuoti.
 
Dėl atostogauti sugrįžusiųjų iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir kitų šalių daugiausia naudos gauna Lietuvos kaimo turimo sodybos, viešbučiai, maitinimo įstaigos, automobilių nuomotojai, taip pat stomatologai, kirpėjai bei kiti, teikiantys profesines paslaugas, kurios užsienio šalyse yra gerokai brangesnės nei Lietuvoje. Palyginimui, Lietuvoje neįmantrus moteriškas kirpimas ateis apie 40 litų, o Anglijoje už jį teks pakloti 65 svarus sterlingų (apie 256 litus). Gerokai brangiau kainuoja ir odontologų paslaugos. Jeigu Lietuvoje kreipsitės ne į prestižinę sostinės odontologijos kliniką, tris porcelianinius dantis jums įstatys už 1200 litų, tuo tarpu Anglijoje už tokią paslaugą gali tekti pakloti ir 7000 litų.
 
Maitina kaimo turizmo sodybas
 
Daugelis sugrįžusiųjų iš užsienio dairosi atostogų kaimo turizmo sodybose. Jeigu ekonominio pakilimo laikotarpiu sodybos nuoma reikėdavo pasirūpinti kone prieš pusmetį, nes sezono metu nebuvo įmanoma gauti vietų, pastaraisiais metais norinčiųjų čia ilsėtis skaičius gerokai sumažėjo.
 
„Kaimo turizmo sodybose po dvejų metų jaučiamas pagyvėjimas. Aktyvesnis susidomėjimas pastebimas jau nuo metų pradžios, prie šios situacijos nemažai prisideda ir į Lietuvą pailsėti grįžtantys užsienyje dirbantys lietuviai“, – kalbėjo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas ir vylėsi, kad šįmet sodybų užimtumas, palyginti su praėjusiais metais, augs nuo 5 iki 10 procentų.
 
Vidutiniškai nakvynė žmogui kaimo turizmo sodyboje kainuoja nuo 37 iki 66 litų. Didesnių patogumų nepageidaujantys Lietuvoje gyvenantys lietuviai už ją vidutiniškai moka 46 litus, o atvykę iš užsienio negaili ir 59 litų.
 
Pasak L. Žabaliūno, populiariausias mėnuo poilsiauti kaimo turizmo sodybose – rugpjūtis. Nors kai kurios sodybos jau dabar visiškai neturi laisvų vietų savaitgaliams, tačiau viduryje savaitės pasirinkimas tikrai didelis.
 
„Nevedame atskiros statistikos, tačiau, kiek žinome iš sodybų šeimininkų, poilsį kaimo turizmo sodybose noriai renkasi sugrįžę užsienyje dirbantys lietuviai. Vieni aktyviausių – lietuviai iš Didžiosios Britanijos“, – tvirtino Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas.
 
Sulaukia ir komplimentų, ir priekaištų
 
Lietuvoje veikiančių vandens parkų atstovai sugrįžusių iš užsienio lietuvių plūstelėjimą pajaučia du kartus per metus – per Kalėdas ir per vasaros atostogas. Dažniausiai pasimėgauti vandens pramogomis jie atvyksta su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais.
 
„Daugiausia sulaukiame Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje dirbančių lietuvių. Rečiau atvyksta tautiečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Norvegijos, Ispanijos ar Danijos“, – vardijo Druskininkuose veikiančio vandens parko marketingo ir pardavimų vadovė Jūratė Vaitkevičiūtė.
 
Vidutiniškai 3–4 valandų vandens ir pirčių pramogos žmogui kainuoja nuo 50 iki 79 litų, tačiau užsienyje uždarbiaujantys lietuviai noriai naudojasi apgyvendinimo paslaugomis, tuomet nakvynė su pramogomis vidutiniškai atsieina apie 400 litų.
 
Ne kartą teko girdėti, kad verslininkai iš karto atpažįsta svetur uždarbiaujančius tautiečius: jie dažnai lygina, kad, pavyzdžiui, Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje tokios paslaugos suteikiamos kur kas geriau. „Diplomatiškai galime pasakyti, kad, kaip ir tarp visų lankytojų, tarp emigrantų pasitaiko visokių. Kartais per daug atsipalaidavusius turime nuraminti ir paprašyti laikytis mūsų taisyklių, kartais mūsų darbuotojai sulaukia padėkų ir pagyrų už puikiai atliktą darbą ir „nerealų“ poilsį“, – kalbėjo J. Vaitkevičiūtė.
 
Vilniuje veikiančio vandens parko marketingo vadovė Vaida Šatūnė taip pat teigė, kad pasitaiko visokių klientų. „Esame girdėję palyginimų su Europos vandens parkais, tačiau dažniausiai teigiamų arba neutralių. Labai stengiamės išlaikyti gerą tiek aptarnavimo lygį, tiek paslaugų spektrą, kokybė mums yra svarbu. O kad klientas „paburba“ – pasitaiko visur. Manau, čia daug ir nuo žmogaus priklauso, kaip jis nori leisti laisvalaikį: džiaugdamasis ar ieškodamas priekabių“, – tvirtino V. Šatūnė.  
  

Komentarai

Naujausi straipsniai