Alfa.lt   |   2019-09-23

Kodėl Lietuvos PVM nepriemoka – viena didžiausių ES?

  
Kodėl Lietuvos PVM nepriemoka – viena didžiausių ES?
© pixabay.com

Europos Komisija (EK) skelbia, jog Lietuvos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka – viena didžiausių ES. Pagal šį rodiklį mus „lenkia“ tik Rumunija ir Graikija.

ansų ministerija tikina, jog pagal šį rodiklį lyginti ES šalis yra nekorektiška – metodika esą turi ir privalumų, ir trūkumų. Panašiai kaip nėra vienos teisingiausios ar tiksliausios šešėlinės ekonomikos tyrimo metodikos. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus mano, jog PVM atotrūkį Lietuvoje gali lemti būtent šešėlinė ekonomika ir mokesčių vengimas. Anot jo, ES ir Lietuvoje yra paplitusios ir PVM grobstymo schemos, kai sukuriami sudėtingi įmonių tinklai įvairiose šalyse, tarp kurių vykdomi fiktyvūs sandoriai siekiant suklaidinti mokesčių pareigūnus ir taip susigrąžinti PVM už apsimestinius sandorius.
Lietuva – trečia nuo galo ES valstybių sąraše
 
Rugsėjį paskelbtoje PVM nepriemokos ataskaitoje teigiama, kad didžiausia nacionalinė PVM nepriemoka užfiksuota Rumunijoje: 2017 m. nesurinkta 36 proc. PVM pajamų. Toliau rikiuojasi Graikija (34 proc.) ir Lietuva (25 proc.). Mažiausios spragos – Švedijoje, Liuksemburge ir Kipre, kur nesurinkta vidutiniškai tik 1 proc. PVM pajamų. Absoliučiąja verte didžiausia PVM nepriemoka buvo Italijoje (maždaug 33,5 mlrd. eurų). PVM nepriemokos ataskaitoje kalbama apie 2017-uosius, nes tai vėliausias laikotarpis, apie kurį gauta išsamių duomenų apie nacionalines sąskaitas ir nuosavus išteklius. EK pastebi, jog atskirų valstybių narių rezultatai vis dar labai skiriasi. PVM nepriemoka 2017 m. lyginant su 2016 m., sumažėjo 25 valstybėse narėse ir padidėjo trijose.
 
Daug mažiau nei anksčiau PVM prarasta Maltoje (7 proc. punktais mažiau), Lenkijoje (6) ir Kipre (4). Septynios valstybės narės – Slovėnija, Italija, Liuksemburgas, Slovakija, Portugalija, Čekija ir Prancūzija – taip pat pasiekė neblogų rezultatų: jų PVM nepriemoka sumažėjo daugiau kaip 2 proc. punktais. PVM nepriemoka pastebimai padidėjo Graikijoje (2,6 proc.), Latvijoje (1,9 proc.) ir šiek tiek Vokietijoje (0,2 proc.). Lyginant su 2016 m., šio rodiklio reikšmė Lietuvoje 2017 m. sumažėjo 0,1 proc. punkto. xxxSiūlo reformuoti PVM sistemą Vadinamoji PVM nepriemoka – bendras numatytų PVM pajamų ir faktiškai surinktos sumos skirtumas – šiek tiek sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, tačiau lieka labai didelė. 2017 m. ES šalys prarado beveik 137 mlrd. eurų PVM pajamų.
 
Bendro pobūdžio prognozė rodo, kad 2018 m., tikėtina, PVM nepriemoka toliau mažės ir smuks žemiau 130 mlrd. eurų ribos, arba 10 proc. PVM bendrojo mokestinio įsipareigojimo. Nominaliąja verte PVM nepriemoka 2017 m. sumažėjo 8 mlrd. eurų. Panašiai (7,8 mlrd. eurų) ji mažėjo 2016 m. PVM nepriemoka 2017 m. sudarė 11,2 proc. visų PVM pajamų Europos Sąjungoje. 2016 m. ji siekė 12,2 proc. Ši mažėjimo tendencija stebima penktus metus iš eilės. EK teigimu, ši didelė PVM nepriemoka dar kartą parodo, kad būtina iš esmės reformuoti ES PVM taisykles, kaip 2017 m. pasiūlė EK, o valstybės narės turi labiau bendradarbiauti kovojant su sukčiavimu PVM srityje ir užtikrinti, kad taisyklės būtų naudingos teisės paisančioms įmonėms ir prekybininkams.
Anot EK pranešimo, PVM nepriemoka atskleidžia, kiek veiksmingos PVM taisyklių vykdymo užtikrinimo ir atitikties priemonės kiekvienoje valstybėje narėje: ji parodo apskaičiuotas dėl sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir vengimo, bankrotų, finansinio nemokumo ir klaidingų skaičiavimų prarastas mokestines pajamas. „Palankios ekonominės sąlygos ir kai kurios trumpalaikės politikos priemonės, kurių ėmėsi ES, sumažino PVM nepriemoką 2017 m. Tačiau norint apčiuopiamesnės pažangos reikia PVM sistemą reformuoti nuosekliau, kad ji taptų atsparesnė sukčiams. Mūsų pasiūlymai nustatyti galutinę verslui palankią PVM sistemą tebegalioja. Valstybės narės negali sau leisti nieko nedaryti, kai dėl neteisėto karuselinio sukčiavimo ir PVM sistemos nenuoseklumo prarandami milijardai“, – sakė už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici.
 
Nesutinka su taikoma metodika
 
Finansų ministerija (FM) tiesiai neatsakė į Alfa.lt klausimą, kodėl pagal šį rodiklį Lietuva taip blogai atrodo tarp kitų ES šalių. Ministerijos nuomone, pagal šį rodiklį lyginti šalių netinka. Nors EK viešai paskelbtame pranešime būtent tai ir daro. Be to, nurodo žemą Lietuvos vietą ES valstybių sąraše. „Visų pirma norėtume atkreipti dėmesį, kad atliekamų vadinamojo PVM „atotrūkio“ skaičiavimų negalima prilyginti mokesčių nepriemokai, kaip tai galėtų būti suprantama pažodžiui. Skaičiavimas yra atliekamas pagal metodiką, kuri, lyginant su kitomis metodikomis, turi tiek savo privalumų, tiek ir trūkumų. Lygiai taip pat kaip nėra vienos teisingiausios ar tiksliausios šešėlinės ekonomikos tyrimo metodikos“, – redakcijai atsiųstame atsakyme teigia FM .
 
Ministerijos nuomone, tiek šios metodikos autoriai, tiek EK atstovai, su kuriais reguliariai bendraujama, akcentuoja tai, kad skaičiavimai neskirti tiesioginiam šalių tarpusavio lyginimui, nes šalies rodiklį nulemia valstybių kaupiamų ir skaičiavimams teikiamų duomenų detalumas, nuosavų išteklių duomenys, vartojimo struktūra ir kiti veiksniai. „Šalių įverčių nepalyginamumą lemia ir tai, kad kiekviena šalis turi galimybę teikti savo prielaidas, kurios naudojamos atotrūkiui vertinti. Prielaidos atspindi kiekvienos šalies mokestinės sistemos specifiką. Prielaidas ekspertiniu būdu vertina metodikos autoriai, vienas jų priima, kitų – ne. Prielaidos paprastai naudojamos, kai šalis negali pateikti konkrečių duomenų, kurie nacionaliniu mastu nėra kaupiami“, – aiškinosi FM. Vis dėlto ministerija pripažino, kad ES nurodomo rodiklio lygmuo (atsiribojant nuo jo tikslumo) neabejotinai liudija aktualią problemą – į apskaitą neįtrauktos ekonomikos mastas, nors ir nuosekliai mažėja, vis dar išlieka gan ženklus.
„Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. PVM pajamų planas į valstybės biudžetą buvo įvykdytas 100,3 proc. O 25 proc. yra ne PVM plano nevykdymas, o pagal aptartą metodologiją paskaičiuotas teorinis PVM surinkimo potencialas“, – dėstė FM. FM duomenimis, per 2018 m. buvo gauta 3 540,1 mln. eurų pajamų iš PVM. 2018 m. planas įvykdytas 100 proc. ir į biudžetą gauta 0,3 mln. eurų pajamų iš PVM daugiau, nei prognozuota. Palyginti su 2017 m., 2018 m. gauta 246,4 mln. eurų, arba 7,5 proc. daugiau pajamų iš PVM. reklama Preliminariais duomenimis, 2019 m. sausio–rugpjūčio mėn. PVM plano vykdymas yra 99,6 proc., gauta 172,2 mln. eurų (7,2 proc.) daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Anot FM, gerinant mokesčių surinkimą Lietuvoje sudaromos palankesnės sąlygos mokėti mokesčius ir diegiamos paskatų sistemos. Visuomenei rodoma, kur ir kaip yra panaudojami mokesčiai. Veiksminga kontrolė užtikrina atgrasančios bausmės už mokesčių vengimą neišvengiamumą.
 
Be to, tinkamai šviečiant visuomenę, didinamas jos ekonominis išprusimas bei skatinamas sąžiningumas. FM primena, jog 2017 m. pabaigoje ES mastu sutarta dėl vadinamojo e. komercijos paketo, skirto prievolėms, taikomoms paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, supaprastinti kartu plečiant vieno langelio principo taikymą. Jo esminės nuostatos turės būti įgyvendintos nuo 2021 m. Siekiant gerinti administracinio bendradarbiavimo efektyvumą, identifikuojant PVM vengimo atvejus, susijusius su pardavimų užsienio valstybėse į apskaitą neįtraukimu, svarstomi pasiūlymai dėl informacinių įpareigojimų mokėjimų tarpininkams apie komercines transakcijas nustatymo ir atitinkamos informacijos mainų tarp valstybių narių. Siekiant iš esmės modernizuoti PVM sistemą, kuri būtų patikima, atspari ir nesudaranti galimybių sukčiauti, ES institucijose šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl galutinės PVM sistemos, skirtos ES valstybių narių tarpusavio prekybai ir pagrįstos apmokestinimo prekių paskirties valstybėje narėje principu. „Lietuva nuosekliai palaiko visas šias iniciatyvas ir pritaria, kad būtina ES mastu reformuoti dabartinę nepakankamai gerai veikiančią PVM sistemą“, – teigia FM.
 
Lemia šešėlinė ekonomika ir mokesčių vengimas
 
V. Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas, mano, jog PVM atotrūkį lemia keletas veiksnių. Dalis jų yra pateisinami dėl Lietuvos ūkio struktūros, o dalis nulemti šešėlinės ekonomikos ir mokesčių vengimo schemų. „PVM atotrūkis yra didesnis šalyse su didesniu šešėlinės ekonomikos mastu, nes dėl paslėptų pajamų ir į apskaitą neįtraukto vartojimo faktinis PVM surinkimas neatitinka ekonomikos dydžio. Kita vertus, Lietuvoje dėl ekonomikos struktūros PVM atotrūkis yra natūraliai didesnis dėl didelio prekių tranzito, nemaža dalis PVM yra susigrąžinama, nes galutinis prekių vartotojas yra ne Lietuvoje. ES ir kartu Lietuvoje yra paplitusios ir PVM grobstymo schemos.
 
Sukuriami sudėtingi įmonių tinklai įvairiose šalyse tarp kurių vykdomi fiktyvūs sandoriai siekiant suklaidinti mokesčių pareigūnus ir taip susigrąžinti PVM už apsimestinius sandorius“, – komentavo ekonomistas. V. Šimkaus nuomone, siekiant mažinti PVM atotrūkį visų pirma reikia tęsti ir plėsti mokesčių administravimo modernizaciją. „Tokios iniciatyvos kaip elektroninės kasos realiu laiku teikiančios informaciją ar važtaraščių deklaracijos apsunkina mokesčių slėpimo procesą. Tikėtina, kad PVM surinkimą pagerintų ir tokios priemonės kaip nefiskalinių kvitų atsisakymas maitinimo įstaigose. PVM nesurinkimas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos problema, reikalinga gilesnė integracija tarp mokestinių institucijų. Didesnis bendradarbiavimas ir platesnis informacijos dalijimasis leistų sėkmingiau užkirsti kelią sukčiavimui“, – mano V. Šimkus.
  

Žymos: Mokesčiai, Pinigai, Lietuva, PVM

Komentarai

Naujausi straipsniai