Tiesa.com, Alfa.lt   |   2019-02-01

Kaip linksminamasi Pravieniškėse: vienas skambutis iš pataisos namų ant kojų sukeldavo spec. tarnybas

  
Kaip linksminamasi Pravieniškėse: vienas skambutis iš pataisos namų ant kojų sukeldavo spec. tarnybas
© pixabay.com

2018 m. paaiškėjus, kad Pravieniškių pataisos namuose oficiali administracija valdžios beveik neturi, o kaliniai įkūrė savo „valstybę valstybėje“, valdantieji bent jau deklaratyviai užsimojo sutvarkyti betvarkę įkalinimo įstaigoje. Tačiau nuteistiesiems, rodos, į tokius ketinimus buvo nusispjauti.

Pataisos namų „klientai“ iki šiol demonstruoja, kad bandymai įvesti tvarką Pravieniškėse veikiau parodomojo pobūdžio – kalinių gyvenimą labiau reguliuoja ne administracijos, bet tarpusavio subkultūros taisyklės, o į įvairius draudimus žiūrima pro pirštus. Nors pataisos namuose kaliniai neturėtų turėti nei mobiliojo ryšio, nei interneto, nusikaltėliai ne tik palaiko ryšius su išoriniu pasauliu, bet ir toliau vykdo nusikaltimus, o kartais tiesiog linksminasi.
Kokia netvarka buvo, o gal vis dar yra, Pravieniškių pataisos namuose, iliustratyviai parodo neseniai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta istorija – prieš tai septynis kartus už plėšimus ir kitus nusikaltimus teistas Kauno rajono gyventojas Paulius Vaitkūnas, kalėdamas Pravieniškėse, vienu telefono skambučiu galėdavo ant kojų sukelti specialiąsias pajėgas. Bylos duomenimis, taip P. Vaitkūnas pasielgė bent du kartus – 2018 m. gegužės 7 d. iš Pravieniškių paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad Kaune, prekybos centre „Molas“, esančioje kavinėje „Forto dvaras“ padėtas sprogmuo. Kalinys tikino, kad sprogmuo sveria 5 kilogramus, o jis nenori, jog nukentėtų kiti žmonės.
 
Sprogmuo – dalykas rimtas, todėl, teturint vieną anoniminį pranešėją, iš prekybos centro buvo evakuoti žmonės, į įvykio vietą buvo išsiųstos įvairiausios tarnybos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, greitosios pagalbos darbuotojai ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Sprogmuo, žinoma, nebuvo rastas, suvažiavusios tarnybos išsiskirstė savais keliais, o mokesčių mokėtojams teko sumokėti už šį pasivažinėjimą. Po dešimties dienų, vidurnaktį, P. Vaitkūnas vėl „papokštavo“ – per e. policija sistemą paliko žinutę, kad Kauno oro uoste paliktas rankų darbo sprogmuo ir II pasaulinio karo raketos. Nors akivaizdu, kad tokia žinutė tėra nejuokingas pokštas, atsakingoms tarnyboms vėl teko reaguoti – į oro uostą buvo išsiųsti policijos, gaisrinės, greitosios pagalbos darbuotojai ir „Aro“ pareigūnai, kurie vėlgi nieko nerado.
 
Pričiuptas kalinys savo kaltę pripažino, o savo veiksmams rado gan aptakų pasiteisinimą – aiškino, kad taip sprendė savo asmenines problemas – pirmą kartą buvo susipykęs su savo drauge, kuri jam telefonu pranešė apie skyrybas, todėl atkeršijo jai tokiu savotišku būdu – pranešė apie užminuotą kavinę, kurioje tuo metu buvo jo draugė. Panašiai buvo ir antrąkart – esą draugė, važiavusi į oro uostą, telefonu vėl pranešė nemalonias naujienas, todėl P. Vaitkūnas sugadino jai kelionę, pranešdamas apie užminuotą oro uostą. Kalinio telefonas buvo rastas pataisos namų koridoriuje, batų dėžėje. P. Vaitkūną išdavė tai, kad telefone, atidarius feisbuko programėlę, buvo matyti, kad prie programėlės prisiregistruota P. Vaitkūno vardu, o „Messenger“ programėlėje rastas šio kalinio susirašinėjimas. Pričiuptas nuteistasis pripažino, kad „Sony“ gamintojo telefoną už grotų įsigijo nelegaliai. P. Vaitkūnas teigė besigailintis ir prašė jo griežtai nebausti.
 
Teisėja Liuba Kymantienė į laisvę paleistam kaliniui skyrė tik lygtinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuteistasis turės padengti visas spec. tarnybų išlaidas, kurios jau greičiausiai buvo padengtos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Gaisrininkams P. Vaitkūnas turės sumokėti 192,81 euro, „Aro“ rinktinei – 336,39 euro, greitosios pagalbos stočiai – 130,25 euro, policijai – 236,2 euro.
  

Žymos: Nusikaltimas, Kalėjimas, Policija

Komentarai

Naujausi straipsniai