Jovita Bagdonaitė-Mejerienė   |   2013-08-29

Kaimynystės Anglijoje peripetijos ir lietuvių bėdos

  
Kaimynystės Anglijoje peripetijos ir lietuvių bėdos Globalizacija pamažu naikina geros kaimynystės tradicijas.

Kiekvienam, atvykusiam gyventi į svetimą šalį, ypač svarbu gerai įsikurti ir turėti jaukius namus. Lietuviai, gyvenantys Anglijoje, neretai būstu dalijasi dar su keliais namą ar butą nuomojančiais asmenimis. Dėl skirtingų charakterių dažnai kyla konfliktai, apie kuriuos paliudys ne vienas emigrantas, ragavęs nuomininko duonos. Su „Tiesa“ susisiekė skaitytoja Aušra, kuri atskleidė savo istoriją, pavertusią jos šeimos gyvenimą tikru pragaru. Lietuvių apmaudas ir kritikos strėlės skrieja į kaimynus britus, kurie, anot moters pasakojimų, darė ir daro viską, kad lietuvių šeimos jų kaimynystėje neliktų.

loškė nemandagumas
Savo laiške skaitytoja Aušra „Tiesai“ pasakojo Anglijoje su šeima gyvenanti jau keletą metų. Pasak moters, ji pasiryžo kreiptis į žiniasklaidą, nes nei policija, nei kitos tarnybos jos situacijoje negali ar nenori pagelbėti.
Lietuvių šeima atsikraustė gyventi į naują miestelį Anglijoje ir apsigyveno nedideliame išnuomotame bute. Pirmieji mėnesiai praėjo ramiai, kol į žemiau esantį aukštą atsikraustė nauji kaimynai. Netrukus lietuvių porai gimė kūdikis, vyras dirbdavo vakarinėse pamainose ir iš darbo grįždavo vėlai. Būtent tokiu šeimai nelengvu metu ir prasidėjo naujųjų kaimynų skundai.
 
Aušros šeimos kaimynai – du pensininkai anglai. Pasak Aušros, vyras neįgalus, visuomet malonus ir pasisveikinantis. Tuo tarpu jo žmona visuomet ignoruodavo bet kokį mandagų pasisveikinimą ir išdidžiai praeidavo pro lietuvių šeimą. Netrukus lietuviai išgirdo, kad moteris skundžiasi dėl jų keliamo triukšmo visiems kaimynams ir butą nuomojančiai savininkei. Kasdien nepasitenkinimas buvo vis naujai argumentuojamas: kad triukšmaujama dieną, vėliau – naktį ar rytais. Skundai buvo pareikšti ir dėl veikiančios skalbimo mašinos, stumdomų baldų ar įjungto dulkių siurblio. „Iš tiesų, kaip ir visoje Anglijoje, namas nepasižymi „tvirtomis“ sienomis, ir visi kaimynai gali girdėti, ką veikia kiti, tačiau viskas neperžengia normos ribų, juk neuždrausi žmonėms vaikščioti. Tokios skundų priežastys tikrai buvo nepagrįstos ir atrodė mažų mažiausiai juokingos, tačiau kaimynai ir toliau ieškojo priekabių“, – pasakojo Aušra.
 
„Iš pradžių buvome naivūs ir pagalvojome, kad tikrai kažką darome ne taip. Net specialiai paklijavom spintelių apačią, kad tik nebūtų jokių pašalinių garsų. Tačiau sulaukėme net ir darbuotojų iš „Council House“ tarnybos, kuriai kaimynai skundėsi, jog dėl mūsų triukšmo negali miegoti ir pan. Tuomet tik supratome, kad siekiama mus apkaltinti nebūtais dalykais. Tik sunku suprasti priežastis, už ką sulaukėme tokios neapykantos“, – svarstė Aušra.
 
Priežastis – svetimšaliai?
Pati Aušra savo šeimą apibūdina kaip nekonfliktišką, jie niekada anksčiau neturėjo tokių rūpesčių. Iš jos piešiamo portreto galima spręsti, kad tai yra sunkiai dirbanti ir tvarkinga emigrantų šeima, kuri nerengia triukšmingų vakarėlių. Tačiau iš kitų kaimynų jiems teko girdėti, kad skundžiantys kaimynai juos laiko tiesiog svetimšaliais, kuriuos ragina grįžti į savo šalį. Aušra pasakojo sulaukianti priekabių ir užgaulių bendrame sode ar šalia namo. Moteris teigė turinti vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip užgauliai bendrauja jos kaimynai, kaip draudžia eiti į bendrą sodą ar neleidžia pasidžiauti skalbinių.
Prie vyresnių kaimynų savotiško teroro, pasak Aušros, prisideda ir jų dukros (maždaug 38–45 metų amžiaus). Viena iš jų lietuvių šeimai yra pasakiusi, kad jie yra tik nuomininkai ir paprasčiausi vargšai, todėl jų tėvai, kurie nusipirko butą, darys viską, kad lietuviai išsikraustytų. Lietuvė taip pat neslėpė, kad yra sulaukusi nemalonių žodžių ir iš kitos britės kaimynės, kuri buvo nepatenkinta dėl bendrame sode džiaunamų skalbinių.
 
Paklausta, kodėl lietuvių šeima tiesiog neiškeitė būsto į ramesnę aplinką, Aušra pasakojo, kad šeima tą planuojanti padaryti artimiausiu metu, tačiau iki šiol galimybes ribojo nuomos kontraktas ir finansai.
„Šiandien galiu pasakyti viena: visgi svetimoj šaly esame didelis niekas! Girdime grasinimus jau 3-ią kartą, bet Anglijos policija nieko nedaro ir vis žada atvažiuoti kitą dieną. Mes, lietuviai, neįsivaizduojame, kaip galima su kaimynu nepasisveikinti, ypač čia, Anglijoje. Nežinau, ar įmanoma nuo pat pradžių netarti niekam nei žodžio, apsimesti, kad jų nematai, negirdi. Bet tik visai nesenai supratome, kad ir patys padarėme didžiulę klaidą! Mes buvome per daug mandagūs, per daug leidome kitiems žmonėms kištis į mūsų gyvenimą, buvome draugiški, vaišinome kaimynę arbata ir gerai su ja sutardavome, o vėliau iš jos sulaukėme apkalbų. Norėtume, kad ir kiti lietuviai suprastų vieną dalyką, kad būtent čia, Anglijoje, reikia atsargiau leistis į pažintis, ypač su kaimynais. Nesvarbu, ar jis anglas, ar lietuvis, ar dar kitokios tautybės! Svarbiausia yra saugoti save, savo šeimos gerovę ir niekam neleisti savęs žeminti. Čia tik viena iš mano gyvenimo patirties istorijų“, – žodžių į vatą nevyniojo Aušra.
 
Maloni kaimynystė – būtina
„Tiesos“ redakcija dėl nepakankamų kontaktų negalėjo susisiekti su apibūdintais kaimynais. Tuo tarpu geros ir malonios kaimynystės svarba jau seniai yra patvirtinta moksliniais faktais. Yra įrodyta, kad geri kaimynų santykiai užtikrina geresnę gyventojų ir jų vaikų sveikatą, mažina nusikaltimų skaičių ir kuria bendrą saugumo jausmą. Dar 2003 metais daryta gyventojų apklausa Anglijoje parodė, kad su kaimynais bent kartą per savaitę bendrauja 42 proc. gyventojų, o dar 25 proc. tą daro bent kartą per mėnesį.
Atvykę lietuvių emigrantai dažnai pastebi britų mandagumą – pasisveikinti ir trumpai užkalbinti kaimynus čia laikoma norma, tačiau greitai tikėtis artimų santykių, ypač dideliuose miestuose, neverta. Tai tampa jau ne tautos nacionaliniu bruožu, o gyvenimo padiktuotomis normomis – žmonės mažiau laiko būna namuose, dažniau keičia gyvenamąją vietą ir turi mažiau erdvės bendrauti su kaimynais.

Geros kaimynystės normos
Tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje vertėtų nepamiršti keleto „auksinių“ geros kaimynystės taisyklių, kurios padės užmegzti geresnius santykius su kaimynais:
1. Jei atsikraustote į naują vietą, pasitaikius progai susipažinkite su kaimynais, būtinai sveikinkitės.
2. Gerbkite kaimynų gyvenimo būdą, kad nesąmoningai jiems netrukdytumėte.
3. Atkreipkite dėmesį į bendras erdves ar plonas sienas. Galbūt galima sumažinti triukšmo lygį, kurį sukelia buitiniai prietaisai.
4. Jei turite augintinių, stebėkite, ar jie nekelia nepatogumų kaimynams.
5. Tvarkingai pastatykite automobilį tam skirtoje vietoje.
6. Įspėkite kaimynus dėl didesnių ar triukšmingesnių vakarėlių, iš anksto susitarkite dėl to su kaimynais. Atkreipkite dėmesį, ar kepsninių dūmai nebūtų nukreipti tiesiai į kaimynų langus.
7. Tvarkingai laikykite šiukšles ir atidžiai perskaitykite nuomos sutartį. Pavyzdžiui, kai kuriuose Anglijos daugiabučiuose draudžiama balkonuose ar bendruose kiemuose džiauti skalbinius dėl estetinio vaizdo.
8. Visais klausimais bendraukite su kaimynais ir stenkitės be konfliktų išspręsti kilusias problemas.
9. Jei kaimynai išvykę, pastebėję įtartinus asmenis prie kaimynų namų nelikite abejingi.
 
Psichologės Aistės Liudvinaitytės komentaras
Žmonės, kaip ir gyvūnai, jaučia, ant ko gali išsilieti, išreikšti savo agresiją, neigiamas nuotaikas, mintis. Jaučia, kas gali būti „atpirkimo ožiu“ – kiekvienas pasirenkame, būti juo ar nebūti.
Žmonės gali skųstis net dėl to, kad Jūs vaikštote, kvėpuojate, jei jie jaus, kad gali (turi teisę) tai daryti. Jei jaučiatės silpnesni, menkesni už juos, Jūs jau suteikiate teisę jiems diktuoti savo taisykles.
Jokiu būdu tai nėra paskatinimas pradėti diktuoti savo taisykles, veltis į konfliktines situacijas, pradėti skųsti, kaltinti kitus ir pan. Šioje vietoje aš labai linkiu nenusileisti į žemesnį lygį, gerbti save ir kitus.
Vienintelis ir svarbiausias dalykas – Jūs turite jaustis lygus su jais. Turite jausti pasitikėjimą savimi, vidinę harmoniją, būti laimingi ir stiprūs. Prie tokių žmonių niekas nesikabina. Jūs turite tiksliai žinoti, kodėl esate čia, ar Jūs jaučiatės gerai, kad esate čia, kas kelia Jums nepasitenkinimą, o kas džiaugsmą ir pan. Savianalizė – geriausias dalykas, padedantis sudėlioti visus taškus ant „i“.
 
Dar reikėtų nepamiršti požiūrio į aplinką, į save ir savo savijautos sąsajų. Ne tam tikri veiksniai mus dirgina, erzina, o mūsų reakcija į juos veikia mus. Pavyzdžiui, atsikėlę geros nuotaikos, kupini vidinio pasitikėjimo, su plačia šypsena mes negirdėsime, kad kaimynai kažką kalba, skundžia. Jei jausimės priešingai, mes girdėsime viską ir gal net daugiau. Jei norėsime reaguoti į dirgiklius – reaguosime, jei ne – ne.
Vienintelis kelias į geresnį rytojų – pradėti gyventi geriau (vidine prasme), keisti save (požiūrį, nuostatas, mintis...). Jei nesinori keisti savęs, stiprinti savęs, koreguoti jau sukurtą aplinką, gal reiktų pakeisti gyvenamą vietą. Tik klausimas, ar kitoje vietoje nebus taip pat. Nebent kitoje vietoje Jūs būsite kupini pasitikėjimo savimi.
 
Neigiamos mintys, kaip bakterijos, linkusios daugintis, taip pat mes linkę įsisukti į neigiamų minčių ratą, o įlipęs į šį ratą esame linkę ir gadinti sau gyvenimą.
 
Kaimynai nenustos skųstis ir būti nepatenkinti jumis tol, kol Jūs patys pradėsite gyventi gerai, pradėsite džiaugtis gyvenimu svetimoje šalyje, pradėsite jaustis „kažkuo“. Linkėčiau stiprinti pasitikėjimą savimi, ugdyti teigiamas gyvenimo nuostatas.
 
Kas toliau? Viskas priklauso nuo Jūsų. Pradėkite gyventi.

  

Žymos: Būstas, Gyvenimas Anglijoje, Būstas Anglijoje

Komentarai

Naujausi straipsniai