Tiesa.com/BNS   |   2017-03-24

Griūvantis Gedimino kalnas praris milijonus eurų

  
Griūvantis Gedimino kalnas praris milijonus eurų
© Irmantas Gelūnas/15min./BNS
Sustabdyti Gedimino kalno grūtį prireiks mažiausiai dviejų metų.
Funikulierius neveiks, kol kalnas nebus sutvarkytas.

Gedimino kalnas ir toliau griūva gąsdindamas vilniečius ir miesto svečius. Tuo tarpu atsakingos institucijos vėl ieško ekspertų, kurie patartų, kaip sutvirtinti kalną. Kol paieškos tęsiasi, aišku, kad kalnas anksčiausiai bus baigtas tvirtinti tik kitais metais.

 Tiesa, šiemet taip pat vyks kai kurie darbai. Teigiama, kad intensyviausieji prasidės, kai pradžius gruntas. Tikimasi, kad tai pavyks padaryti gegužės mėnesį.
Tuo metu esminiai darbai sutvirtinant paviršinį kalno sluoksnį, kuriame ir formuojasi nuošliaužos, bus greičiausiai nukeliami kitiems metams.
 
„Šiuo metu mes nagrinėjame tik kalno šiaurinį šlaitą, ten, kur yra baisiausios nuogriuvos. Vasario mėnesį buvo parengtas projektinis pasiūlymas, kurio pagrindu dabar daromas tvarkybos projektas. Balandžio mėnesį šis projektas planuojamas baigti ir gegužės mėnesį, pradžiūvus visai teritorijai, galėtų prasidėti darbai“, – sakė kalno tvarkybos projekto vadovas architektas Rimas Grigas.
 
Ir jis, ir kiti ekspertai, išnagrinėję Gedimino kalno situaciją, teigė, kad visas viršutinis kalno sluoksnis yra itin nestabilus. Jį sudaro supiltinis gruntas, siekiantis nuo 1,5 iki 4 metrų.
 
Darbų uižteks dvejiems metams
R. Grigas teigė, kad visa šiaurinio šlaito viršutinė nestabilaus grunto dalis bus nukasta, bus padaryti tam tikri požeminiai filtrai, formuojamos „tinkladėžių“, kurias sudarytų skalda ir žvyras, terasos.
„Blogas gruntas, kuris nieko nelaiko, būtų nuimamas ir formuojamas naujas. Viršutinėje zonoje būtų paliekamas senas gruntas, kadangi jis sustiprintas rostverkais, būtų tvarkoma tik paviršinė dalis, – pabrėžė architektas. – Be didelių invazijų, be betonų, būtų suformuotas šlaitas, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti kaip pagrindas augaliniam sluoksniui.“
 
Projekte numatyta, kad augalinis sluoksnis, t. y. kalno velėna, būtų iš nendrinio eraičino, tačiau tai reikėtų padaryti iki birželio 15-osios. Kadangi šiemet to nebus suspėta padaryti, pastarieji darbai greičiausiai turėtų nukelti į kitus metus.
 
„Augalinis sluoksnis turėtų stabilizuoti kalną ir neleisti vandeniui patekti. Bet problema ta, kad jį uždėti bus galima tik kitais metais. Jei šiais metais bus padaryta konstrukcija, kad užaugtų velėna, reikia vienų metų. Jei tai pradedama daryti vegetacijos periodu, kitais metais būtų užbaigiami darbai su augaliniu sluoksniu“, – teigė R. Grigas.
 
Piktina puolimas
Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė piktinosi „vykdomu puolimu“ dėl kalno tvarkymo darbų. Ji pabrėžė, kad šiemet numatytų 800 tūkst. eurų kalnui tvarkyti neužteks. Anot jos, tą pažymėjo ir premjeras Saulius Skvernelis. Kiek lėšų reikės, turėtų paaiškėti iki balandžio pradžios galutinai suderinus tvarkybos projekto sprendimus, tačiau B.Kulnytė tikino, kad tai tikrai nebus viešai minimi 3 mln. eurų.
 
Muziejaus vadovė taip pat pabrėžė, kad jei nebus nuošliaužų virš pagrindinio tako, kalnas lankytojams bus atidarytas balandžio 20-ąją, o funikulierius nebus įjungtas mažiausiai iki kito pavasario.
 
„Mes tai tikrai nejungsime funikulieriaus, kol kalnas nebus sutvarkytas“, – sakė ji.
 
Ekspertai tvirtina, kad didelių nuošliaužų nuo XVI amžiaus būta daugybė, pagrindinėmis priežastimis, dėl ko nuošliaužos įvyko XXI amžiuje (2004, 2008, taip pat 2016 metais) geologai ir istorikai nurodo 1985-aisiais pradėtą atstatyti gynybinę sieną. Pabrėžiama, kad ji tik atstatyta ne vietoje, kur jos niekada nebuvo, bet tam teko supilti apie 3 metrų grunto sluoksnį. Sovietmečiu, anot B. R. Vitkauskienės, net turėta planų apjuosti visą kalno šlaitą betoniniu žiedu ir atstatyti visą istorinę pilį.
 
  

Žymos: Vilnius, Gedimino kalnas, Gedimino pilis, ekspertai

Komentarai

Naujausi straipsniai