Tiesa.com inf.   |   2012-05-31

Dviejų greičių šalis: Vilnius ir likusi Lietuva

  
Dviejų greičių šalis: Vilnius ir likusi Lietuva Didžiausias pajamas namų ūkiai gauna Vilniuje.

Pajamų suma, tenkanti vienam namų ūkiui Vilniuje, yra net du kartus didesnė negu Panevėžyje ar Šiauliuose, rodo SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ atlikti skaičiavimai. Ir nors vilniečiai priversti mokėti už turtą ar paslaugas brangiau nei kitų didžiųjų miestų gyventojai, tačiau jie turi sukaupę ir daugiau santaupų.

Esą tokie duomenys paaiškina, kodėl gyventojų sostinėje sumažėjo minimaliai, tuo tarpu kiti didieji šalies miestai „nukraujavo" daug labiau.
Didžiausias pajamas namų ūkiai gauna Vilniuje. Vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) Vilniaus mieste yra didžiausias ir paskutinį 2011 metų ketvirtį buvo 1 935 litai. Mažiausias vidutinis darbo užmokestis metų pabaigoje buvo Šiauliuose (1 511 litų). Tačiau atotrūkis tarp namų ūkių pajamų Vilniuje ir kituose miestuose yra didesnis, kadangi kituose miestuose didesnę negu Vilniuje gyventojų pajamų dalį sudaro įvairios socialinės išmokos, kurios paprastai yra gerokai mažesnės negu darbo užmokestis.
 
„Apskaičiuodami pajamų rodiklį, sudėjome darbo užmokestį ir pagrindinių socialinių išmokų sumą bei padalijome visiems miesto ir rajono gyventojams. Paaiškėjo, kad pajamų suma, tenkanti vienam namų ūkiui Vilniuje, yra net du kartus didesnė negu Panevėžyje ar Šiauliuose. Kaunas pagal pajamų rodiklį aplenkė Klaipėdą. Nors Kaune vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis negu Klaipėdoje, tačiau socialinių išmokų suma, tenkanti vienam gyventojui, didesnė negu Klaipėdoje“, ― tyrimo rezultatus pristatė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
 
Didesnės pajamos paprastai reiškia ir brangesnį pragyvenimą toje vietovėje. „Jau vien palyginę nekilnojamojo turto kainas įvairiuose miestuose, galėtume pasakyti, kur gyvena didžiausias pajamas gaunantys žmonės, tačiau atlikdami tyrimą, pasirinkome palyginti ir kitas vartojimo išlaidas. Sudarėme sąrašą išlaidų (daugiausia paslaugų), kurių kaina įvairiuose miestuose yra skirtinga. Tai išlaidos vidutinio ploto būstui šildyti, miesto transporto bilietams įsigyti, mokestis už vaikų darželį, dienos pietūs kavinėje, kirpyklos paslaugos ir būsto nuomos kaina.
 
Lyginamieji duomenys parodė, kad už tokį krepšelį mažiausiai reikėtų sumokėti Panevėžyje, brangiausiai ― Vilniuje. Vien tik buto nuomos kaina Vilniuje yra vidutiniškai keturis kartus didesnė negu Panevėžyje ar Šiauliuose. Kaunas lenkia Klaipėdą daugiausiai dėl šildymo išlaidų, kurios Kaune yra didžiausios“, ― sako ekspertė.
 
Hipotetiniai būtinųjų išlaidų naštos skaičiavimai, kuriuos atliekant būtinosios išlaidos (maistui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai ir paskolų palūkanoms) lyginamos su darbo užmokesčiu, parodė, kad mažiausią dalį pajamų joms turėtų skirti klaipėdiečių namų ūkis, kuriame dirba ir vidutinį darbo užmokestį gauna du asmenys (48 proc.), didžiausią (53 proc.) ― tokia pat šiauliečių šeima.
 
Didesnes pajamas gaunantys trijų didžiausių miestų gyventojai sukaupė daugiausia santaupų. Tačiau mažesnes pajamas gaunantys panevėžiečiai ir šiauliečiai pajamų trūkumo skolomis nedangsto.
Pagal santaupų rodiklį pirmauja Vilnius, o paskutinėje vietoje ― Šiauliai. Santaupų rodiklį apskaičiuotas remiantis Lietuvos bankų asociacijos skelbiamais duomenimis. Padalijus visų bankų tame mieste indėlių sąskaitose gyventojų laikomą indėlių sumą iš visų miesto ir rajono gyventojų skaičiaus, gauta, kad daugiausia santaupų yra sukaupę vilniečiai (vienam asmeniui tenka 13,9 tūkst. litų), nedaug atsilieka kauniečiai (10,2 tūkst. litų). Klaipėdos gyventojui bankuose laikoma santaupų suma siekia 8,9 tūkst. litų. Atitinkamai Panevėžyje ir Šiauliuose ― 7,4 ir 7,1 tūkst. litų.
 
Paaiškina, kodėl skirtigai mažėja gyventojų
 
Tokiu pat būdu atliktas gyventojų finansinių įsipareigojimų vertinimas parodė, kad didžiausia vienam gyventojui bankų paskolų vertė (18,3 tūkst. litų) tenka Klaipėdos gyventojams. Vilnius liko antroje vietoje (17,6 tūkst. litų). Vienam Kauno gyventojui paskolų tenka kone perpus mažiau negu klaipėdiečiui (10,6 tūkst. litų). Atitinkami rodikliai Panevėžyje ir Šiauliuose ― 5,81 tūkst. litų ir 5,64 tūkst. litų.
 
„Tai, kad šiauliečiai ir panevėžiečiai turi mažiau paskolų, galima paaiškinti tuo, kad čia didesnis šių vietovių gyventojų atsargumas, mažesnė nekilnojamojo turto, kuriam pirkti imamos didžiausios sumos, kaina. Kita priežastis ― čia yra daugiau tokių gyventojų, kuries prisiimti kokių nors finansinių įsipareigojimų negali dėl nepakankamų pajamų. Tuo tarpu Klaipėdos gyventojai drąsiau skolinosi. Nors daugelis prisiimtų įsipareigojimų yra drausmingai vykdomi, vis dėlto Klaipėdoje, remiantis asmeninės kredito istorijos sistemos „manocreditinfo.lt“ duomenimis, daugiau negu kitur yra vėluojamų grąžinti įmokų“, ― sakė J. Varanauskienė. Asmeninės kredito istorijos sistemos „manocreditinfo.lt“ pateikiamais duomenimis, vėluojamų mokėti įmokų vertė pagal gyventojų skaičių Klaipėdoje yra didžiausia. Mažiausia ― Šiauliuose, mieste, kur paskolų vienam gyventojui taip pat tenka mažiausiai“, ― aiškino analitikė.
 
Pasak J. Varanauskienės, finansinę padėtį ir finansinę gyvenimo kokybę žmonės paprastai vertina pagal vartojimo apimtis: kiek jie gali įsigyti vartojimo prekių ar paslaugų. Visuose didžiuosiuose miestuose (ir visoje Lietuvoje) vartojimo apimtys priklauso nuo gaunamų pajamų. Santaupų nėra sukaupta tiek, kad iš jų būtų galima prisidurti prie kasdienio vartojimo išlaidų. Tokie namų ūkių finansinės padėties rodikliai padeda paaiškinti, kodėl per paskutinius dešimt metų, remiantis preliminariais surašymo duomenimis, gyventojų skaičius labiausiai sumažėjo Šiaulių mieste ir rajone (14,7 proc.), o Vilniaus mieste ir rajone beveik nepakito (sumažėjo tik 1,5 procento).
„Gyventojų skaičius sostinėje auga daugiausia kitų šalies vietovių sąskaita. Į sostinę gyventojai vyksta dirbti dėl to, kad savo gyvenamojoje vietoje nesuranda darbo, dėl to, kad sostinėje galima uždirbti daugiau, ten susiranda darbą ir lieka dalis iš regionų atvykusių studijuoti jaunų žmonių, nors apsigyventi ir gyventi ten kainuoja brangiau. Savo ruožtu dėl to sostinė ekonomiškai vystosi greičiau. Čia žmonės gauna didesnį darbo užmokestį, sostinės vartotojų rinka tampa patrauklesnė verslui, o tuo tarpu regionuose gyventojų finansinė padėtis arba gerėja kur kas lėčiau, arba blogėja“, ― atlikto tyrimo rezultatus J. Varanauskienė.
 
  

Žymos: Vilnius, Šeima

Komentarai

Naujausi straipsniai