Tiesa.com, urm   |   2019-12-12

Derybose dėl ES daugiamečio biudžeto Lietuva siekia didesnio tradicinių politikų finansavimo

  
Derybose dėl ES daugiamečio biudžeto Lietuva siekia didesnio tradicinių politikų finansavimo
© urm

Gruodžio 10 dieną užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas 2021–2027 metų ES daugiametei finansinei programai.

BRT diskusijų metu A. Zananavičius pažymėjo, kad ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos pateiktas pasiūlymas dėl daugiametės finansinės programos nėra tinkamas pagrindas tolesnėms diskusijoms. „Šis derybų paketas nei žingsniu nepriartina prie kompromiso.
Jame nebuvo atsižvelgta į daugumos valstybių narių ir Europos Komisijos poziciją, kad tolesnis biudžeto mažinimas neleis pasiekti ambicingų klimato kaitos tikslų ir įgyvendinti ES strateginės darbotvarkės. Būtina rasti sprendimą dėl pagal pasiūlymą beveik trečdaliu Lietuvai mažėjančio sanglaudos politikos finansavimo ir vis dar drastiškai besiskiriančių tiesioginių išmokų dydžio ES valstybių narių ūkininkams.
 
ES sutartiniai įsipareigojimai – pakankamas ir nenutrūkstamas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir Kaliningrado specialiosios tranzito schemos finansavimas – privalo būti gerbiami ir vykdomi“, – pabrėžė viceministras A. Zananavičius.
 
Rengiantis gruodžio 12–13 dieną vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pagrindinės diskusijos vyko dėl klimato kaitos. Viceministras išreiškė palaikymą ambicingai ES klimato politikai. „Palaikome tikslą iki 2050 metų užtikrinti ekonomikos poveikio klimatui neutralumą.
 
Tam reikalinga ES ilgalaikė strategija, paremta visaapimančiu požiūriu, įtraukianti visus sektorius ir priemones. Siekiant teisingo ir socialiai subalansuoto perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos visose valstybėse narėse, naujojoje daugiametėje finansinėje programoje turi būti numatytos tinkamos finansinės paskatos.
Ne mažiau svarbu, kad trečiosios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinio saugumo standartų“, – sakė viceministras A. Zananavičius. Europos Komisija pristatė veiksmus dėl ES plėtros metodologijos reformos rengimo, pabrėžė derybų pradžios su Šiaurės Makedonija ir Albanija 2020 metų kovo mėnesį svarbą.
 
Lietuva prisijungė prie bendraminčių valstybių dokumento, kuriame pažymima, jog ES plėtros procesas neturi būti vėlinamas, o požiūris Europos Komisijai rengiant ES plėtros metodologijos peržiūrą turi būti pragmatiškas ir vykti paraleliai. BRT taip pat vyko Vengrijos klausymai dėl teisinės valstybės bei aptarta teisinės valstybės padėtis Lenkijoje.
 
Ministrai keitėsi nuomonėmis dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo prasidėjus naujam ES politiniam ciklui. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos ES Tarybai pirmininkausianti Kroatija pristatė 2020 metų Europos semestro veiksmų planą.
  

Žymos: Politika, Biudžetas, ES, politikai, ES biudžetas

Komentarai

Naujausi straipsniai