Vilis Normanas, Margarita Narvydaitė   |   2010-07-01

Atsisveikino su A.Brazausku

  
Atsisveikino su A.Brazausku
© Martynas Ambrazas

Ketviratdienį, saulėtą liepos 1-ąją, Lietuvoje vyko pirmosios valstybinio masto laidotuvės – šalies žmonės į amžino atilsio vietą palydėjo Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską.

Vienos ryškiausių Lietuvos politinių figūrų netektis šalį sukrėtė birželio 26-ąją. Lietuva neteko buvusio Prezidento ir ministro pirmininko A. M. Brazausko – šį 77-erių politikos ąžuolą įveikė klastinga liga – vėžys.
Prezidentą lydėjo Prezidentai
 
Kaip anksčiau pranešta, į Prezidento laidotuves atiduoti paskutinės pagarbos atskris Latvijos ir Estijos Prezidentai Valdis Zatleras bei Toomas Hendrikas Ilvesas, jų pirmtakai Guntis Ulmanis ir Arnoldas Ruutelis. Taip pat laukiama buvusių Lenkijos Prezidentų Lecho Walęsos ir Aleksanderio Kwasniewskio, Gruzijos vadovo Michailo Saakašvilio.
 
Pagarbą velioniui Vilniuje ketina pareikšti buvęs Latvijos premjeras Andris Berzinis, buvęs Švedijos premjeras, dabartinis užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, pirmasis Moldovos Prezidentas Mirčea Snieguras, buvęs Suomijos Prezidentas Nobelio Taikos premijos laureatas Marttis Ahtisaaris.
 
Mirus pirmajam atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Prezidentui užuojautos žodžiai atskrieja iš viso pasaulio. Liūdną žinią iš Lietuvos praneša Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, tarptautinio „Euronews“ kanalo žurnalistai, apie Algirdo Brazausko gyvenimo kelią skaito BBC naujienų portalo lankytojai. Kartu su lietuviais liūdi ir užsienio šalių vadovai bei žymūs politikai.
 
 
Kas Lietuvai buvo A. Brazauskas?
 
Sunku įsivaizduoti kitą žmogų, kuris Lietuvoje būtų toks ryškus politinis simbolis kaip A. Brazauskas. Šio žmogaus charizma, tvirtas charakteris ir diplomatiškas elgesys nuo pat jo atėjimo į politiką buvo neabejotinas sėkmės garantas. Ir nepaisant su Komunistų partija susijusios praeities, būtent A. Brazauskas pirmuose atsikūrusios Lietuvos Prezidento rinkimuose 1993 m. vasario 14 d. surinko iki šiol rekordinį – 1 mln. 200 tūkstančių piliečių – balsų skaičių.
Lietuviai juo tikėjo. Tikėjo kaip politiku, galinčiu teisingai valdyti šalį ir kurti gerovę; tikėjo kaip žmogumi, kuris gali būti visiems teisingas.
 
Jo indėlis į mūsų šalies Nepriklausomybę toks pats didelis, kaip ir kitų svarbiausių Sąjūdžio veikėjų, nors dažnai pamirštamas arba ignoruojamas. Tai suprantama – A. Brazauskas buvo ne tik mylimas. Jis turėjo ir daug priešų. Politiko bendražygiai prisimena jį kaip jautrų žmogų – nevertinantį liaupsių, tačiau išgyvenantį dėl priekaištų ir kritikos. Bet nepaisant to, politikas iki galo išliko orus ir tvirtas – gal todėl jo palyginimas su ąžuolu skamba taip įtikinamai. O į klausimą „Kas Lietuvai buvo A. Brazauskas?“ galima atsakyti vienareikšmiškai – asmenybė, kurios tiesiog negalima pamiršti. Tiek dėl nuveiktų darbų, tiek dėl įtakos, kurią jis darė visos Nepriklausomos Lietuvos vystymuisi.
 
Atsisveikinimas neapsiėjo be skandalų
 
Dar prieš atvežant velionio Prezidento A. Brazausko palaikus į Prezidentūrą paskutiniam atsisveikinimui, Seimo užkulisiuose virė aistros dėl Bažnyčios vadovybės sprendimo neįleisti velionio karsto į Arkikatedrą, kur ketvirtadienį už jį bus aukojamos mišios. Vilniaus arkikatedros bazilikos duris žmogui, grąžinusiam Katedrą tikintiesiems, užtrenkė Bažnyčios hierarchai, šiuo sprendimu šokiruodami ir tikinčiąją, ir pasaulietinę visuomenę.
 
Sprendimą šv. Mišias už Prezidentą ketvirtadienį aukoti neįnešus į Arkikatedrą buvusio šalies vadovo karsto priėmė kardinolas metropolitas Audrys Juozas Bačkis. Visuomenei lakoniškai paaiškinta, jog tai susiję su tuo, kad A. Brazauskas su antrąja žmona Kristina gyveno sulaužęs Santuokos sakramentą, duotą pirmajai žmonai.
„Įsivaizduokite, ar būtų taip pasielgęs Jonas Paulius II? Niekada. Tai niekinga, tai kertasi ne tik su padorumo jausmu, bet ir su sveiku protu“,– „Šiaulių kraštui“ piktinosi filosofas Arvydas Juozaitis.
 
Velionio žmona Kristina nusprendė nedalyvauti mišiose jos vyro karsto nepriėmusioje Vilniaus Arkikatedroje. K. Brazauskienė laidotuvių dieną vyks į Kaišiadoris, A. Brazausko gimtinę, ir melsis Kristaus Atsimainymo katedroje. Moters sprendimą remia ir kai kurie A. Brazausko bendražygiai.
 
Tuo metu A. Brazausko dukra Laima Mertinienė ir jos vyras Dalius Mertinas teigė neketinantys boikotuoti šv. Mišių Arkikatedroje ir laidotuvių dieną tikisi ten išvysti visą šeimą ir artimuosius.
 
Katalikų bažnyčios sprendimu nusivylė ne tik aukšti šalies politikai, tarp jų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, jog šią žinią priemė „su nuoskauda“, bet ir Lietuvos žmonės. Žiniasklaida praneša, jog šalyje vyksta masinės katalikų tikėjimo išsižadėjimo akcijos.
 
Neįveikė tik vėžio
 
Politikos arenoje įveikęs visus varžovus, Lietuvos politikos ąžuolas suklupo prieš klastingą ligą – limfos vėžį, kuriuo sirgo nuo 2008 metų pabaigos.
Iškentęs penkias chemoterapijos procedūras, ne kartą atsidūręs reanimacijos palatoje, iki paskutinių atodūsių tikėjęs, jog gali pasveikti ir išplėšti dar gabalėlį gyvenimo, galiausiai A. Brazauskas atsisveikino su gyvenimu, palikdamas savo žmoną Kristiną Brazauskienę ir dvi dukteris.
 
Kaip pats teigė viename interviu, santuoka su antrąja žmona Kristina buvo gerokai pavėluota, nes iki tol – prezidentavimo laikotarpiu – jis jautėsi labai vienišas ir su oficialiąja žmona Julija nebendravo. Tačiau eidamas Prezidento pareigas nesiryžo skirtis – taip pasmerkdamas save vienatvei be artimo sielai žmogaus.
 
Liga, deja, neišklausė politiko norų – neleido jam dar pabūti su mylima moterimi.
 
 
 
Trumpa biografija
 
Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 metų rugsėjo 22 dieną. 1951 metais baigė Kaišiadorių 1-ąją vidurinę mokyklą, 1951–1956 studijavo Kauno technologijos institute.
1956–1957 buvo Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos vyriausias inžinierius, 1958–1962 – Energetikos ST valdybos viršininkas, 1962–1965 – Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų valdybos viršininkas, 1965–1966 – Statybinių medžiagų pramonės ministras, 1966–1977 – Valstybinio plano komiteto pirmasis pavaduotojas, 1977–1988 – LKP CK pramonės ir ekonomikos reikalų sekretorius, 1988–1990 LKP CK pirmasis sekretorius, 1990 – LTSR AT Prezidiumo pirmininkas, 1990–1992 – LR Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990–1991 – LR ministro pirmininko pavaduotojas, 1990–1993 – LDDP pirmininkas.
 
1992 m. lapkričio 25 dieną A. Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir pagal naująją Konstituciją laikinai pradėjo eiti Lietuvos Prezidento pareigas.
1993 m. vasario 14 d. tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose jis buvo išrinktas Lietuvos Prezidentu. 1993 m. vasario 25 d. įvyko Prezidento inauguracija. Prezidento kadenciją baigė 1998 m. vasario 25 dieną.
 
Nuo 2001 iki 2006 metų – Lietuvos premjeras (ilgiausiai pareigas ėjęs premjeras).
 
 
Nuopelnai
 
Išvardyti visus A. Brazausko nuopelnus būtų nelengva. Kai kurie iš jų sunkiai pasveriami, kiti galbūt buvo nepastebėti, bet tapo ne mažiau svarbūs Lietuvos gyvenimui. Vis dėlto pirmiausia norisi akcentuoti tai, kad A. Brazauskas, kaip politikas, šalyje įkūnijo stabilumą ir užtikrintumą. Jo ramus charakteris – net pačiais sunkiausiais momentais – nuramindavo žmones ir leisdavo tikėti, kad visos problemos išsispręs, kad visas kliūtis galima įveikti.
Prie pačių svarbiausių nuopelnų reikėtų priskirti ne tik puikų šio žmogaus, kaip Prezidento, vadovavimą, bet ir ne mažiau svarbų jo, kaip premjero, darbą. Būtent 2001–2006 metais Lietuva sparčiausiai per visą Nepriklausomybės laikotarpį kilo ekonomikos laiptais, būtent per šį laikotarpį Lietuvą įstojo į ES ir į NATO, o žmogus, kuris labiausiai rūpinosi, kad mes taptume visateisiais dviejų svarbiausių pasaulinių organizacijų nariais, buvo būtent A. Brazauskas.
 
Jis apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais: Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Jis taip pat yra pagerbtas daugelio užsienio valstybių aukščiausiais apdovanojimais. Ekonomikos mokslų daktaras A. Brazauskas – Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo, Minsko humanitarinio, Kauno technologijos universitetų Garbės daktaras.
 
Nereikia pamiršti ir to, kad šis žmogus stumtelėjo karjeros laiptais ir savo finansų ministrę D. Grybauskaitę, kurią pasiuntė dirbti pirmąja Lietuvos eurokomisare. Šis postas D. Grybauskaitei tapo tramplinu į Prezidento rūmus Vilniuje.
 
 
Užuojauta iš aukštų pareigūnų
 
Algirdas Mykolas Brazauskas buvo ne tik šalies vadovas, bet ir Lietuvos simbolis, teigiama Rusijos premjero Vladimiro Putino atsiųstoje užuojautoje dėl kadenciją baigusio Prezidento, ekspremjero, Kovo 11-osios Akto signataro mirties.
 
D. Medvedevas ir V. Putinas pasiuntė Lietuvai užuojautos telegramą. 
„A. Brazauskas buvo ne tik vadovas, bet ir tikras Lietuvos valstybės simbolis. Rusijoje jis visuomet buvo gerbiamas už savo profesionalumą, sąžiningumą ir padorumą“, – teigiama Rusijos vyriausybės vadovo užuojautos telegramoje, kurią cituoja Rusijos ambasada Vilniuje.
 
Rusijos Prezidento Dmitrijaus Medvedevo užuojautoje sakoma, kad su A. M. Brazausko vardu siejami demokratiniai pokyčiai Lietuvos visuomenėje, šalies perėjimas į rinkos ekonomiką ir pirmieji žingsniai eurointegracijos link.
 
„Eidamas Prezidento, Seimo pirmininko ir Vyriausybės vadovo pareigas A. M. Brazauskas skyrė daug dėmesio dvišaliams santykiams su mūsų šalimi, už savo indėlį šioje srityje jis pagerbtas aukštu Rusijos valstybės apdovanojimu“, – teigia D. Medvedevas.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso mirus Lietuvos Prezidentui ir ministrui pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui atsiuntė užuojautos telegramą.
„Reiškiu gilią užuojautą Lietuvos žmonėms dėl Lietuvos Prezidento ir ministro pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko mirties.
 
Būdamas Prezidentu ir ministru pirmininku Algirdas Mykolas Brazauskas labai daug prisidėjo prie savo šalies integracijos į Europos Sąjungą. Mes glaudžiai bendradarbiavome, aš pažinojau jį kaip tikrą valstybės veikėją, kuris tvirtai rėmė mūsų Europos projektą ir jo vertybes. Kartu su manimi užuojautą ir pagarbą reiškia visa Europos Komisija“, – rašoma EK pirmininko laiške.
 
Su Lietuva dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) derėjęsis tuometinis plėtros eurokomisaras Guenteris Verheugenas, reikšdamas užuojautą dėl Prezidento Algirdo Brazausko mirties, sako jį visada prisiminsiąs kaip stiprų lyderį, savo šaliai norėjusį geriausio.
Buvęs eurokomisaras sako prisimenantis Prezidentą A. Brazauską kaip žmogų, kuriuo galima pasitikėti, kaip stiprią, besilaikančią žodžio asmenybę. 
 
„Aš asmeniškai jo niekada nepamiršiu. Mes vedėme labai naudingas derybas, jis stengėsi padaryti tai, ką galėjo. Ponas Brazauskas išliks savo šalies istorijoje“, – reikšdamas užuojautą dėl netekties ELTAI sakė G. Verheugenas.
 

Žodžiais kalba faktai: „Aš nesu dievas, aš tik premjeras.“ (DELFI 2005-07-14)
Skaitytojams pateikiame keletą A. Brazausko minčių, išsakytų žurnalistams.
 
 
  • Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin, ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją. (Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990-02-10)
  • Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu. (Interviu tarybiniam laikraščiui „Argumenty i fakty“, 1989 m.)
  • Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįsto argumento, kad tai daryti būtina. („Komunistas“, 1989 Nr. 9)
  • Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam, kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu. (Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą.)
  • Mes esame prirašę jaučio skūras visokiausių priemonių, kad žmonės nevažiuotų iš Lietuvos. (Apie Vyriausybės pastangas stabdyti emigraciją. 2006 m. kovo 16 d.)
  • Man vis kyla klausimas: kodėl tas, kuris ateina į valdžią, būtinai turi būti blogas? (Prezidentas, ekspremjeras stebisi, kad valdžia Lietuvoje sulaukia kritikos. „Verslo žinios“, 2009-01-28)
  • Pūsti ant kopūstų darže, kad nebūtų karšta, kol kas nereikia. (Premjeras apie Lietuvos infliacijos rodiklių ir Maastrichto reikalavimų atitikimą. DELFI, 2005-11-11)
  • Aš nieko nenoriu pasakyti, aš sakau tą, ką aš noriu pasakyti, tą aš jums ir pasakiau. (Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas nori kažką pasakyti. DELFI, 2005-01-19)
  • Aš beveik nežinojau esantis milijonierius. (Nustebo patekęs į turtingiausių politikų sąrašą. „Lietuvos rytas“, 2003-12-31)
  • Ponui Landsbergiui lengviausia kalbėti, nes jis už nieką neatsako.(Taip reagavo į siūlymą nuo liepos 1-osios įvesti vizas į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvą vykstantiems Rusijos piliečiams. „Lietuvos rytas“, 2003-12-31)
  • Tegu deda, jei turi ką dėti. (Premjeras apie R. Pakso užuominas. „Lietuvos rytas“ 2003-12-13)
  • Neprognozuoju, nesu baigęs prognozavimo kursų ir neskaitau fantastinių knygų. („Lietuvos rytas“, 2003-12-06)
  • Nežinau, Vyriausybė ten nedalyvauja, nedainuoja. (Premjeras dar nežino, ar Vyriausybė skirs lėšų „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvausiančių Lietuvos atstovų pasirengimui. DELFI, 2005-03-01)
  • Aš nieko neįsivaizduoju, aš labai nemoku fantazuoti, nemokėčiau rašyti fantastinio romano. (Premjeras neprognozuoja Viktoro Uspaskicho šansų tapti vicepremjeru. DELFI, 2005-09-15)
  • Nenoriu kalbėti iš viso, taip bus lengviausia. Kai pasakau vieną žodį, po to kenčiu. Kentėti nenoriu, ir taip jau prisikentėjau... (Premjeras apie kančias, per daug pasakius žurnalistams. DELFI, 2005-10-05)
  • Kas ką tai padaro, o aš turiu aiškintis! Šito aš labai nenoriu. Aš nesu koks klasės auklėtojas mokykloje. (Premjeras apie valdininkų pramogas už mokesčių mokėtojų pinigus. DELFI, 2005-10-12)
           
  

Komentarai

Naujausi straipsniai