Tiesa.com   |   2010-09-21

Atsigauna, bet kyla naujų grėsmių

  
Atsigauna, bet kyla naujų grėsmių SEB analitikas sako, kad Lietuva pajėgi išvengti antros recesijos bangos.

SEB banko ekspertai nepakeitė 2010-2012 metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozių - atitinkamai 1 proc. 4 proc. ir 4,5 proc., tačiau pakeitė šių metų vidutinės infliacijos prognozę - nuo 0 iki 1 proc. Pasak SEB banko analitikų, nors kyla abejonių, kiek tvarus yra prasidėjęs pasaulio ekonomikos atsigavimas, net ir didžiausi skeptikai nedrįsta prognozuoti, kad artimiausiais metais išsivysčiusių valstybių BVP sumažės.

Lietuva taip pat pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi ji aktyviai prekiauja ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis. Vis dėlto nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija, kuri pakerta šalies gyventojų perkamąją galią ir pablogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Pristatydamas naujausią SEB banko ekspertų parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ ketvirtinį leidinį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, pabrėžė, kad Lietuvos verslininkų lūkesčiai gerėja - daugiau optimizmo randasi net tuose sektoriuose, kurie pastaraisiais metais išgyveno itin gilią krizę - statyboje, nekilnojamojo turto rinkoje, mažmeninėje prekyboje. Pasak G. Nausėdos, nors daugelis šiuos sektorius atstovaujančių bendrovių kol kas tegali pasiguosti veiklos rodiklių stabilizacija, palyginti su praėjusių metų duobe, vis dėlto tai žadina viltį, kad blogiausi laikai yra praeityje įmonės jau pradeda svarstyti apie investicijas į gamybos plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą.

G. Nausėdos nuomone, pereinamuoju laikotarpiu reikėtų ypač nuodugniai analizuoti pagrindinių makroekonomikos rodiklių pokyčius. Anot ekonomisto, Statistikos departamento paskelbta informacija apie tai, jog antrąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sumažėjo 5,4 proc., paskandina atlyginimų augimo ne viename pramonės sektoriuje pavyzdžius. Apskritai pradiniame ekonomikos budimo etape vidutiniai rodikliai nepakankamai atspindi itin prieštaringas atskirų verslo sričių tendencijas ir skirtingą atsigavimo spartą.

Pasak G. Nausėdos, įsibėgėjanti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija dėl gamybos sąnaudų didėjimo, todėl ji neabejotinai pridarys žalos - susilpnins namų ūkių perkamąją galią ir menkins Lietuvos įmonių konkurencingumą. „Blogiausiu atveju kainų kilimas gali lemti ekonomikos sąstingį ir tada šalis atsidurtų vadinamosios stagfliacijos gniaužtuose, t.y. kai BVP nebedidėja, o infliacija išlieka aukšto lygio. Pasiekus tokią būseną, ekonominės politikos priemonės tiesiog atšimpa“, – teigė G. Nausėda. Jo nuomone, tokio scenarijaus tikimybė visgi nėra didelė.

G. Nausėda pabrėžė, kad dar ankstoka džiūgauti dėl viršijamo šių metų valstybės biudžeto mokesčių surinkimo plano, kadangi tai lėmė iš esmės tik vieno iš mokesčių – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - įplaukos, be to, planas vykdomas veikiau dėl jo neambicingumo, nei dėl fundamentalaus mokesčių surinkimo pagerėjimo. „Kita vertus, kai faktinės biudžeto pajamos pranoksta planuotąsias, valdžia patiria mažesnį stresą, todėl nėra nusiteikusi imtis desperatiškų ir verslui labai kenksmingų sprendimų“, – teigė G. Nausėda.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai