Tomas SAVICKAS   |   2010-04-20

Šri Lanka nepamiršo cunamio

  
Šri Lanka nepamiršo cunamio

Į Šri Lanką medaus kopinėti važiuoja jaunavedžiai ir tie, kurie svajoja patirti kažką egzotiško. Tai šalis, kurią turistai pagrįstai vadina „Rojaus kampeliu žemėje“. Tačiau ten visi dar prisimena galingą cunamį, kuris pridarė šaliai daug žalos.

="line-height: 150%">Šri Lanką aplankiusių sutuoktinių Ingos ir Raimondo tikslas buvo pamatyti kuo daugiau gyvenviečių, paragauti vietinio maisto ir, aišku, pasideginti prie Indijos vandenyno. „Atrodytų, tą patį galima rasti bet kur, ir Indijoje... Bet mus traukė nežinoma ir turistų ne itin dažnai lankoma šalis.“
 
Karščio ir drėgmės dozė
 
Į Šri Lanką vykę sutuoktiniai sako, kad šioje šalyje anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbos tėra tuščia vieta, beveik niekas jomis nekalba. Lietuviai prisimena, kad vos atskridus, vietiniai į juos žiūrėjo keistai, mat čia baltaodžiai – reti svečiai. „Tuoj pat vienas pribėgo ir savo neaiškia kalba puolė kviesti prie savęs. Nesutrikau ir akių žvilgsniu leidau jam suprasti, kad nelįstų prie mūsų“, – šypsosi Inga.
 
Skrendant į Šri Lanką vertėtų žinoti, kad ten 17 valanda – jau vėlus vakaras, o diena prasideda 6 valandą ryto. Tačiau net ir penktą ryto atskridusiems lietuviams jau buvo sunkoka kvėpuoti. „Tokios drėgmės ir karščio bangos dozės nesitikėjau! Visur kvepėjo žuvimi, aplink šmėžavo juodaodžiai vešliais garbanotais plaukais ir tokiom pat apžėlusiom rankom. Atrodė, Dieve, kur mes papuolėme: šiltnamis be ventiliacijos ir į mane, baltaodę šviesiaplaukę, spoksantys vietiniai.“
 
Cunamio pėdsakai
 
Ingai į atmintį įstrigo vietiniai paplūdimiai. Jie nė kiek nepanašūs į vaizdelius iš atviručių: dumblas, išplautos šakos, šiukšlės ir lūšnos. Tai vis dar akivaizdžios prieš kelerius metus Šri Lanką užklupusio cunamio pasekmės. „Gyventojai pasakojo, kad žuvo apie 20 tūkst. žmonių, kad vanduo nuplovė per geležinkelį važiavusį traukinį, o bėgius tiesiog išrovė.“
 
Jei vietiniai paplūdimiai panašūs į šiukšlynus, tai turistams skirtos vietos išpuoselėtos iki mažiausių smulkmenų. „Turistiniuose miesteliuose ir kainos aukštesnės, nors apskritai Šri Lankoje pigu. Todėl gali sau leisti paišlaidauti, o Šri Lankos gyventojai turistus vadina „pinigų maišais“.“ Inga dar ir dabar neatsidžiaugia savo pirkiniu, už kurį kitoje šalyje būtų kur kas solidesnę sumelę paklojusi. „Nusipirkau 4 g raudono aukso žiedą su tigro akimi – kainavo 110 JAV dolerių.“
 
Pasaulio kraštas
 
Lietuvaičiai neketino visą laiką drybsoti prie jūros, o rinkosi ekskursijas po žymiąsias salos vietas. Viena jų – dramblių prieglauda „Pinavela“, įkurta prieš 35 metus. Drambliai visada buvo ir bus Šri Lankos kultūros dalis. Jie buvo svarbiausi pagalbininkai statant miestus, pergalingų mūšių dalyviai ir kariai.
 
Dar viena vieta, kurią verta aplankyti – Sigirija, V a. buvusi Šri Lankos sostinė. „Kopimas į Liūto uolos viršūnę, iškilusią 200 m. virš džiunglių, užėmė kvapą – tai buvo pati nuostabiausia ekskursija. Lipdami mažais laiptukais gėrėjomės gamta, stebėjome unikalias freskas. Ne be reikalo ši vieta įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
 
Ant kalno esančią tvirtovę pastatė karalius Kassyapa (473–491 m.). Griuvėsiuose jutome alsuojančią senovės dvasią. Nuo viršūnės stebint gamtą atrodo, kad dangus su žeme maišosi. Apskritai tų vaizdų neįmanoma nupasakoti žodžiais.“
 
Dar viena buvusi Šri Lankos sostinė – Polonaruva (XI–XII a.) su savo karališkųjų teismo rūmų griuvėsiais, citadele, audiencijų sale, lotosų voniomis ir Budos statulomis lietuvius ne taip stipriai sužavėjo, kaip Sigirija. „Matyt, po anksčiau matytos Sigirijos viskas nublanko.“
Inga su vyru aplankė ir archeologijos lobyną Dambulą – didžiulę uolą, kuri I a. buvo paversta šventykla. Čia išlikusi unikali sienų ir lubų tapyba su autentiškomis spalvomis.
 
„Aplankėme ir „pasaulio kraštą“. Tai skardis, nuo kurio žiūrėdamas žemyn nieko nematai – viską užstoja debesys. O jiems prasisklaidžius atsiveria nuostabus kraštovaizdis.“
 
Troškuliui numalšinti
 
Keliaujant po Šri Lanką visuomet vertėtų turėti bent kelis buteliukus vandens. Tačiau čia pabuvoję turistai pataria neatsisakyti ir tiesiai iš riešuto geriamo kokosų pieno.
Šri Lanka garsėja savo arbatomis, paprastai geriamomis su pienu ir cukrumi; verta paragauti arbatos su trupučiu imbiero. Beje, turistai specialiai vežami į Ceilono arbatos fabriką, kur gali ne tik paragauti natūralios Ceilono arbatos, bet ir pamatyti jos paruošimo procesą.
Jei arbata čia pati kokybiškiausia, tai dėl kavos kiek liūdniau, mat natūralios kavos galima rasti tik sostinėje Kolombe.
 
Nacionalinis Šri Lankos gėrimas yra kokosų degtinė, kainuojanti nuo 4 dolerių ir skoniu primenanti brendį.
 
Galite paragauti vietinės gamybos gėrimų: „Toddy“ (natūralus alkoholinis palmių gėrimas) ir Arrack (fermentuotas ir rafinuotas „Toddy“). Turistams patinka ir vietinis alus bei vynas.
 
Atsargiai – durianas
 
Šri Lankos virtuvės pagrindas – ryžiai, valgomi su įvairiais padažais, žuvimi, jautiena, vištiena ar kiaušiniais. Patiekalai gana aštrūs. Pakrantės miestuose ir kurortuose gausu jūros maisto restoranų. Sočiai pavalgyti kukliame restorane galima maždaug už 10 litų.
 
Pagrindiniai patiekalai: ambul thiyal (patiekalas iš marinuoto tuno), pittu (kokoso drožlių ir miltų troškinys bambuko lovelyje). Desertai: kiri pani (pieno varškė su sirupu), saldžios mėsos kevum (su miltais ir sirupu) ir kalu dodol (su riešutais ir sirupu).
 
Nacionaliniu Šri Lankos vaisiumi laikomas durianas. Daugeliui turistų duriano skonis primena supuvusį svogūną, bet vietiniai gyventojai jį labai mėgsta. Gal ne tiek žavisi jo skoniu, kiek tiki, jog durianas didina potenciją.
 
Beje, daugelyje užkandinių prieš dedant pasirinktus patiekalus lėkštė įvelkama į maišelį, kad vėliau nereiktų gaišti laiko jai plauti.
 
Šalies deimantai
 
Turistai važiuoja ne tik pamatyti šalies, bet ir įsigyti pigesnių brangakmenių. Garsiausias ir gražiausias yra Šri Lankos safyras, tikima, kad jis neša sėkmę. Po jo – rubinas. Šri Lankos safyrai geresni už australiškuosius – jų intensyvesnis mėlynumas nepereina į juodumą, o išlaiko dangišką atspalvį. Nuo Viduramžių juvelyrų amatu ir brangakmenių prekyba saloje verčiasi „maurai“ – arabų kilmės Šri Lankos gyventojai.
 
Svarbiausias šalies prieskonis – cinamonas. Prekyba cinamonu buvo kolonijinės valdžios rankose. Už bandymą nugvelbti ar parduoti nors gabaliuką žievės grėsė mirties bausmė.
Arbata – Šri Lankos „žaliasis deimantas“. Ją auginti saloje ėmėsi anglų kolonizatoriai XIX a. antrojoje pusėje. Pagal arbatos eksportą Šri Lanka nusileidžia tik Indijai.
 
Keliautojai iki valios gali gėrėtis ir salos grožiu, dėl to Šri Lanka yra populiari vieta medaus mėnesiui praleisti. Tačiau Inga pastebėjo ir minusų – tai vietinių įkyrumas. „Visur ir už viską jie prašo pinigų. Net už parodytą gražų vaizdą nori gauti rupijų.“
 
Patarimai keliaujantiems
 
Agentūros įspėja, kad reikėtų vengti „touts“ – apsišaukėlių gidų, kurių tikslas – įsiūlyti nakvynę viešbutyje ar apsilankymą parduotuvėse, mokančiose jiems komisinius. Nepatartina nuomotis automobilio, nes Šri Lankoje dažniausiai nepaisoma jokių kelių eismo taisyklių. „Visi signalizuoja ir nieko nepraleidžia. Žmonės, karvės, šunys, ožkos eina bet kur, net ir važiuojama kelio dalimi“, – perspėja Inga. Viešajame transporte ir turguose daug kišenvagių ir vagių. Jei jūsų viešbučio kambarys pirmame aukšte, eidami miegoti uždarykite langus.
 
Taip pat reikėtų žinoti, kad šri lankiečiai vertina kuklumą. Paplūdimio apranga tinka tik prie jūros ir visiškai netinka lankantis šventyklose, mečetėse ir šventose vietose, tarp jų ir senuosiuose istoriniuose miestuose. Įeinant į šventyklas reikia nusiauti ir nusiimti galvos apdangalus. Draudžiama fotografuotis nugara į religines skulptūras, tuo labiau – užsilipus ant jų. Įstatymu draudžiama degintis be viršutinės maudymosi kostiumėlio dalies ar nuogiems.
Pirkinio kainą pardavėjai nustato pagal... turisto veidą, t. y., kiek jis galėtų mokėti, o išgirdę kainą dar galite derėtis. Šri lankiečiai džiaugiasi kiekvienu doleriu, nes vidutinis jų atlyginimas – 65 doleriai per mėnesį.
 
 
Verta žinoti
  • Vykstant į Šri Lanką specialių skiepų nereikia. Nors tai švari šalis, tačiau reikėtų gerti tik virintą vandenį.
  • Šalies viza (iki 30 dienų) nemokamai suteikiama sostinės Kolombo oro uoste.
  • Ten pat rasite nemokamus vežimėlius lagaminams, tačiau oro uosto nešikai gali mėginti perimti ir nuvežti daiktus iki autobuso. Jei su tuo sutiksite, reikės mokėti 30 rupijų už lagaminą. Pinigus geriausia išsikeisti oro uoste – čia palankiausias kursas.
  • Be muito į Šri Lanką leidžiama įvežti asmeniniam naudojimui: 1,5 l stipriųjų gėrimų, 2 l vyno, 200 cigarečių, arba 50 cigarų, arba 250 g tabako, fotoaparatą, žvejybos įrangą, vieną dviratį, teniso raketes, golfo lazdas.
  • Įvažiuojant į šalį, elektros prietaisus reikia deklaruoti muitinėje, kad išvengtumėte keblumų išvykstant. Iš šalies draudžiama išvežti vėžlio kiauto ir dramblio kaulo, antikvarinius dirbinius, senovinius rankraščius, sukurtus ar pagamintus iki 1815 m., bet kurį gyvūną (žinduolį, roplį, paukštį, žuvį, koralą) – gyvą ar jo iškamšą; augalų sėklas, ūglius, šaknis.
 
 
 

 
 


 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai