Tomas Savickas   |   2010-07-22

Pasaulio pakraštys

  
Pasaulio pakraštys Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kelionė į Portugaliją – labiausiai nuo Lietuvos nutolusią Europos šalį – vilioja turistus iš viso pasaulio. Nukeliauti ten, kur, kaip sakoma, baigiasi žemė, nėra pigus malonumas.

Tačiau tiems, kas labai trokšta susipažinti su šia šalimi ir netingi gerai pasukti galvos iš anksto, nereikės iškratyti paskutinio skatiko.

Inga su vyru kelionei į Portugaliją pradėjo ruoštis prieš pusę metų. Skrydis iš Rygos per Londoną su pigius skrydžius organizuojančiomis avialinijomis sutuoktiniams į abi puses kainavo 660 litų. „Jei būtume pirkę balandžio mėnesį, dar būtume sutaupę šimtuką, bet rizikuoti nenorėjome“, – pasakoja moteris.

Ji neslepia, kad jų tikslas buvo kuo daugiau pamatyti, o ne prie jūros gulinėti. Pora iš anksto užsisakė šešias nakvynes skirtingose vietose. Internetu išsinuomojo 2008 m. automobilį šešioms dienoms su draudimu už 179 eurus (617 Lt).

Kelionės dieną sutuoktiniai savo automobiliu nuvyko iki Rygos ir ten transporto priemonę paliko „Park & Fly“ aikštelėje, kurioje para kainuoja 2,5 lato (9, 74 Lt). Tuomet – skrydis į Londoną, o iš ten į Portugalijos Faro kurortą. Iš čia pora išnuomotu automobiliu pasuko į Albufeirą, esančią už 40 kilometrų, ir apsistojo viešbutyje, kuriame dvi paros kainavo 52 eurus (179 Lt). Ryte prasidėjo pažintis su Portugalija.
 
Dievo užmirštas kampelis 
Portugalijos paplūdimiai užburia savo grožiu ir kvieste kviečia nukeliauti iki St. Vincento iškyšulio. Sakoma, kad ten baigiasi žemė.

Sent Vincento iškyšulys yra Sagrese, ši vieta vadinama Dievo užmirštu kampeliu. Miestelis turistus pasitinka užrašu, kad čia yra pasaulio pakraštys. Atvykusieji aplanko įspūdingo dydžio ant 30 metrų aukščio kranto XV amžiuje princo Henriko statytą tvirtovę. Šalia jos turistus vilioja kavinės, laivų prieplaukos, parduotuvės. Čia galima rasti nakvynę už 30 eurų (103 Lt), o kavos puodelis su vaizdu į jūrą kainuos 1, 2 euro (3,45 Lt). Deja, į patį iškyšulį patekti negalima, nes ten įsikūrusi Portugalijos gynybos ministerija.

„Mums labai patiko Lagos paplūdimiai“, – visiems ten pataria nuvykti Inga. Jie išsiskiria savo specifiniu kranto reljefu. „Žodžiais neįmanoma nupasakoti šio grožio“, – priduria moteris. Tiesa, lietuviai neišdrįso ten maudytis, nes bangos jau net prie kranto vertė iš kojų.
Sutuoktiniai rinkosi tik nemokamus kelius, nes ir benzinas Portugalijoje nėra pigus – litras kainuoja apie 5 litus.
 
Portugalų palikimas 
Trečią kelionės dieną pora keliavo į Fatimą, kurioje nakvynę jau anksčiau buvo susiradę už 31 eurą (107 Lt). Prieš tai dar aplankė Evorą – šis miestas įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. „Baidydamiesi saulės užsukome tik į Sao Francisko bažnyčią su jos garsiąja kaulų koplyčia Capela Dos Ossos. Tai XII amžiuje statyta ir Romos laikus menanti šventykla, o koplyčią pranciškonų vienuolis pastatė iš 5000 mirusių žmonių kaulų. Su vyru pasijuokėme, kad mūsų kaulų jiems dar teks palaukti, ir sprukome lauk“, – nusišypso Inga.

Iš Evoro lietuviai patraukė Almendres Cromlech megalitinių struktūrų komplekso link. Kompleksas buvo įkurtas apie 5000 m. pr. Kr. ir vadinamas „portugalų Stounhendžu“. „Tai yra didžiausia megalitinė grupė Pirėnų pusiasalyje, susidedanti iš beveik šimto apvalintos formos granitinių monolitų. Keli jų yra graviruoti ir, kaip manoma, buvo naudojami šventiems ritualams. Beveik 100 akmenų išdėlioti ovalia forma, kuri išsiplėtusi maždaug 70 metrų šlaitu žemyn.“

Už 200 kilometrų nuo šios vietos yra Tomaro miestas su tamplierių pilimi. „Pilį 1160 metais pastatė Convento de Cristo riteriai. Statyba tęsėsi beveik penkis šimtmečius. Tai vienas iš unikaliausių ir įspūdingiausių Portugalijos architektūrinių paminklų. Bilietas kainuoja 6 eurus (20,72 Lt). Sakyčiau, šią vietą būtina aplankyti“, – pataria Inga.
 
Šv. Mergelės Marijos apsireiškimas 
Nuo Tomaro iki Fatimos – 30 kilometrų. „Jau važiuodami į viešbutį pamatėme vietą, kurioje 1917 metais trim piemenėliams apsireiškė Mergelė Marija.

Iš tiesų, atvykęs į Fatimą tikrai neužsimirši, kokioje vietovėje esi, nes kas pusvalandį skamba varpai, kas valandą varpų gausmą papildo giesmės.

„Eidamas bazilikos link pastebėjau, kad visi suvenyrai tik religinio pobūdžio. Man kažkaip nenuoširdi ši vieta pasirodė, perdaug komercijos, – atvirai pasakoja moteris. – Aikštė milžiniško dydžio, teko skaityti, kad kaip kelios Šv. Petro aikštės Romoje.“

Jau kitą dieną sutuoktiniai pasišovė nuvažiuoti 200 kilometrų į Sintrą. „Pirmiausia aplankėme UNESCO saugomus Quinta da Regaleira rūmus, kurie pastatyti XX a. pradžioje. Tai tiesiog reikia pamatyti: egzotiškas parkas, daug bokštelių, spiraliniai laiptai, prabangios salės su įspūdingais papuošimais ir ilgas pasivaikščiojimas tuneliu. O kokie vaizdai atsiveria iš tų bokštelių! Fantastiška vieta. Į ją bilietas kainuoja 6 eurus (20, 72 Lt).“
 
Botanikų svajonė 
Po tokio įspūdingo pasivaikščiojimo sutuoktiniai dar rado jėgų aplankyti Maurų pilį ir Penos rūmus. Jungtinis bilietas į abi šias vietas kainuoja 14 eurų (48, 34 Lt). „Maurų pilis pastatyta VIII–IX a. Ją supa sienos ir bokštai. Ir iš jos atsiveria didingi vaizdai. Penos rūmai, ko gero, labiausiai lankomas objektas Sintroje. Sakoma, kad jei nebuvai Penos rūmuose, tai nebuvai Portugalijoje. Rūmai pastatyti 1840 metais ant aukščiausios kalvos. Jie laikomi vienais gražiausių rūmų visoje Europoje. Viduje viskas išlikę taip, lyg karališkoji šeima ką tik būtų juos palikusi. Bet griežtai draudžiama fotografuoti ir filmuoti“, – įspūdžiais dalijasi keliautojai.

Vos už dviejų kilometrų yra dar vieneri rūmai – Monserrate. Tačiau ne tiek jie, kiek Monserrate sodas traukte traukia lankytojus. „Aplankyti šią vietą svajoja kone kiekvienas botanikas. Kokių tik augalų čia nėra! Bilietas į parką kainuoja 5 eurus (17, 26 Lt), o į rūmus jau nespėjome nueiti, nes nebedirbo. Dar tą vakarą spėjome pasiekti Uolos kyšulį. Čia galima gauto turizmo centro pažymėjimą, kad lankėtės labiausiai į Vakarus nutolusiame Europos taške.“

Kelionės maršute buvo numatyta ir Portugalijos sostinė Lisabona. Joje lietuviai apžiūrinėjo Šv. Jeronimo vienuolyną, XVI a. statytą Belemo bokštą, kuris įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo paminklų sąrašą. Sutuoktiniai pabuvojo ir bene labiausiai Lisabonoje lankomame Karietų muziejuje.
 
Miestas iš smėlio 
Sakoma, kad jei jau nusprendėte aplankyti bent vieną kavinę Lisabonoje, tai būtinai užsukite į „Antiga Confeitaria De Belem“. Per dieną čia parduodama apie 10 000 pyragaičių, kurie kepami pagal seną ir itin slaptą portugalų receptą. „Visą skanėstų dėžutę nusipirkome už 5,4 euro (apie 18 Lt). Skanu, bet man buvo per riebu.“

Portugalų virtuvė išsiskiria jūros gėrybėmis ir saldumynais. Jie nevalgo upinių žuvų, – anot jų, tai purvina žuvis – valgo tik vandenyne pagautą šviežią žuvį. Pagrindiniai patiekalai yra keptos, marinuotos sardinės. Garsiausi vynai yra madera ir portveinas.

Likusį kelionės laiką lietuviai paskyrė poilsiui įspūdinguose Portugalijos paplūdimiuose. „Rojus žemėje – tokį grožį sukūrė gamta! Nieko panašaus nesu mačiusi. Tiesa, dar paskutinę dieną nuvažiavome į netoli Peros vykstančią tarptautinę smėlio skulptūrų Fiestą 2010. Bilietas kainavo 8 eurus (27, 26 Lt), bet tikrai verta aplankyti“, – sako pašnekovė.

Tai aštuntasis renginys, kuris organizuojamas kasmet nuo gegužės 22 iki spalio 22 dienos. Didžiausias ir populiariausias smėlio miestas pasaulyje užima 15000 kv. m, panaudojama 35 000 tonų smėlio. Smėlio skulptūros yra padengiamos specialiais klijais. Tikrai gyvasis pasaulis iš smėlio! Šį unikalų meno renginį jau anksčiau esame aprašę TIESOJE.

Ir paskutinė vieta, kurią aplankė lietuviai – Marinha paplūdimys. „Atrodė, kad jau visus gražiausius paplūdimius aplankėme, bet šis... Ne veltui sakoma, jog jį būtina pamatyti, kad tuo patikėtum“, – praėjus mėnesiui po kelionės į Portugaliją šypsodamasi sako Inga ir prisipažįsta, kad jai vis dar liūdna, jog teko iš ten išvažiuoti. „Šių atostogų niekad nepamiršiu“, – priduria moteris, ir prisipažįsta jau rezganti planus naujai kelionei.
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai