Evelina UŽDAVINYTĖ   |   2010-02-06

Mauriškos atostogos

  
Mauriškos atostogos

Dieviškas maistas, aistringas flamenko, įspūdingi maurų kultūros šedevrai ir kiaurus metus šviečianti saulė – štai ko galite tikėtis, išsirengę į Ispanijos pietų regioną Andalūziją.

="line-height: 150%">Kelionei pradėjome ruoštis prieš kelis mėnesius. Internetu užsisakėme lėktuvo bilietus, rezervavome automobilius ir išsinuomojome apartamentus Benalmadenos kurorte. Šeimininkė po neilgų derybų sutiko nuleisti kainą, tad 4-ių kambarių butas su terasa ir puikiu vaizdu į jūrą savaitei šešiems asmenims atsiėjo tik 1800 Lt.
 
Benalmadeną išsirinkome neatsitiktinai – iš čia kelionė automobiliu į įdomiausius Andalūzijos miestus trunka tik porą valandų. Tačiau taip pat sėkmingai galima apsistoti bet kuriame kitame Costa del Sol pakrantės kurorte: Malagoje, Torremolinos, Fuengiroloje, Torre del Mar ar Marbelloje.
 
Kiekvienas pakrantės miestelis dvelkia andalūziška dvasia: siauros gatvelės, balti namai, išpuošti žydinčiomis gėlėmis, greta jūra ir kalnai. Ispanijoje nepaprastai daug baltos spalvos ir saulės, kurios lietuviams visada per mažai. Tačiau keliauti po Ispanijos pietus verčiau pavasarį, nes vidurvasarį oras čia įkaista net iki 50 laipsnių karščio.
 
Rondos romantika
 
Į šį vieną seniausių šalies miestų anksčiau plūsdavo ilsėtis visa ispanų aristokratija. Ronda (iš arabų kalbos reiškia „apsupta kalnų“) įsikūrusi ant dviejų kalvų ir tarsi padalyta į dvi dalis, kurias virš 100 m El Tajo tarpeklio jungia XVIII a. statytas tiltas. Iš viso per tarpeklį nutiesti trys tiltai, tačiau būtent Naujasis yra tapęs Rondos simboliu ir apipintas legendų. Viena jų teigia, kad tilto architektas žuvo bandydamas iškalti savo vardą ant ką tik pastatyto tilto 1873 metais, kita – kad tilto grožis įkvėpė rašytoją E. Hemingvėjų.
 
Žymiausia vieta  - Pileta ola, kurioje aptikti paleolito laikų piešiniai. Po nedidelę olos dalį pavedžios šeimos, kuri 1905 metais ir atrado olą, narys. Viduje elektros nėra, tad pasišviečiama tik parafininėmis lempomis...
 
Rondoje yra išlikusi pati seniausia koridos aikštė, sutalpinanti 5000 žiūrovų. Dažniausiai ji stovi tuščia, nes korida čia rengiama tik kartą per metus, rugsėjo viduryje. Bet tuomet čia vyksta didžiulė šventė vieno žymiausių ispanų toreadorų Pedro Romero garbei. Jis įkūrė toreadorų mokyklą ir sugalvojo koridos taisykles. Pasakojama, kad Pedro Romero per savo gyvenimą nukovė 5600 bulių, o pats nė karto nebuvo sužeistas ir mirė sulaukęs 86-erių natūralia mirtimi.
 
Trofėjus – buliaus uodega
 
Ispanai į koridą eina kaip į šventę, tačiau dažnam užsieniečiui tai – stiprių nervų reikalaujantis reginys.
Trys matadorai, šeši buliai ir šešios kovos. Minia ošia, pritardama arba ragindama, šūkauja, buliui puolant, ploja arba atsidūsta po nesėkmingų bandiljerų smūgių. Jei kova baigiasi pergale, matadoras apdovanojamas buliaus ausimis, o ypatingais atvejais – ir uodega. Tai sprendžia žiūrovai plojimais.
 
Naudinga žinoti. Jei išsiruošėte į koridą, pirkite brangesnį bilietą toje pusėje, kur nešviečia saulė. Neatsisakykite ir siūlomų pagalvėlių, nes suolai dažniausiai yra akmeniniai – išsėdėti kelias valandas bus tikra kančia.
 
Sevilijos linksmybės
 
Atvykę į Andalūzijos sostinę Seviliją buvome nustebinti gausybės pasipuošusių žmonių: dauguma moterų vilkėjo tradicinėmis flamenko suknelėmis „traje de gitano“, o vyrai buvo apsirengę raitelių kostiumais „traje corto“. Pasirodo, kaip tik pataikėme į nuotaikingą Andalūzijos fiestą – „Real de la Feria“ – balandžio mugę, vykstančią dvi savaitės po Velykų.
Mugės plotas – apie 1,2 milijono kvadratinių metrų.
 
Čia įsikūręs didžiulis atrakcionų parkas ir milžiniškas palapinių miestelis, vadinamas „casetas“. Šeimos, draugai, bendradarbiai, klubai, bendrijos ir netgi politinės partijos mugėje stengiasi turėti savo palapines. Kiekvienoje jų skamba muzika, pilstomas vynas, vaišinama „tapas“, kalbama ir šokama. Į privačią palapinę prašalaičiams užeiti negalima, tačiau mugėje yra nemažai atvirų „casetas“, kuriose gali pajusti tradicinę šventės dvasią.
 
Kai nuo siaubingo triukšmo, sklindančio iš palapinių, ima net spengti galvoje, patraukiame į Sevilijos senamiestį.
 
Flamenko ritmu
 
Sevilijos katedra – trečioji pagal dydį katedra Europoje. Ji pradėta statyti XV a. vietoj musulmoniškos mečetės, o baigta po daugiau nei 100 metų. Katedroje ilsisi žymiojo keliautojo Kristupo Kolumbo palaikai, o jo kapą saugo keturių karalių figūros.
Šalia – Alcazar valdovų rūmai, kuriuos XII a. pastatė maurai. Jų civilizacijos pėdsakai matomi ir menių architektūroje, ir raižyto medžio arkose, ir spalvų mozaikoje.
 
Vakarėjant įsipainiojame į Barrio de Santa Cruz – senojo žydų kvartalo gatvių voratinklį. Akį traukia gausybė barų ir restoranų, kuriuose galima pamatyti ne turistams skirtą flamenko šou.
 
Flamenko gerbėjams. Garsiausias flamenko festivalis „Bienal de Flamenco“ Sevilijoje vyksta paskutinę rugsėjo savaitę. Iš viso pasaulio čia atvažiuoja flamenko gerbėjai, geriausi šokėjai, dainininkai ir gitaristai.
 
Gibraltaro beždžionynas
 
Trečiąją kelionės dieną išsiruošiame į Gibraltarą. Tai – vienintelė Didžiosios Britanijos kolonija Europoje, jūrų tvirtovė ant uolos, kurioje iškasta klaidi tunelių sistema (apie 50 km), tarnavusi karo tikslams. 1805 m. čia vyko Trafalgaro mūšis, vadovaujamas admirolo H. Nelsono.
Gibraltare gyvenantys žmonės yra Didžiosios Britanijos piliečiai, čia kursuoja dviaukščiai autobusai ir stovi tradicinės raudonos telefono būdelės. Norint patekti į šią nykštukinę valstybę, reikia važiuoti lėktuvų kilimo ir nusileidimo taku. Tai – vienintelis sausumos kelias.
Palikę automobilius persėdame į mažą autobusiuką, kurio vairuotojas kartu yra ir gidas, ir kylame kalnų serpantinu iki šventojo Michaelio grotos apžiūrėti įvairiausių formų ir dydžių stalaktitų ir stalagmitų. Neseniai įdiegta garsų ir šviesos sistema leidžia pasijusti lyg Holivudo filme. Grotoje įrengta ir nedidelė puikios akustikos koncertų salė.
Kylame dar aukščiau į uolą, kol kelią mums pastoja kelios beždžionės. Gibraltare gyvenančios makakos – vieninteliai laukiniai primatai visoje Europoje, jų čia yra apie 400.
 
Legenda. Sakoma, kad Gibraltaras tol priklausys Didžiajai Britanijai, kol beždžionės gyvens šioje uoloje.
Kartais praalkusios beždžionės nusileidžia į miestą ir patekusios į butus pridaro daug žalos, todėl pirmųjų aukštų gyventojai nuo jų saugosi tvirtomis langinėmis.
 
Pagaliau vėl grįžtame į centrinę senamiesčio gatvę, kurioje vien tik parduotuvės ir barai. Mieste visi užrašai, iškabos ir ženklai – anglų kalba. Vienintelis skirtumas nuo Anglijos – eismas čia vyksta ne kairiąja, o dešiniąja kelio puse.
 
Iš Gibraltaro pasukame į visai netoli esančią Tarifą – piečiausią Europos tašką, į kurį bangų ir vėjo gaudyti susirenka jėgos aitvarų ir burlenčių aistruoliai. Savo kailiu išbandėme, koks stiprus Tarifos vėjas – švilpė taip, kad vos paeiti buvo įmanoma, o smėlio buvo pilnos akys ir ausys.
 
Proto ir skrandžio meditacijos
 
Kordobą verta aplankyti dėl dviejų dalykų: katedros-mečetės ir kiemelių („patios“). Katedra-mečetė puikiai atspindi Andalūzijos istoriją ir kultūrų samplaiką. Pradėta statyti kaip krikščioniška bažnyčia, vėliau virtusi mečete. XII a. vėl grąžinta krikščionims ir vėl perstatyta. Neišvaizdi iš išorės, viduje ji slepia 865 arkų ir kolonų grožį.
 
Kiemelių tradicija kilusi dar iš romėnų ir arabų laikų – tai vieta, skirta medituoti ir mylėti. Kiemeliai atveriami tik tam tikromis valandomis, tad nepraleiskite progos jais pasigrožėti.
Gurgiantys skrandžiai ima reikalauti ko nors ispaniškai skanaus, pvz., tradicinių „tapas“, mažų sumuštinukų su kumpiu ar žuvimi, žalumynais, džiovintais pomidorais ir alyvuogėmis. „Tapas“ kartais dar vadinami „pinchos“ ir gaminami iš karštos mėsos, bulvyčių, daržovių bei jūros gėrybių.
 
Paelja, t. y. ryžiai su daržovėmis, mėsa, žuvimi arba jūros gėrybėmis – labai sotus, tačiau nebestebinantis patiekalas. Kur kas labiau susižavėjome druskoje išvoliotomis ir ant laužo keptomis sardinėmis. O aukščiausią balą skyrėme vytintam kumpiui „Jamon Iberico“, kuris čia parduodamas už labai patrauklią kainą.
 
Andalūzijoje būtina paragauti sauso arba saldaus chereso ar chereso brendžio. Na, o vyno parduotuvėje užtruksite kur kas ilgiau nei planuojate – pasirinkimas tiesiog veda iš proto.
 
Karališkoji Granada
 
Šio miesto traukos centras – Alhambros rūmai (iš arabų kalbos „raudonoji tvirtovė“) ir šalia esantys įspūdingi sodai. Maurų karalių rezidenciją sudarė rūmai, pirtys, mečetės, mokyklos, sodai ir gynybiniai įrenginiai, išliko tik nedidelė šio ansamblio dalis. Daug žalos padarė Granadą užėmusi Napoleono kariuomenė, kuri atsitraukdama apskritai norėjo rūmus susprogdinti.

Alkasaba – seniausias ir labiausiai nukentėjęs Alhambros pastatas. Čia galima pamatyti tvirtovės liekanas ir jos teritoriją juosiančius gynybinius bokštus.

Didžiausia ir gražiausia rūmų dalis – Haremas, kuriame gyveno maurų karalių žmonos ir sugulovės. Net ir dabar visai nesunku įsivaizduoti, kaip skambant muzikai ir čiurlenant fontanams karaliai čia linksmindavosi su savo vergėmis...
 
Įdomu žinoti. Alhambros rūmai laikomi nuostabiausiu maurų meno kūriniu visoje Europoje, dar vadinami akmens legenda ir pasaulio stebuklu. O šalia esantys Generalife sodai yra įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
 
Pasaulio balkonas
 
Jau anksčiau girdėjome ne itin palankių atsiliepimų apie Malagą – nors ir gražus miestas, širdies neužkabina. Kai patys čia atvykome, supratome, kodėl – nuostabią pakrantę bjauroja modernūs daugiaaukščiai, visiškai užgožiantys senąją architektūrą ir naikinantys specifinę vietinę dvasią. Netgi senasis koridos pastatas tarsi paskęsta tarp šiuolaikinių pastatų.
Į Picaso muziejų irgi eiti neverta – pamatysite tik jo paveikslų eskizus... Geriau nuvažiuokite į kiek tolėliau esančią Nerja ir pasivaikščiokite alėja, vedančia iki jūros ir užsibaigiančia įspūdinga terasa, vadinama Pasaulio balkonu.
 
Naudinga informacija
 
  • Jei važiuojate didelė kompanija, išsinuomokite apartamentus arba vilą. Tai kainuos kur kas pigiau nei viešbutis. Galite ieškoti ir čia: www.spain-holiday.com.
  • Jei kasdien ketinate nakvoti vis kitoje vietoje, ieškokite nakvynės namų (hostelių).
  • Jei nuomojatės automobilį, naudokitės navigacine sistema. Kelionė nemokamais keliais gal kiek ir ilgesnė, bet nemažai sutaupysite išvengdami mokamų greitkelių.
  • Jei vykstate dviem automobiliais, pasiimkite racijas – tai naudinga ryšio priemonė, norint nepasiklysti ir palaikyti ryšį tarp keliautojų. Patikrinta praktiškai!
  • Planuokite kelionę, kai Andalūzijoje vyksta kokia nors šventė (o jų čia būna tikrai daug) – patirsite kur kas daugiau įspūdžių. Ispaniškų švenčių kalendorių rasite čia: www.masaint.lt/lt/sventes.
  • Patartina į pietų Ispaniją vykti pavasarį arba rudenį – kainos kur kas mažesnės ir ne taip karšta.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai