Goda Jakubauskaitė   |   2010-08-01

Maršrutą diktuoja alus

  
Maršrutą diktuoja alus
© D.Dokšaitės nuotr.
Neparagavai „Guinness“, vadinasi, nepažinai Airijos

Vokietija, Čekija ir Belgija. Ši trijulė alaus mėgėjams reiškia šį tą daugiau nei Europos šalių pavadinimus.

Visame pasaulyje šios šalys garsėja kaip alaus ambasadorės, tad aplankyti jas – kiekvieno ištikimo alaus gurkšnotojo pareiga.

Alus – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, todėl daugelis šalių turi savas alaus gamybos ir kultūros tradicijas. Nors alus pradėtas gaminti prieš 9 tūkst. metų Egipte ir Mesopotamijoje, aludarystės tradicijas išpuoselėjo būtent Europos šalys.
 
Kiek yra alaus rūšių ir porūšių – labai sunku suskaičiuoti. Kiekvienas alaus ekspertas greičiausiai nurodytų skirtingą skaičių, tačiau, remiantis vienu prestižiškiausių alaus konkursų „World Beer Cup“, reikėtų išskirti beveik šimtą skirtingų šio gėrimo kategorijų.
 
Pirmoji pažintis – Lietuvoje 
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pažintį su pasaulio alumi rekomenduoja pradėti nuo Lietuvos.
 
„Aludarystė Lietuvoje yra šimtmečius skaičiuojanti ūkio šaka. Lietuviško alaus išskirtinumas – tai gilios ir per amžius beveik nepakitusios tradicijos. Dauguma alaus daryklų yra šiuolaikiškos ir modernios, o alus gaminamas iš tų pačių tradicinių medžiagų – vandens, salyklo, mielių ir apynių“, – kalbėjo S. Galadauskas.
 
Alaus mėgėjai Lietuvoje gali aplankyti pagrindines alaus daryklas – jiems bus surengtos ekskursijos, kuriose galima susipažinti su alaus gamyba, degustuoti alų. Be to, Vilniuje ir kituose miestuose veikia alaus restoranai, kuriuose verdamas savo gamybos alus. Salų kaime (Utenos rajone) veikia „Utenos“ aludarystės muziejus.
 
Turi kuo didžiuotis 
„Lietuviškas alus ne tik nenusileidžia žinomoms pasaulio alaus rūšims, tačiau pagal kokybinius parametrus – net ir lenkia. Tai įrodo lietuviško alaus laimėjimai prestižiniuose alaus konkursuose: yra įvertinti „Švyturio Ekstra“, „Kalnapilis Grand“, „Kalnapilis 7.30“ ir kiti“, – Lietuvos aludarių pasiekimus vardijo S. Galadauskas.
 
Lietuva garsėja šviesiu lager alumi – visos pagrindinės alaus daryklos gamina bent keletą šios rūšies alaus. Lietuviškas šviesusis alus kiek skiriasi nuo užsieninio – jis yra kiek sodresnis ir „pilnesnis“ nei čekiškas ar vokiškas.
 
Savo gerbėjų turi ir kitos alaus rūšys – kvietinis, tamsusis alus, porteris.
 
Lietuvos alaus mėgėjai ištikimi lietuviškam alui – daugiau nei 80 proc. viso Lietuvoje parduodamo alaus sudaro Lietuvos aludarių gildijos produkcija.
 
Alaus daryklos verda ir gurmanišką arba vadinamąjį premium alų. Populiariausi „Švyturio“ tradicinės kolekcijos („Švyturio Baltas“, „Švyturio Nefiltruotas“, „Švyturio Baltijos“ ir „Švyturio Ekstra Draught“), „Kalnapilio Grand“, „Wolf Engelman Rinktinis“. Proginį „Sambarių“ alų puošniame butelyje pristato „Rinkuškių“ alaus darykla.
 
Laurai – vokiečiams 
Viena labiausiai alų mylinčių valstybių yra Vokietija. Ši šalis garsi savo alaus gamybą apibrėžiančiu įstatymu – Reinheitsgebot, kuris priimtas dar 1516 metais.
 
Vokietijoje yra daugiau nei 1,3 tūkst. alaus daryklų. Greta didžiųjų alaus daryklų sėkmingai veikia mažosios regioninės tradicinės alaus daryklos, kurios yra išsikovojusios vietą alaus mėgėjų širdyse.
 
Alų vokiečiai ypač mėgsta – šio gėrimo mėgėjais save laiko net 80 proc. suaugusių šalies gyventojų. Tiesa, apskaičiuota, kad vokiečių suvartojamo alaus kiekis kasmet vis mažėja: 1994 m. žmogui statistiškai tekdavo 133 litrai per metus, o šiandien – 112 litrų alaus.
 
Vokietija visame pasaulyje garsėja dideliais alaus renginiais, tokiais kaip kasmet Miunchene vykstantis „Oktoberfest“ festivalis. Šalis itin didžiuojasi savo kvietiniu alumi („Weizen/Weißbier“), lager („Helles“, „Maibock“, „Märzen“) alaus rūšimis.
 
Šokiai su alaus bokalu 
Čekams alus yra ir politika, ir religija, todėl ši šalis pagrįstai gali didžiuotis jai tenkančiu daugiausiai šio gėrimo išgeriančios tautos titulu. Apskaičiuota, kad čekas per metus vidutiniškai išgeria net 157 litrus alaus.
 
Čekijoje ypač sena ir iki šiol stipri alaus vartojimo kultūra. Į aludes mėgstama rinktis šeimomis, čia susitinkama su draugais. Visame pasaulyje žinomi čekiško alaus prekės ženklai – „Pilsner Urquell“ ir „Budweiser Budvar“. Kuris iš jų geresnis – niekada nesibaigianti diskusija.
 
Vasarą daugelyje Čekijos miestų ir miestelių vyksta alaus šventės, festivaliai, kuriuose be įprastų alaus gėrimo varžytuvių vyksta ir tradicinės alaus statinių ridenimo varžybos, šokiai su alaus bokalu ant galvos.
 
Tokioje šalyje kaip Čekija, kur alaus vartojimo kultūra yra aukšta, įprasto skonio alumi nesidžiaugiama. Nemažai daryklų verda specialų alų, kuriuo stengiasi nustebinti šio gėrimo gerbėjus.
 
Be to, Čekijoje alumi galima mėgautis per daug nesivaržant. Tiksliau – nevaržant savo piniginės. Nuošalesnėje užeigoje bokalu puikaus alaus pasimėgausite ir už pustrečio lito, o Prahos senamiestyje bokalas atsieis apie keturis litus.
 
Alaus mėgėjų gretose – ir šunys 
Savo alaus rūšimis išsiskiria Belgija. Skaičiuojama, kad šalyje yra apie pusę tūkstančio rūšių alaus. Belgijoje ypač paplitęs stiprusis belgiškas alus (7–9%).
 
Belgai savo alumi didžiuojasi panašiai kaip prancūzai vynu, skirtingų rūšių alus geriamas skirtingu paros metu, jis pilstomas į skirtingas taures ar bokalus.
 
Statistinis belgas kasmet suvartoja 93 litrus alaus.
 
Belgijoje nuo senų laikų alus buvo verdamas vienuolynuose, o pajamos, gautos pardavus šį gėrimą – vienos pagrindinių. Dar ir dabar išlikusi alaus gaminimo tradicija, todėl turistams tai gali būti įdomi ir naudinga pramoga.
 
Belgai linkę eksperimentuoti ir dažnai alų praturtina įvairių skonių sirupais. Be to, šis gėrimas plačiai naudojamas ir gaminant įvairius patiekalus: aluje maistas troškinamas, jis naudojamas ruošiant įvairius padažus.
 
Savo meilę alui belgai išreiškia ir kiek neįprastais būdais. Kadangi šalies gyventojai į aludes noriai ateina su savo keturkojais, Pasaulio futbolo čempionato proga vietiniai aludariai pagamino specialų alų šunims („Kwispelbier“). Tiesa, jis kvepia mėsos sultiniu ir mielėmis, o sudėtyje nėra alkoholio ir kitų kenksmingų priedų.
 
Skonį reikia lavinti 
Kaip atpažinti tikrai gerą alų? Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento S. Galadausko, norint įvertinti alaus kokybę, reikia atsižvelgti į skonį, aromatą, skaidrumą.
 
„Labiau patyrę alaus mėgėjai taip pat atkreipia dėmesį į alaus putos tvirtumą, apynių kokybę. Alaus skoniui didelę įtaką daro ir temperatūra – tradiciškai alus turi būti pateikiamas nuo 4 iki 9 laipsnių“, – savybes vardijo jis.
 
Labai svarbi gero alaus savybė – pastovumas. Pagaminti tokių pat skonio savybių tos pačios kokybės alų yra ypač sunku – tą patvirtintų daugelis aludarių. Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti, kad vartotojas visada gers to paties pamėgto skonio alų.
 
„Reikia pabrėžti, kad alaus gamyba – vis modernesnė, alaus kokybę alaus daryklos tikrina daugelyje gamybos proceso fazių. Todėl tikimybė, kad vartotojas ragaus nekokybišką modernios daryklos alų yra mažiau nei minimali“, – sakė S. Galadauskas.
 
Už alų – beveik 1000 litų 
Norint pažinti visą alaus skonių paletę, reikėtų išbandyti ir kiek retesnes alaus rūšis. Įprasta manyti, kad alus yra gaminamas iš miežių salyklo, tačiau puikiu skoniu pasižymi ir kvietinis alus. Unikaliu skoniu pasižymi ir žemutinės fermentacijos eliai (Ale).
 
Pasaulio aludariai nesibaimina eksperimentuoti ir alų papildo įvairiais priedais – įvairių skonių sirupais, natūraliomis medžiagomis ir prieskoniais.
 
Gamintojai verda ir įvairias progines, rinktines alaus rūšis – tokio alaus gamybai taikomi aukščiausi reikalavimai, jį vertina alaus kolekcionieriai.
 
„Bene brangiausias pasaulyje yra „Carlsberg“ gaminamas „Vintage 3“, kurio 370 ml buteliuko kaina siekia 930 litų. Šis išskirtinės kokybės alus puikų skonį išlaiko net iki 100 metų ir yra rimtas konkurentas brangiausiems pasaulio vynams. „Vintage“ alus brandinamas prancūziškose Côte d'Or ąžuolo statinėse, kuriose taip pat laikomi vieni geriausių pasaulio „Bourgogne“ vynų. Aludarystės šedevras pilstomas rankomis į prašmatnius buteliukus ir parduodamas prabangiose dėžutėse. Beje, iš viso yra pagaminta tik 1000 buteliukų“, – sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S. Galadauskas.
 
 Verta stabtelėti ilgėliau...
 
Airija – „Guinness“ alaus tėvynė
Ar žinojote, kad kasdien pasaulyje išgeriama apie 10 milijonų „Guinness“ alaus bokalų? Todėl alaus mėgėjams, besilankantiems Airijos sostinėje Dubline, siūloma nuvykti į „Guinness Storehouse“ – visame pasaulyje žinomo „Guinness“ alaus namus.
 
Kasmet čia apsilanko per 850 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, tarp jų yra buvę ir tokių įžymybių kaip JAV prezidentas Billas Clintonas, filmo „Žiedų valdovas“ žvaigždės Elijah Woodas ir Seanas Astinas, „Formulės-1“ pilotas Eddie Irvine'as ir kiti.
 
Alaus darykla-muziejus yra maždaug penkiolika minučių kelio pėsčiomis nuo miesto centro, suaugusiam žmogui ekskursija kainuoja 14 eurų (apie 48 litus).
 
Šio tamsaus alaus, kuris kartais vadinamas „juoduoju perlu“, istorija skaičiuojama nuo 1759-ųjų ir yra neatsiejama nuo Arthuro Guinnesso vardo.
 
„Guinness“ alaus namuose siūloma pažintis su visais šio alaus istorijos, gamybos aspektais. Patyręs aludaris Fergalas Murray virtualios ekskursijos metu supažindina su alaus virimo procesu: pradedant žaliavos atrinkimu ir baigiant pinta puikaus „Guinness“ alaus.
 
Alaus mėgėjų rojus
Belgijos sostinėje Briuselyje verta ne tik paklaidžioti simpatiškomis senamiesčio gatvelėmis, bet ir užsukti į čia pat įsikūrusį alaus barą „Delirium“. Jo meniu – per 2000 rūšių alaus iš viso pasaulio. Galima paragauti ne tik įvairaus skonio europietiško alaus, bet ir atkeliavusio iš Meksikos, Kubos, Pietų Afrikos ir daugelio kitų šalių.
 
Jeigu mėgstate belgišką alų, čia taip pat neteks nusivilti – bare siūloma daugiau kaip 500 rūšių belgiško alaus. Tokio plataus asortimento, ko gero, nerasite jokiame kitame Briuselio bare.
 
Kad nepasiklystum itin gausiame meniu, alaus rūšys suskirstytos pagal šalis. Nereikėtų nustebti čia pamačius ir lietuvišką alų. Ties Lietuvos pavadinimu puikuojasi vienintelis alus – „Avilys Honey Beer“. Čia jis kainuoja beveik dešimt kartų brangiau nei Lietuvoje – 0,33 litro talpos buteliukas atsieis 10 eurų (34,5 lito).
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai