Živilė Kasparavičiūtė   |   www.lituanos.net   |   2010-10-04

Kaip pasiskolinti sofą bet kuriame žemyne?

  
Kaip pasiskolinti sofą bet kuriame žemyne? CS pagrindas yra nemokama nakvynė, todėl niekada nereikia sutikti už ją mokėti.

Pasaulyje sparčiai populiarėjanti keliautojų interneto svetainė www.couchsurfing.org ne tik padeda susirasti nemokamą nakvynę (pavadinkim ją „sofa“) svetimame mieste, bet ir skatina mokytis tolerancijos bei pagarbos ir dalintis patirtimi su daugybe skirtingų žmonių, dažnai priverčiančių į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis.

Virš dviejų milijonų keliautojų vienijanti „CouchSurfing“ (CS) organizacija nuo pat įsikūrimo 2004 metais nesiekia pelno ir yra išlaikoma entuziastingiausių narių. Kiekvienas keliautojas gali prisijungti visiškai nemokamai ir siūlyti savo sofą arba, prireikus, pats jos ieškoti. Tačiau visų svarbiausia, jog kartu su ja galima įsigyti draugų, kurių niekada gyvenime net nemanei sutikti. 
Kaip sofa padeda keistis patirtimi?

Draugystė prasideda nuo atvirumo nepažįstamiems keliautojams, pamirštant išankstinius nusistatymus. Tiems, kurie trokšta sutikti kuo įvairesnių žmonių, gauti netikėtos patirties, daugelis senų CS narių patartų tiesiog nieko nesitikėti iš būsimo susitikimo ir savo galvoje nedėlioti smulkmeniškų planų. Viskas, ko reikia, - būti pozityviam.
 
Keliaujant svarbiau už nemokamą nakvynę yra sutikti vietinį gyventoją, galintį pasidalinti asmenine gyvenimo tame mieste patirtimi, supažindinti su draugais, parodyti vietas, kurių eiliniai turistai nesumanytų aplankyti. Net lankomiausius miesto objektus dažniausiai jis pristatys originaliau nei diktuoja oficiali gidų abėcėlė. Miestas kito žmogaus akimis pasirodo kitoks nei kelionių agentūrų nuotraukose, asmeninis požiūris kai ką nudažo neįsivaizduojamomis spalvomis. Vien dėl to renkantis sofos savininką ar tiesiog vietinį žmogų kviečiant puodelio kavos visuomet verta paskaityti jo profilį. Tačiau, nežinia, ar daugelis atkreipia dėmesį į mažą detalę - būsto šeimininko tautybę. Štai vienos lietuvaitės pavyzdys. Rugilė, Madride trejetui dienų apsistojo pas meksikietį vardu Luis, tikėdamasi, kad jis padės bent šiek tiek paragauti madridiečių gyvenimo. Taigi, miestas jau pirmą dieną įgavo lotynų amerikietišką atspalvį: draugai iš Pietų Amerikos, pasakojimai apie Meksiką, pietūs meksikiečių restorane susipynė su Madrido žymiausių vietų lankymu. Taip mergina, iki tol per daug nesidomėjusi Meksika, atsigręžė į šios šalies kultūrą. Vadinasi, renkantis žmogų, padėsiantį atrasti miestą, įdomumo dėlei verta pažvelgti į jo tautybę, kuri kartais pasako daugiau nei visa profilio informacija.
 
Norint sužinoti, ar CS narys patikimas, visada galima paskaityti kitų keliautojų atsiliepimus apie jį. Jeigu situacija visai neaiški, patartina rašyti to žmogaus draugams, kurie yra išrikiuoti jo profilyje. Šios apsaugos priemonės užtikrina neetiško ar kitokio bendruomenės misijai kenkiančio elgesio demaskavimą. Tačiau neigiamų atsiliepimų pasitaiko retai, nes čia paprastai registruojasi su taisyklėmis ir nuostatomis susipažinę (arba jau jomis gyvenime besivadovaujantys) žmonės. Galima pasidžiaugti, jog pozityvūs narių atsiliepimai sudaro 99.7 proc. visų atsiliepimų apie įgytas patirtis. Tai neįtikėtinas skaičius, turint omenyje, kad organizacijos nariai labai skirtingos asmenybės.
 
Kokie tavo tikslai bebūtų svetimame mieste, svarbu prisiminti, jog CS pagrindas yra nemokama nakvynė, todėl niekada nereikia sutikti už ją mokėti. Jau yra pasitaikę atvejų, kai keliautojams atvykus, šeimininkas paprašo pinigų. Tuomet, žinoma, jei nenori likti gatvėje, belieka išsitraukti piniginę, tačiau po to visada apie tą asmenį galima parašyti atsiliepimą jo profilyje. Apklausti CS nariai griežtai nesutinka su tokiu verslininkavimu tarp keliautojų, nes tai žlugdo gerą atmosferą ir pažeidžia aiškiai išdėstytas taisykles.

Ar visiems verta sakyti „taip“?

Nemažai keliautojų užsiregistruoja tinklalapyje pirmiausia ieškodami nemokamos nakvynės ir neiškart pagalvoja apie socialinę naudą. Kaip į savo namus juos priima šeimininkai? Yra du požiūriai ir abu pateisinami, nes kiekvienas žmogus renkasi, kiek laiko ir pastangų nori skirti jo privačią erdvę kertantiems klajūnams. Štai vienas katalonas vardu Pepe į butą Barselonoje įsileidžia tik tuos atvykėlius, kurie motyvuoja savo pasirinkimą bei yra pasiryžę kartu leisti laiką, ir neabejodamas atmeta prašymus, kur tiesiog trumpai klausiama apie galimybę pernakvoti konkrečiomis valandomis. „Mano namai – ne hostelis“, - paaiškina jis. Natūralu, jog žmogus tikisi pagarbos sau ir savo namams, nori kurti reikšmingus ryšius su svečiais, ketinančiais dalintis patirtimi. Tačiau tikriausiai nė vienas CS narys savo namų nelaiko hosteliu, net jei juose ir sukasi po keletą keliautojų per dieną. Kitas pavyzdys tai įrodo. Kaunietis Tadas, paklaustas apie keliautojus, ieškančius labiau nemokamos nakvynės nei draugų, sako įsileidžiantis visus be išimties. „Man svarbu žmogaus požiūris į dalykus (norą dalintis patirtimi, - aut. past.), bet aš tikiu, kad visiems reikia suteikti šansą ir visi gali pasikeisti ir pamatyti viską kitaip.“ Šie žodžiai nėra tik idealizuojantys, vaikinas remiasi savo patirtimi. Pradėjęs keliauti, jis pirmiausiai rūpinosi, kaip sutaupyti, tačiau šeimininkų svetingumas ir atvirumas padėjo suvokti, jog apsistoti pas vietinius gyventojus – daugiau nei nakvynė. „Tai žmonės, supratimas, neįkainojamos akimirkos ir brangūs draugai, tai žingsnis link mažesnio ir draugiškesnio pasaulio“, - tvirtina Tadas, jau daugiau nei dvejus metus priklausantis CS bendruomenei.
Be naudos ieškotojų, daugelis nemėgsta tų, kurie siunčia žinutes „copy-paste“ principu ir net nesistengia paskaityti profilio, taip negerbdami šeimininko ir vėliau nepaisydami jo namų taisyklių. Taigi, visuomet gali laimėti daugiau, kai iš tiesų domiesi kitų interesais ir skiri keletą minučių individualiai žinutei, kurioje paklausi daugiau nei apie nakvynės valandas.
 
Kaip bebūtų, kiekvienas narys gali drąsiai ne tik rinktis vietą nakvynei, bet ir duoti neigiamą atsakymą prašančiajam, jei iš jo nesitiki gauti naudingos patirties ar nemato priežasties pasitikėti. Nė vienas pasirinkimas nėra teistinas, nes neįmanoma nustatyti vienareikšmiškų vertybių kiekvienai laisvai asmenybei.

Kokiems keliautojams reikia daugiau dėmesio ir atidumo?

Lengva savo namų duris atverti energingiems CS nariams, kurie gali savimi pasirūpinti be pašalinių pagalbos. Tačiau ne visi entuziastingi keliautojai turi vienodas fizines galimybes pažinti pasaulį. Kai kuriems reikia daugiau valios ir pastangų išsiruošti į svečią šalį. Ar daug kas drįsta skirti daugiau laiko keliautojui, kurio poreikiai yra šiek tiek specifiniai? Tiesa, tam dažnai pageidautinas ne tik nusiteikimas, bet ir pritaikytas būstas. CS interneto svetainėje pagalvota ir apie šiuos atvejus. Kiekvienas narys savo profilyje nurodo, ar turi galimybę į savo namus priimti, pavyzdžiui, žmogų su neįgaliojo vežimėliu, todėl lengviau susirasti nakvynę pagal fizinius poreikius. Žinoma, ne visada specifiniai poreikiai būna fiziniai, kartais juos galima priskirti psichinei negaliai. Tačiau neįgalieji, kaip ir visi kiti keliautojai, dažniausiai jau būna emociškai pasiruošę šiai patirčiai ir yra dvasiškai tvirti bei žino, kaip patenkinti savo reikmes.
 
Prancūzijoje gyvenantis Gregoire per trejus metus savo namų duris atvėrė ne vienam keliautojui, turėjusiam fizinę arba psichinę negalią ir sako, kad tam specialaus sprendimo nedarė. „Aš neskirstau „CouchSurfing“ narių į neįgalius ir sveikus, tiesiog jie mano namuose apsigyvena, nes taip jau yra, kad sofa ir tualetai yra pirmame aukšte, taip pat turiu priėjimą kėdėms su ratukais.“ Visgi Gregoire pripažįsta mėgstantis klausytis jų istorijų. Kaip bebūtų, šių žmonių kelionių patirtis skiriasi nuo tų, kurie keliauja be didesnių sunkumų.

CS tinklalapyje buriasi žmonės su bendrais pomėgiais

Jei svetimame mieste nereikia nakvynės, dar nereiškia, kad CS neaktualu. Dalintis kultūra ir pažinti keliautojus galima jungiantis prie grupių interneto svetainėje. Jos kuriasi pagal daugybę interesų: renginiai, šokiai, kulinarija, kalbų mokymasis… Tereikia norėti bendrauti ir tobulėti, nes šių gupių nariai rengia susitikimus, kurie gali būti individualūs arba atviri visiems ir vykstantys reguliariai arba spontaniškai. Mėgstantys didelius susibūrimus ir vakarėlius taip pat gali rasti, kur prisijungti. Pavyzdžiui, pernai Barselonoje, beveik 300 keliautojų iš viso pasaulio dalyvavo išskirtiniame susitikime „CS Barcelona International Gathering“ (BIG), organizuotame CS savanorių ir kitų vietinių bendruomenės narių. Šiame skirtingų kultūrų židinyje visą savaitgalį CS nariai mėgavosi ekskursijomis, iškylomis ir vakarėliais. Atrodo, daugiau nieko nereikia netikėtoms pažintims ir patirčiai.
 
Kadangi, CS nariai dalijasi pasauliu ne tik pramogaudami, grupės kuriamos ir rimtesniems tikslams. Tinklalapis populiarėja kaip vieta, kur galima rasti būstą išsinuomoti. Nariai greitai atsako į prašymus, nes dalis jų turi netgi atskirus kambarius keliautojams, todėl gali nesunkiai suteikti gyvenamą plotą ilgesniam laikui už pinigus. Be to, šitaip didesnė tikimybė rasti atvirų, komunikabilių žmonių, su kuriais malonu dalintis gyvenamuoju plotu dėl bendrų interesų.

Paskutinės minutės pagalba

Svetimoje šalyje nesunku susidurti su planuotais ir kartais visai netikėtais išbandymais, priverčiančiais pasijusti visiškai vienišu tarp svetimų. Kaip išgelbėti savo kailį iš beviltiškos situacijos? Galima miegoti gatvėje naktį ir daugiau arba tiesiog kreiptis į CS narius, laukiančius paskutinės minutės prašymų. Kadangi jų būna ne vienas ir ne du, šiam tikslui beveik kiekviename mieste yra suburta po grupę.
Paprastai tokiose grupėse sulaukiama keliautojų autostopu žinučių, tačiau niekada negali žinoti, su kokiomis dar problemomis be to, kad neturi pastogės susiduria atvykėlis. Pavyzdžiui, šiuo metu Madride pas vieną aktyvų CS narį vardu Fernando gyvena dvi studentės – lietuvė ir vokietė, kurių rankinės buvo pavogtos jų pačių nuomojamame kambaryje. Vyras pasakoja, kokių nemalonių sutiktuvių jos buvo sulaukusios iš miesto, kuriame pasiliks su Erasmus statusu keletą mėnesių. „Merginos kone apsiverkusios atvažiavo į mano namus. Neturėdamos nei dokumentų, nei banko kortelių jos privalėjo palikti savo butą ir ieškotis laikinos nakvynės. Jau savaitę jos gyvena pas mane ir stengiasi išspręsti iškilusias problemas“. Šis atvejis akivaizdžiai parodo, kaip CS vykdo savo misiją ir padeda kurti geresnį pasaulį ne gražiais žodžiais, o realia tarpusavio parama.

Savanorystės malonumai

Kadangi CS idėjai palaikyti reikia pastangų, ne visi bendruomenės nariai apsiriboja vien siūlydami nakvynę ar kompaniją. Be to, kad www.couchsurfing.org interneto svetainę galima paremti finansiškai, dar yra kitas būdas prisidėti prie šios globalios bendruomenės stiprėjimo ir tobulėjimo. Tai – savanorystė, leidžianti panaudoti savo žinias keliautojų labui. Žmonės prisijungia prie savanorių komandų visame pasaulyje ir stengiasi skirti kelias valandas per savaitę virtualiam darbui. Naujų narių pasveikinimas, tinklalapio informacijos vertimas į savo kalbą, atsakinėjimas į narių klausimus, viešųjų ryšių veikla ir bet kuri kita pagalba leidžia augti tolerantiškų ir pasaulį pažįstančių žmonių bendruomenei.
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai