Raimonda KUBILIŪTĖ   |   2010-01-22

Islandijos ramybė

  
Islandijos ramybė

Muzikantas Edgaras Lubys–Amberlife Islandijos salą vadina tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tikriausiai ne be pagrindo – šiame rojaus kampelyje įsikūrę žmonės, statistikos duomenimis, vadinami ilgaamžiškiausiais ir laimingiausiais žemės gyventojais.

„Atrodo, kad jie visą gyvenimą ir nugyvena medituodami, atsipalaidavę ir mėgaudamiesi kiekviena akimirka. Mums, mėtytiems ir vėtytiems lietuviams, atvykus į Islandiją toks vaizdas palieka gilų įspūdį. Tyras vanduo, stulbinamas gamtos grožis, šypsenos žmonių veiduose, nuolat lydinti muzika – ko daugiau gali reikėti?“ – šypteli salą pamilęs ir jos sostinėje Reikjavike metus gyvenęs dainininkas Amberlife, skersai išilgai Islandiją išmaišęs ir dėl meilės į Lietuvą sugrįžęs.
Šėlsta iki ryto
 
„Gal lengvas gyvenimas išmokė juos taip nuoširdžiai linksmintis?“ – juokiasi jis ir tikina, kad turistams, be daugybės salos teikiamų malonumų, tikrai netrūksta pasilinksminimo vietų. Pasak dainininko, žmonės ten atsipalaiduoja iš širdies. Reikjavike į naktinius klubus ir barus vietiniai patraukia apie vidurnaktį, o „įsivažiuoja“ apie trečią valandą nakties ir „ošia“ iki pat ryto. Prieš išeidami į sostinės gatves, dažnai kompanijomis susirenka namuose padaryti pradžios audringai nakčiai. Įprasta, kad ketvirtadienis yra muzikos diena. Kiekviename bare ir užeigoje skamba gyvai atliekama muzika.
 
„Vinbudin“ – mėgstamas islandų alkoholinis gėrimas. Taip pat jie mėgaujasi „Reyka vodka“, o „Brennivin“ – samanė, gaminama iš rauginamų bulvių minkštimo, tapo nacionaliniu gėrimu. Šį alkoholinį gėrimą vietiniai geria užsikąsdami pūdytu rykliu, kurio galima įsigyti kiekvienoje parduotuvėje. Mėgstantiems eksperimentuoti Edgaras siūlo jo paragauti, bet įspėja, kad skanu nebus.
 
Stipriųjų gėrimų saloje galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse, kurios kasdien dirba nuo 11 iki 20 val. Lietuvių taip mėgstamo alaus butelis parduotuvėje kainuos 4–6 litus, o bare atsieis apie 13–17 litų. Edgaras pabrėžia, kad Islandijos naktiniai klubai ir barai sužavės net ir visko mačiusį turistą, mat kiekvienas jų turi išskirtinį veidą. Jau po akimirkos, pasak jo, pasijunti tarsi savo namuose.
Prie Islandijos parlamento rūmų – Altingo – esančioje aikštėje energingi gyventojai organizuoja įvairias šventes, prigalvoja akcijų ir renginių. „Įdomiausia, kad vietos policija vaikšto be ginklų, bet, ko gero, jiems jų ir neprireikia, mat žmonės moka linksmintis nesukeldami pavojaus kitiems, o tik užkrėsdami visus puikia nuotaika“, – teigė pašnekovas.
 
Beribė tolerancija
 
Gyvenant Islandijoje dainininką žavėjo stereotipų ir standartinio požiūrio nepaisymas. Šioje saloje, pasak jo, žmonės neskirstomi į jaunus ir senus. Visi yra vienodai aktyvūs šalies gyventojai. Keturiasdešimtmetį perkopusios moterys renkasi į specialius klubus, bendrauja, smagiai leidžia laiką. Vienas iš ryškių islandų bruožų – vyraujantis feminizmas. „Vyras sėdi mašinoje, laižo ledus ir laukia, kol žmona parbėgs iš parduotuvės su sunkiais ryšuliais ir parveš jį namo“, – toks vaizdas, pasak Edgaro, Islandijoje įprastas. Neretai moterys palieka juos namuose su vaikais, o pačios lekia pas drauges ar tvarko buities reikalus.
 
Islandijoje itin populiarūs įvairūs būreliai, klubai ir kiti užsiėmimai. Nepriklausomai nuo amžiaus, žmonės eina šokti, mokosi groti, semiasi keramikos paslapčių. Madingos įvairaus profilio organizacijos. Saloje yra daugiau nei 200 įvairių muzikos grupių.
Jei trūksta drąsos užkalbinti patikusią merginą, nereikia dėl to sukti sau galvos, mat islandės pačios imasi iniciatyvos. „Vienos nakties nuotykiai ten įprastas ir normalus reiškinys“, – juokiasi pašnekovas. Beje, jis tikina, kad islandės tikrai įspūdingos išvaizdos moterys – šviesių plaukų, krūtingos, žydromis akimis, dauguma jų lieknos.
 
Lietuvį šiek tiek stebino seksualinių mažumų toleravimas ir kone jų gyvenimo būdo propagavimas. Gėjų ir lesbiečių paradai išreklamuoti visame Reikjavike, jie ten tuokiasi ir kuria šeimas. Gal jų drąsą sustiprina ir valdžios palaikymas, mat Islandijos ministrė pirmininkė Johanna Sigurdardottir pati yra seksualinių mažumų atstovė. Ji yra pirmoji pasaulyje šalies vadovė lesbietė.
 
Valgo žuvėdrų kiaušinius
 
Dainininkas sako, kad vegetarams ši šalis – tikras atradimas. Islandijoje, ypač jos sostinėje, netrūksta puikių vegetariškų restoranų. Edgaras rekomenduoja apsilankyti sostinės oro uosto kavinėse – ten, pasak jo, ne tik skanu, bet ir pigu. „Sumoki 8–10 litų ir valgai, kiek nori ir ko nori. Galima prisiragauti keisčiausių patiekalų ir prisikimšti pilvą iki soties“, – juokiasi jis. Miesto centro restoranuose visur vienodos kainos – už pietus sumoki 22 litus. Lietuvį žavi paprasti, jaukūs ir namų aplinką primenantys kavinių bei restoranų interjerai. „Jie netviska prabanga ir neįpareigoja kliento atrodyti taip pat nepriekaištingai. Ateini atsipalaiduoti, papietauti ir nesijauti įsitempęs, nesvarbu, kad ir kuo vilkėtum“, – tikina dainininkas.
 
Islandai turi tradiciją spalio pabaigoje, prasidedant jų kalendorinei žiemai, nemokamai dalyti avienos sriubą. Jie itin mėgsta avieną ir arklieną, o per Kalėdas ruošia rūkytą avies galvą. Vietiniai gyventojai valgo žuvėdrų kiaušinius, o per Velykas nemargina kiaušinių – skanauja šokoladinius.
Nuvykę į Islandiją pigiausiai apsipirksite „Bonus“ ir „Kronan“ prekybos centruose. Itin populiarus ten kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį vykstantis ūkininkų turgus „Kolaportid“, kuriame pigiai galima įsigyti šviežios žuvies, ryklio, islandiškų bulvių, džiovintos žuvies. Taip pat šiame turguje galima rasti islandiškų populiarių raštuotų megztinių ir kitų puikių daiktų bei lauktuvių artimiesiems.
 
Saloje – tik du metų laikai
 
Spalio pabaigoje prasideda kalendorinė žiema, o balandžio pabaigoje – kalendorinė vasara. Idealiausias laikas, pasak pašnekovo, nuostabią šalį aplankyti liepos mėnesį, kai prasideda baltosios naktys. Tuomet netemsta ir ištisą parą gali mėgautis natūraliu salos grožiu.
Edgaras įspėja, kad žiemą dažnai uždaromi keliai, tad dėl šios problemos gali apkarsti kelionės įspūdžiai. Tik nuvykus į Reikjaviką, patartina apsilankyti turizmo centre, kuriama kiekvienas turistas gaus nemokamą konsultaciją apie šalį ir jos pramogas.
 
Bilietai į Islandiją atpigę, todėl kelionė, pasak Edgaro, dabar prieinama kiekvienam. Iš Lietuvos šiuo metu galima nusipirkti skrydžio bilietus pirmyn ir atgal už 2 tūkstančius litų. Kad netektų brangiai mokėti už viešbutį, dainininkas pataria nakvynes rezervuoti puikiai sutvarkytuose Reikjaviko svečių namuose. Jų miesto centre netrūksta, o ir gyvenimo sąlygos puikios.
 
Šalis garsėja įspūdingomis Šiaurės pašvaistėmis, kurios geriausiai matomos žiemą, kai vyrauja minusinė temperatūra. Tad jei svajojate išvysti šį gamtos stebuklą gyvai, kelionę į Islandiją teks planuoti žiemos sezono metu.
 
Džipu – patogiausia
 
Islandijos salą juosia vienas pagrindinis asfaltuotas kelias. Kiti – žvyruoti kalnų keliukai. Dėl šios priežasties patartina nuomotis džipą, kad galėtumėte be jokių trukdžių leistis į kelionę po salą. Parai išsinuomoti džipą kainuoja nuo 190–500 litų. Žmonės vairuoja kultūringai, litras benzino kainuoja maždaug 1 eurą.
 
Jei norite neskubėdami apvažiuoti visą salą ir aplankyti įdomiausias vietas, kelionei reikėtų skirti dvi dienas. Dainininkas įspėja atkreipti dėmesį į žemėlapyje pažymėtas degalines ir iš anksto pasirūpinti kuru – yra ruožų, besitęsiančių net 100 kilometrų, kuriuose prireikus nerasi kur įsipilti kuro.
 
Automobiliu apkeliauti salą, pasak joje gyvenusio dainininko, – nuostabus pasirinkimas, jei net į Islandiją atvykote vos keletui dienų. „Važiuoji, ganosi avys, kur ne kur stovi koks namelis ar bažnyčia, o žmonių nėra. Jautiesi tarsi žiūrėdamas kokį siaubo filmą – tyla, ramybė, bet galvoje kirba mintis, kad tuoj kažkas bus. Keistas jausmas“, – įspūdžiais dalijosi jis.
 
Jei vis dėlto nuspręsite nesinuomoti automobilio ir nesileisti į kelionę po salą, sostinėje išvystyta transporto sistema taip pat nenusivilsite. Nemažai islandų važinėja dviračiais, dviratininkai privalo dėvėti šalmus. Be baimės dviratę transporto priemonę galima palikti prie parduotuvės – išėję tikrai ją rasite.
 
Maudynės iki soties
 
Savaitgaliais žmonės linksminasi iš širdies, darbo dienomis lanko muziejus ir galerijas bei turškiasi geoterminiuose baseinuose. Tai – neatsiejama salos gyventojų gyvenimo dalis. Valstybei priklauso apie dvidešimt vietinių gyventojų ir turistų taip pamėgtų geoterminių baseinų. Sumoki 5 litus ir vandenyje gali mirkti visą dieną. Druskos, tyras vanduo po atviru dangumi, pasak dainininko, sukuria ramybės, gyvybės ir stiprybės pojūtį, išvalo mintis ir organizmą. „Gal dėl to islandai tokie laimingi žmonės?“ – mirkteli salą pamilęs ir visais jos turtais pasimėgavęs lietuvis.
 
Verta žinoti:
 
  • Sostinė – Reikjavikas.
  • Gyventojų – apie 300 tūkstančių.
  • Plotas – 103 000 km².
  • Valiuta – Islandijos krona.
  • Islandija – demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams.
  • Pagrindinė religija – liuteronybė.
  • Islandija buvo pirmoji valstybė, 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.
  • 99% šalies elektros pagaminama hidroelektrinėse ir geoterminėse elektrinėse.
 
Verta aplankyti:
 
  • Žydrają Lagūną – neįtikėtinai melsvos spalvos garuojantis vanduo iš 1000 m gylio žemės gelmių. Galimybė išsimaudyti ir įsiamžinti dieviško ir kartu pragariško vaizdo geoterminės jėgainės fone.
  • Geizerius Geysirą ir Strokkurą bei aukso krioklį Gullfossą.
  • Krioklį Aldeyjarfossą.
  • Glaumbaerį – muziejų po atviru dangumi. Galimybė pažinti islandų kultūrą, buitį, apžiūrėti trobeles.
  • Heklą – vieną aktyviausių Islandijos ugnikalnių. Papėdėje plyti lavos laukai.
  • Tingveliro nacionalinį parką – tai viena svarbiausių istorinių Islandijos vietovių. Jame galima aplankyti vietą, kur nuo X a. rinkdavosi seniausias pasaulyje islandų parlamentas Altingas. Parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 
Įdomu:
„Pasiklydai Islandijos miške – atsistok“, – taip juokaujama dėl to, kad šalyje nėra miškų, tik krūmai.
 
 
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai