Tiesa.com   |   2010-11-08

Gyva pažintis su gamta, legendomis ir istorija

  
Gyva pažintis su gamta, legendomis ir istorija Nuo Rambyno kalno matomas galingas Nemuno kaspinas.

Legendomis ir padavimais garsus Rambyno kalnas ne tik vasarą sulaukia gausybės turistų, ieškančių Mažosios Lietuvos gamtos ir istorijos vertybių. Lankytojai mėgaujasi atsiveriančia panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes. Smalsuoliai aplanko ir seniausius laikus menančius virtine palei Jūros upę išsirikiavusius Vilkyškių, Opštainių ir Šereitlaukio piliakalnius bei kitas gamtos grožybes.

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji žmonės. Patogi geografinė padėtis –Nemuno ir Jūros upių artumas – lėmė intensyvų senovės baltų genčių judėjimą ir jų kultūrų samplaiką šioje vietovėje.
I–VI m. e. amžiais regione susiformavo etninė grupė, ryškiai išsiskyrusi savo kultūra iš gretimų genčių - skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis skalvių centras. Archeologiniai radiniai liudija skalvius išsiskyrus iš kaimyninių genčių turtingumu. Tam įtakos turėjo gyvenimas šalia Nemuno, tuomet buvusio pagrindiniu prekybos keliu. Iki XIII a. prasidėjusios Kryžiuočių ordino agresijos skalviai palaikė glaudžius santykius su Lietuva. Vėliau ši baltų gentis buvo priversta pasiduoti Ordinui, asimiliavosi su greta gyvenusiomis prūsų ir lietuvių gentimis.
Gamtos vertybės
 
Reikšmingiausias bei vaizdingiausias gamtinės istorijos palikimas Rambyno regioniniame parke - Nemuno upė ir paskutinio ledynmečio suformuotas Vilkyškių kalvagūbris. Rambyno kalnas - viena žymiausių Vilkyškių kalvagūbrio kalvų, privertusi Nemuną pasukti į vakarus. Ji iškilusi virš jūros lygio apie 46 m.
Be legendinio Rambyno Vilkyškių kalvagūbryje žymios ir kitos aukštos kalvos: Koplyčkalnis (73 m.), Apšriūtų kalnas (76 m.) ir Krakužkalnis (68 m.). Vilkyškių kalvagūbris nuo seno buvo apaugęs miškais. Šiuo metu didžiausi parko miškai taip pat susiteklę kalvotoje Bitėnų - Šereitlaukio girioje. Vilkyškių miške auga įspūdinga savo išvaizda „Raganų eglė“ (aukštis 32 m, 5,1 m apimties liemuo 80 cm aukštyje išsišakoja net į 18 kamienų), paskelbta gamtos paminklu. Spėjama, kad eglei virš 140 metų.
 
Gretimame miškelyje veši saugotinu gamtos objektu paskelbta įspūdinga 39 medžių Ąžuolų alėja. Bitėnų kaime šalia Nemuno esančiame pušynėlyje įsikūrusi 18 lizdų baltųjų gandrų kolonija. Kai kuriose pušyse peri net po dvi šių paukščių poras, kas gandrams nebūdinga.
Netoli Bardėnų kaimo esančiame pušyne yra 24 lizdų pilkųjų garnių kolonija.
Didžiulius plotus Ragainės vingio kraštovaizdžio draustinyje užima Nemuno užliejamos natūralios pievos su tik joms būdinga augalija, kurių dižioji dalis įtraukta į tarptautinį Natura 2000 tinklą.
Nemuno žemupio kraštovaizdžiui Ragainės vingio kilpoje būdingi senvaginiai ežerai – Bitežeris, Juodežeris, Merguva ir vertingos Rambyno miško bei Nemuno pievų bendrijos.
 
Draustinyje yra gausybė augalų ir gyvūnų: augalų – 703 rūšys, varliagyvių ir roplių – 5, paukščių – 206, žinduolių – 28 rūšys. Parke užfiksutos 5 šikšnosparnių, 8 grybų, 4 paukščių ir 7 augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Kultūros paveldas
 
Seniausius laikus mena palei Jūros upę išsirikiavusi piliakalnių virtinė – Vilkyškių, Opstainių ir Šereitlaukio, viena seniausių baltų šventviečių – alkakalnis Rambynas.
Ties Nemuno ir Jūros upių santaka įsikūręs Šereitlaukio dvaras buvo vienas didžiausių Klaipėdos krašte.
Vilkyškių miestelio senamiestį, išlaikiusį 19 a. būdingą struktūrą, puošia puikus neogotinio stiliaus 16 a. statinys – evangelikų liuteronų bažnyčia. Čia stovi paminklas Zalcburgo krašto žmonėms, 18 a. apsigyvenusiems Mažojoje Lietuvoje, ištuštėjusioje po 1709 - 1711 metų maro, taip pat paminklas vilkyškiečiams, žuvusiems pirmajame Pasauliniame kare. Miestelis garsus ir savo fermentiniais sūriais.
 
Bitėnų kapinaitės laikomos Mažosios Lietuvos panteonu. Čia palaidotas spaustuvininkas Martynas Jankus, Prūsijos lietuvių kultūros veikėjas, rašytojas ir filosofas Vydūnas ir kiti šio krašto visuomenės veikėjai.
Atstatytame M.Jankaus spaustuvės pastate įsikūręs šį kraštą ir jo žymiuosius žmones garsinantis M.Jankaus muziejus. Muziejaus kieme galima apžiūrėti po atviru dangumi veikiantį ir nuolat atsinaujinantį Mažosios Lietuvos paveikslų sodą.
 
Rambyno apylinkių dvasinis kultūros paveldas (tautosaka, papročiai ir kt.) dar nuo XIII a. fiksuotas kronikininkų, keliautojų ir kt. raštuose, vėliau – specialistų tyrėjų.
XIX a. pab. Mažojoje Lietuvoje kilus visuomeniniam – tautiniam judėjimui ant Rambyno kalno pradėtos švęsti Joninės, kurias organizuodavo Vydūnas, Martynas Jankus, Dovas Zaunius ir kiti Mažosios Lietuvos kultūrininkai. Šventės metu buvo prisimenami pagoniški papročiai, dainuojamos dainos, čia dalyvaudavo „Tilžės lietuvių giedotojų draugijos“ choras, vadovaujamas Vydūno. Į šventę susirinkdavo lietuviai iš tolimiausių kampelių, o nuo 1923 m. - ir iš visos Lietuvos.
Nuo atgimimo laikų Rambyno kalno Joninėse stengiamasi atgaivinti senąją šventės dvasią.
Mažosios Lietuvos kraštas po Antrojo Pasaulinio karo ypatingai nukentėjo, nuo 1944 m. pab. buvo toliau naikintas vykdant sovietinį etnocidą. Sunaikinus ir išvarius Mažosios Lietuvos senuosius gyventojus, nebeliko tradicinės kultūros nešėjų bei tęsėjų. 1989 m. buvo įkurta senųjų krašto gyventojų – lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, kurios tikslas – suburti Mažosios Lietuvos senbuvius, ugdyti meilę bei prisirišimą gimtinei, protėvių ir tėvų sukurtoms dvasinės, medžiaginės, kultūros bei istorijos vertybėms.
Bitėnų kaime įsikūrus gausiai gandrų kolonijai, keliautojai gali pamatyti atgimstančias gandrų sutikimo ir palydėtuvių šventes.
 
Galimybės poilsiauti
 
Norintiems dienos metu pailsėti ar paiškylauti regioninio parko rekreacinėje zonoje piečiau Bitėnų prie Nemuno įrengta poilsiavietė.
Mėgstantiems keliauti pėsčiomis Rambyno kraštovaizdžio draustinyje įrengtas pažintinis takas (ilgis 1,5 km). Greta mažiesiems parko lankytojams skirtas pasivaikščiojimo takas su galimybėmis pasisupti, pavaikščioti judančiais rąstais, kviečiantis surasti išėjimą iš eglaičių labirinto.
 
Dviračių turizmo mėgėjams skirta trasa „Nemuno žiedas“. Autoturizmo mėgėjams siūloma parką juosianti autotrasa Vilkyškiai-Bardėnai, kuria keliaujant galima aplankyti bemaž visas svarbiausias regioninio parko įdomybes.
Stovint ant Rambyno kalno matomas galingas Nemuno kaspinas. Šioje vietoje įrengta apžvalgos aikštelė, o nulipimui nuo Rambyno kalno – patogūs laiptai.
Nuo žvaigždės formą turinčio keturių kalvų geomorfologinio darinio, esančio šalia M.Jankaus muziejaus, atsiveria puikios Bitėnų ir Lumpėnų apylinkės. Čia taip pat įrengta apžvalgos vieta.
 
Nuo aukščiausios regioninio parko vietos Šereitkaukio miške gerai matyti kitoje pusėje Nemuno įsikūręs Ragainės miestas su išlikusiomis senovinės pilies liekanomis, bei užliejamos pievos šioje Nemuno pusėje. Tik šią vietą pasiekti gana sudėtinga.
Migruojančius paukščius geriausia stebėti prie Merguvos ežero, o žvejų laukia žuvingi Bitežerio, Juodežerio ir Merguvos ežerai, Nemuno ir Jūros upės.
 
Parengė Anatolijus Jakimovas
  

Komentarai

Naujausi straipsniai