Tomas Savickas   |   2010-05-02

Citrininė sala

  
Citrininė sala

Ar galima per dieną įsimylėti? Taip, jei kalbama apie turistus užburiančią Italijos Kaprio salą. Ši sala tokia įspūdinga ir kontrastiška, kad palieka pėdsaką kiekvieno čia atvykusio širdyje.

="line-height: 150%"> 
Dar gerokai prieš mūsų erą Romos imperatorius Augustas taip susižavėjo Kaprio salos grožiu, kad sutiko keisti ją į kitą Italijos salą – Iskją. Vėlesnis imperatorius Tiberijus čia pastatė dvylika vilų, dedikuotų dvylikai Olimpo dievų. Žlugus imperijai, Kaprio salą valdė ne vienas valdovas. Į Kaprį kėsinosi saracėnai ir turkai. Galiausiai nuo 1860 metų Kaprio sala atiteko Italijos Karalystei.
 
Puiki vieta piršlyboms
 
Lietuvė Daina aplankyti Kaprį svajojo nuo tada, kai būdama dešimties pamatė salos nuotrauką viename žurnale. „Tada pagalvojau, jog šitoje saloje mano mylimasis man pasipirš“, – juokiasi mergina.
 
Po beveik dvidešimties metų lietuvaitė pirmą kartą nuvyko į išsvajotą vietą. „Iš Italijos Sorento miestelio kelionė maršrutiniu laiveliu trunka apie pusvalandį. Vos išlipusi salos prieplaukoje, nustebau, kad ten gyvenimas verda net ir aštuntą valandą ryto. Čia visada gausu turistų.
 
Tiesa, dar plaukdama spėliojau, ar Kapris atitiks vaikystėje nusipieštą vaizdelį. Turiu pripažinti, kad iš tolo jis niekuo nestebina, tačiau kai ilgiau po jį pasivaikščiojome, buvau užburta salos grožio.
Kadangi Kaprio saloje lankiausi liepos mėnesį, karštis buvo išties sunkiai pakeliamas. Bet toks jis buvo tik atvykėliams. Vietinių įdegę kūnai išdavė, kad jiems tirštas ir kaitrus oras – įprastas dalykas.“
 
Nusipirkę funikulieriaus bilietus, lietuviai pakilo į salos viršukalnę. „Va ten ir supratau, kad ne be reikalo šią salą pamilau dar vaikystėje. Nuo viršūnės atsivėrė toks vaizdas, kad norėjosi jį akimis „fotografuoti“, kad tik visam laikui liktų atmintyje. Žydras Tirėnų jūros vanduo su prabangiomis jachtomis, uolomis... Tikrai norėčiau, kad čia man kas nors pasipirštų“, – dar kartą nusijuokė Daina.
 
Už vaizdą tenka susimokėti
 
Salą sudaro du pagrindiniai miestai: Kapris ir Anakapris. Jie išsidėstę ant kalnų, todėl į Kaprį nuo uosto tenka keltis funikulieriumi, o į Anakaprį galima patekti ir autobusu, kuris važiuoja skardžiais.
 
Kaprio uoste yra gausybė kavinių, parduotuvių ir... žmonių. „Pačiame uoste nėra nieko įspūdingo, pusę teritorijos užima paplūdimys, kita pusė skirta salos gyventojams.
Norint pajusti tikrą grožį ir salos gyvenimą, būtina pasivaikščioti siauromis Kaprio gatvelėmis. Čia daugybė bažnyčių ir vienuolynų. Verta užsukti ir į turistų mielai lankomą laikrodžių bokštą.
 
Po ekskursijos jaukiose užeigose galite paragauti tikrų itališkų patiekalų. Ir, žinoma, nusipirkti lauktuvių. Aš nusipirkau Kaprio simboliu laikomą suvenyrinį buteliuką su citrinų likeriu „Limoncello“. Jo galima gauti ant kiekvieno kampo. Labai populiarios lauktuvės – citrinų šokoladas. Skonis – visai neblogas.
 
Beje, citrinos šioje saloje tikrai nėra deficitas – jomis gardinama viskas. Nesvarbu, ar tai alkoholinis gėrimas, ar padažas, ar desertas. Vietiniai sako, kad maistą paskaninti lašeliu citrinos sulčių – tiesiog būtina.
 
Beje, maistas čia nėra pigus. „Už kavos puodelį ir picą sumokėjau apie 40 Lt. Tačiau pietavau sėdėdama ant jūros kranto ir grožėdamasi vaizdais. Be to, nesu iš tų, kurios graužiasi dėl kiekvieno cento. Visuomet reikia įvertinti, ko ir kur važiuoji. Nori pigių dalykų – važiuok į Egiptą“, – dėsto Daina.
 
Rašytojo palikimas
 
Kaprio sala turi keletą vietų, kurias gidai ar ten pabuvoję turistai visuomet pataria aplankyti. Viena jų – žieduose paskendę šv. Augusto sodai. „Jokiu būdu nebandykite kokio augalėlio nusiskinti prisiminimui. Tuoj prisistatys apsaugos darbuotojai, kurie gali ne tik moralus atskaityti, bet ir liepti baudą susimokėti. Beje, keista staigmena – šiame sode yra paminklas Leninui.“
 
Šv. Augusto sodai kadaise sužavėjo garsų švedų gydytoją, rašytoją ir humanistą Axelį Munthę. Būdamas aštuoniolikos jis pirmą kartą aplankė Kaprį ir taip jį įsimylėjo, kad ta meilė peraugo į norą saloje gyventi. Tuomet jis sau davė pažadą pasistatyti čia vilą su šviesiom arkadom, mažyte koplyčia, vynuogynu bei senovinėmis statulomis sode. Taip ir iškilo garsioji vila „San Michele“, aukščiausioje salos vietoje – Barbarosos kalno papėdėje, kur seniau stovėjo imperatoriaus Tiberijaus vila.
 
Ant aukštos uolos tarp žydinčių augalų stūksančioje viloje A. Munthė parašė pasaulinę šlovę pelniusį romaną „Knyga apie San Mikelę“. Pats autorius yra pripažinęs, kad jo laimingiausias gyvenimo periodas praleistas būtent Kapryje.
 
Mirdamas A. Munthė šią vilą testamentu paliko gimtajai Švedijai. Dabar „San Michele“ atidarytas muziejus, kurį lanko milijonai žmonių iš viso pasaulio, taip pat tai Švedijos kultūros institucija, besirūpinanti migruojančių paukščių, Viduržemio gamtos bei Barbarosos kalno apsauga ir priežiūra. 
 
Įsimylėjėlių bučiniai
 
Lankantis saloje būtų nuodėmė nepaplaukioti laivu ir nepasigrožėti vietovėmis. „Plaukiojant po Tirėnų jūrą matyti urvai, kuriuose, kaip pasakojo gidas, gyveno piratai, juose jie slėpdavo ir savo turtą. Vienas iš tų urvų turi „Mergelės Marijos“ vardą.
 
Praplaukėme XX a. pirmoje pusėje gyvenusio komunisto Curzio Malapartės vilą. Ant kalnų matėsi Holivudo įžymybių ir kitų turtuolių prabangūs namai. Ten patekti galima tik dviem būdais: sraigtasparniais arba laivais.“
 
Dar viena įžymi salos vieta – Faraglioni uolos. „Plaukiant tarp šių uolų įsimylėjėliai turi pasibučiuoti, sakoma, kad tuomet jie drauge sulauks žilos senatvės. Nepakartojamas vaizdas, kai visas laivas bučiuojasi.“
 
Kaprio grotos turi vardus, o bene labiausiai turistus žavi „Žydroji grota“. Pro jos angą krentanti saulės šviesa sukuria žydrą apšvietimą. „Prie grotos priplaukėme kateriu, o po to buvome susodinti į mažas valteles, nes patekti pro angą galima tik pusiau gulomis.“
Turistai taip pat turi galimybę pamatyti senąjį švyturį, kuris šiuo metu paverstas vienu brangiausių Kaprio viešbučių.
 
„Plaukiant pro imperatoriaus Tiberijaus kalną, gidas pasakojo, kad valdovas labai dažnai vasaras leisdavo Kapryje. Tiberijus turėjęs, švelniai tariant, keistą pomėgį – nuo šio kalno jis mėgęs savo rankomis į vandenį nustumti savo priešus.“
 
Holivudo garsenybių sala
 
„Kapris – idiliška sala, apie kurią galima ne tik svajoti, bet ir pasimėgauti šimtmečius išsaugotu grožiu, kurį kūrė ir gamta, ir žmonės. Pakilęs į aukščiausią salos kalną Monte Solario ar aplankęs Axelio Munthės vilą-muziejų iš tiesų įsitikini, kad rojų gali susikurti ir žmogus.“
Ne veltui šią salą taip mėgsta pasaulio įžymybės. Savo vilas Kapryje turi tokios garsenybės kaip Bradas Pittas ir Kevinas Costneris. Čia atostogas mėgsta leisti Silvesteris Stalone, George‘as Clooney, Eva Longoria su vyru Toniu Parkeriu.
 
Dažnai net ir patys italai sako, kad ši sala – ne jų nosiai. Ji skirta įžymybėms ir turtingiesiems.
Kiekvieną vasarą Kaprį aplanko apie 40 tūkst. turistų. Todėl beveik prieš dešimtmetį net buvo nutarta, jog į salą galės patekti tiktai vietos gyventojams priklausantys automobiliai. Mat oro užterštumas salą darė nebe rojaus kampeliu, o tikru pragaru.
Ši problema buvo išspręsta, o turistai į Kaprį plaukia laivais. Ir jų skaičius nė kiek nemažėja!
 
Faktai apie Kaprio salą
 
Tai Italijos sala, esanti tarp Neapolio ir Salerno įlankų.
Salos pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio „capros“, reiškiančio „šernas“ (kadaise čia buvę labai daug šernų).
Visa Kaprio teritorija – tik 10 kvadratinių kilometrų plotas.
Saloje yra du miestai – Kapris (7278 gyventojai) ir Anakapris (6240 gyv.).
Čia auga apie 800 rūšių augalų. Citrinių ir vynuogių derlius nuimamas tris kartus per metus. Iš gėlių, auginamų saloje, gaminami įvairūs kvepalai.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai