Evelina UŽDAVINYTĖ   |   2010-01-28

Azorai – neatrastas rojus

  
Azorai – neatrastas rojus

Devynios nepaprasto grožio salos Atlanto vandenyne labiausiai vilioja romantikus, kurie tiki, kad šis salynas gali būti Atlantidos žemyno liekanos. Gamtovaizdis čia toks unikalus, kad nejučia imi tikėti nugrimzdusio žemyno legenda.

Į Portugalijai priklausančias salas Atlanto vandenyne turistai užsuka retai. Būtent tai ir suviliojo vilniečius Aušrį Matonį ir Renatą Načajų atvykti į šį atokų kampelį. Tačiau kai vaikinai pamėgino surasti informacijos apie Azorus, pasirodė, kad turistinio vadovo apie šį kraštą negali pasiūlyti net populiarusis „Lonely Planet“! Galų gale pavyko internetu užsisakyti dvi knygas.
São Miguel – didžiausia Azorų sala, po kurią ir keliavo lietuviai, o Ponta Delgada – didžiausias Azorų miestas, turintis nuostabų senamiestį.
 
Ugnikalnių karalystė
 
Amžinai žalias salynas žavi bauginančiais kalnais, pribloškiančio žalumo slėniais, nuostabiais ežerais užgesusių vulkanų krateriuose ir didingomis uolėtomis pakrantėmis.
São Miguel sala yra vulkaninės kilmės, ir tai šiek tiek išgąsdino keliautojus. „Azorų salos yra seismiškai aktyvioje zonoje, nes čia susiduria trys tektoninės plokštės – Šiaurės Amerikos, Afrikos ir Eurazijos. Azoruose reguliariai vyksta ir ugnikalnių išsiveržimai, tad tipiškas salų gamtovaizdis – vulkaniniai krateriai, arba caldeiras („katilai“), aplipę pelenų ir lavos likučiais, o kraterio dugne tyvuliuoja ežeras.“
 
Tačiau atidžiau patyrinėję kelionių vadovą vaikinai nusiramino – pastaruosius trisdešimt metų nežymų žemės plutos judėjimą pastebi tik jautrūs seismografai.
São Miguel salos centrinėje dalyje stūkso milžiniškas vulkaninis masyvas, kurio krateryje telkšo įspūdingas Ugnies ežeras su lavos išvagotu paplūdimiu. Rytinėje salos pusėje yra aukščiausias Azorų salyno kalnas Pico da Vara (1103 m) – sunkiai pasiekiama ir niūri vieta, nuolat skendinti debesyse.
 
Beveik tikros džiunglės
 
Balandį, kai vilniečiai lankėsi Azoruose, buvo šilta ir nelijo. Tačiau dažnai salose yra gana drėgna, oras dažnai keičiasi, kyla audros. Tvankuma slegia keliautojus, bet užtat augmenija čia tiesiog veši kiaurus metus!
„Salose daugybė įvairiausių augalų. Kai portugalai atrado salas, jos buvo negyvenamos, padengtos tankaus, amžinai žaliuojančio miško. Net 56 augalų rūšys yra endeminės, natūraliomis sąlygomis auga tik čia – neaptinkamos niekur kitur pasaulyje. Ypač svarbios samanos – Azoruose želia net 425 jų rūšys“, – pasakoja keliautojai.
 
Salyne galima išvysti daugybę besiganančių karvių. Sūris ir jautiena – svarbiausi eksporto produktai. Azoruose būtina paragauti ir saldokos kukurūzų duonos, kuri parduodama daugelyje kepyklėlių.
 
São Miguel saloje auginamas tabakas, arbatžolės (vienintelė arbatžolių plantacija Vakarų Europoje) ir ananasai (irgi vienintelė vieta Europoje, kur šie vaisiai auginami).
 
Apelsinų sostinė
 
XVIII–XIX a. Ponta Delgada buvo ypač svarbus apelsinų eksporto taškas. Ant namų stogų iki šiol galima pamatyti kvadratines mansardas – iš čia tarnai stebėdavo jūrą, kad kuo anksčiau pamatytų atplaukiantį laivą. Taip pirklys ar ūkininkas gaudavo keletą papildomų valandų, kad spėtų nuskinti vaisius, ir jie būtų išvežti kuo šviežesni.
 
Outubro aikštė – tradicinė Azorų festivalių vieta. Tolimame jos pakraštyje – Vilties Mergelės vienuolynas ir bažnyčia, pastatyta 1541 m. (šiuo metu čia įsikūręs šv. Pranciškaus moterų vienuolynas). Koplyčioje saugoma ir ypatinga statulėlė, atvežta į Azorus XVI a. iš Paryžiaus, o piligrimai atvyksta čia iš tolimiausių pasaulio kampelių. Statulėlę galima pamatyti kiekvieną vakarą tik vieną valandą, kai vienuolė atidaro vidinius vartus. Kartą per metus statulėlė išnešama procesijai aplink miestą.
Čia verta aplankyti Carlos Machado gamtos istorijos muziejų, Karališkuosius rūmus, kadaise priklausiusius markizui, ir turgų, kuriame prekiaujama šviežiais vaisiais, daržovėmis, gėlėmis, mėsa, žuvimi, sūriu ir rankdarbiais.
 
Egzotiški sodai
 
XIX a. viduryje Ponta Delgada vykdavo savotiški sodininkų konkursai – kuris turės daugiau egzotiškų augalų. Ir dabar čia galima apžiūrėti įmantriausio Jardim António Borges sodo likučius: Indijos kaučiukmedį, Ficus elastica ir milžinišką Albizia medį, taip pat paparčių daubą su romantišku tilteliu.
 
Nemokamai galite pamatyti neoklasicistinio stiliaus prezidentūros rūmus, kuriuose kadaise buvo vienos turtingos šeimos rezidencija, bet reikia susitarti iš anksto.
 
Šalia rūmų – sodas, dabar priklausantis privačiam savininkui. José do Canto buvo vienas labiausiai patyrusių XIX a. Azorų sodininkų, jis pasodino keletą tūkstančių rūšių augalų, importuotų iš Londono, Paryžiaus, Belgijos, Vokietijos ir Brazilijos. Jis turėjo sąrašus augalų, kuriuos augino, ir netgi sąrašą, kokių nenorėjo auginti!
Viešėdami Azoruose būtinai užsukite į vienintelę Europoje ananasų plantaciją, kurioje galima apžiūrėti šiltnamius, paragauti ananasų likerio ir virtų ananasinių saldumynų. Ir visa tai nemokamai!
 
„Gyva“ viryklė
 
Azorai garsėja karštaisiais šaltiniais, o viena populiariausių vietų – Furnas mineralinio vandens kurortas, į kurį ligoniai traukdavo net iš Anglijos.
 
Aplink kraterį yra net 22 iš žemės trykštantys mineralinio vandens šaltiniai. Didžiausias ir triukšmingiausias vadinamas Pêro Botelho. Maudynių vietos dabar restauruotos, tad galima pasipliuškenti karšto mineralinio vandens baseine, o jei ši procedūra labai patiks, –pasilikti ir gerinti sveikatą, prižiūrint medikams.
 
Kaimyninėje Caldeiras vietovėje gyventojai gamina įžymųjį „Cozido“ patiekalą. Ten daug karštų šaltinių, uolos net garuoja, tad vietiniai iškasa maždaug metro gylio duobę įkaitusioje žemėje, į ją įstato puodą su mėsa, dešra, bulvėmis, daržovėmis ir palieka maždaug 7 valandoms. Štai taip lėtai išverda labai skanus sultingas troškinys.
 
Terra Nostra sodas nėra tipiškas botanikos sodas. Čia natūralios gamtos prieglobstyje sumaniai susodinti krūmai, medžiai, gėlės, iš augalų sukurtos skulptūros, įrengti vandens telkiniai.
Per dieną pėsčiomis įveikdavę po 15–20 km, vaikinai naktinio gyvenimo pramogų neieškojo, o kai sykį pabandė, ne ką teaptiko: ir užeigos, ir kavinės anksti uždaromos. Azorai saugo savo ramybę. 
 
Ašarų ežerai
 
Lagoa do Fogo – krateris, kurio dugne yra vadinamasis Ugnies ežeras. „Į priekį eidami nesutikome nė vieno žmogaus. Jei keliautum vienas, būtų liūdnoka ir... baisoka, nes ne visur yra mobilusis ryšys.“
 
Nusileidę nuo kalnų lietuviai pateko į derlingą lygumą, kurioje įsikūręs Vila Franca do Campo miestelis. Čia buvo pirmoji salos sostinė, o dabar – keliautojų ir vietinių pamėgta poilsio vieta: švarūs paplūdimiai, nedidelis vandens parkas, žvejybinių laivelių uostas, jaukūs žuvies restoranai.
 
Vakarinį São Miguel salos pakraštį dengia milžiniškas krateris su dvyniais ežerais – Lagoa Azul ir Lagoa Verde – vienas mėlynas, o kitas – žalias. Vietiniai pasakoja romantišką istoriją: kadaise gyveno karalius ir turėjo labai gražią dukterį. Kartą ji sutiko piemenį ir įsimylėjo. Tėvas užsirūstino, nes norėjo, kad jo dukterį vestų kaimyninės šalies princas. Karalius uždraudė jai matytis su piemeniu, bet princesė išmeldė, kad leistų jai paskutinį kartą išvysti mylimąjį.
 
Kai jie susitiko, taip verkė, kad susidarė du ežerai – mėlynas iš princesės ašarų ir žalias – iš piemens. Ir nors porelė visiems laikams išsiskyrė, jų ašaros liko sujungtos.
Skrisdami atgal į Lietuvą vaikinai juokavo – už sumą, kurią per kelias dienas išleido Azoruose, galėjo savaitę patogiai pailsėti Kanaruose. „Tačiau nebūtume pamatę nuostabaus grožio slėnių, pajutę ypatingos miegančių ugnikalnių jėgos ir patyrę nepakartojamos vienatvės, kai mus supo tik egzotiška laukinė gamta.“
 
Verta žinoti
  • Azorai – vakariausias Europos Sąjungos taškas, nutolęs per 1500 km nuo Portugalijos, kurios autonominiu regionu tapo 1976 m.
  • XV a. salyną atrado portugalų keliautojai, vykstantys į Naująjį pasaulį – Ameriką. Spėjama, kad jūrininkai šią vietą Azorais pavadino vanagų garbei (šie paukščiai portugališkai – açores).
  • Devynios Azorų salos skirstomos į rytų (São Miguel ir Santa Maria), centrinę (Terceira, Graciosa, São Jorge, Pico ir Faial) ir vakarų (Flores ir Corvo) grupes. Kraštines salas (Santa Maria ir Corvo) skiria net 650 km. Vis dėlto keliautojams įdomiausia – São Miguel.
  • Kadangi Azorai nėra turistų pamėgta vieta, daugelyje lankytinų vietų nereikia pirkti bilietų, tik reikia iš anksto susitarti.
  • Visame salyne gyvena apie 262 tūkst. gyventojų, dauguma įsikūrę São Miguel ir Terceira salose. Vietiniai labai draugiški, besidomintys užsieniečiais, sugalvojusiais aplankyti jų ramų pasaulį.
  • Geriausias laikas lankytis Azoruose – nuo gegužės iki rugpjūčio, nes tada retai lyja, būna šilta, saulėta. Be to, nuo birželio vidurio gausiai pražysta hortenzijos.
 
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai