Eglė MAKUŠKAITĖ   |   2010-02-15

Azijos pakerėta

  
Azijos pakerėta

Ne vienas lietuvis skersai išilgai išmaišė visą Europą, tačiau tolimoji Azija vis dar daug kam nepasiekiama. Kitokie žmonės, kultūra, tradicijos, kitoks grožis... Marija Čepulytė pusmetį praleido Singapūre ir apkeliavo įspūdingą skaičių kaimyninių šalių. TIESA Marijos klausia, kokia vis dėlto ta Azija ir ko iš jos tikėtis?

Jungtinėje Karalystėje studijuojanti Marija vardija vieną egzotiškos šalies pavadinimą po kito – į keliones ji leidosi norėdama pajusti tikrąją Azijos dvasią. Ilgiausiai išbuvo Singapūre – tvarkingoje, išblizgintoje, dangoraižiais įrėmintoje Pietryčių Azijos valstybėje.
Išsipildžiusios svajonės
 
Į Singapūrą Marija atvažiavo kaip mainų studentė iš Anglijos Lankasterio universiteto. Nors ir negavo jokios finansinės pagalbos, ji sako, kad išlošė visokeriopai: pragyvenimas Singapūre kur kas pigesnis, o nedidelės bilietų kainos leido išpildyti senas svajones ir pamatyti daugiau, nei tikėjosi. Anot merginos, transportas Azijoje išties pigus: tarkime, bilietas į Vietnamą kainavo kone tiek pat, kiek traukinys iš Mančesterio į Londoną.
Singapūre lietuvę nustebino žmonių svetingumas. „Jei esi iš Europos, nesvarbu, iš kurios šalies, būsi iš karto sutiktas labai svetingai.“ Marija sako, kad susirasti draugų Singapūre buvo itin lengva. Vietiniams europiečiai – tikra egzotika, su jais noriai bendraujama, stengiamasi susidraugauti.
 
Vietoj soliariumo – odos balinimas  
 
Lyginti Singapūrą su Europos šalimis pernelyg sudėtinga. „Skiriasi daug kas: ir drabužių stilius, ir bendravimas, ir vertybės. Pavyzdžiui, Lietuvoje kai kurios panelės negaili pinigų soliariumui, Anglijoje – savaiminio įdegio kremams, o Singapūre moterys vengia saulės ir išlaidauja odą balinantiems produktams ir procedūroms“, – pasakoja Marija.
Singapūro jaunimas visiškai nepanašus į skubančius suaugti, per gyvenimą milžinišku greičiu lekiančius europiečius. Marija negalėjo atsistebėti jaunimo vaikiškumu. „Dvidešimtmetės, vilkinčios drabužius su „Hello Kitty“ atributika, šokančios beždžioniukų diskotekose, vaikštančios tik grupelėmis ir kikenančios kaip kokios septintokės – ten visiškai normalus reiškinys!“
Be to, singapūriečiai viską priima gana tiesmukai, tad lietuvių pamėgtą sarkazmą ten geriau iš viso pamiršti.
Trys „S“
 
Daugybę šalių apkeliavusi Marija sako, kad iš Singapūro kitoms šalims galima daug ko pasimokyti. Jungtinėje Karalystėje studijuojančią merginą sužavėjo Singapūro universitetai ir žmonių požiūris į išsilavinimą.
 
Jei britai net ir svarbaus egzamino išvakarėse nė už ką nepraleis vakarėlio ir linksminsis iki paryčių, tai singapūriečiai į mokslus žiūri labai atsakingai. „Singapūro universitetus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, konkurencija – milžiniška, o patekusieji į aukštąsias mokyklas stengiasi jas baigti kuo geresniais pažymiais. Sakoma, kad Singapūre galioja trijų „S“ taisyklė: study, sleep, socialise (mokytis, miegoti, bendrauti. – aut. past.), bet studentas gali atlikti tik dvi „S“ vienu mietu.“
 
Ir Marija, ir daugelis lietuvių įsitikino, kad brangiai kainuojantys ir labai išgirti mokslai JK vis dėlto nėra kokybiški. Štai Singapūro nacionalinis universitetas tarptautiniuose reitinguose lenkia daugelį JK universitetų, pasižymi puikia studijų sistema, o čia įstoję studentai jaučia didelį stimulą mokytis. Anot Marijos, tokį singapūriečių entuziazmą mokslui lemia itin palanki ir apgalvota mokymosi sistema. „Paskaitos sujungtos su praktiniu darbu ir trunka gana ilgai: dėstytojas išaiškina teoriją, o paskui dirbama grupėmis. Jos mažos, studentui skiriama daug dėmesio, dėl to lengviau susikaupti, susieti teoriją su praktika, o besimokantieji noriai lanko paskaitas.“
Kramtomoji guma su receptu
 
Marija labai vertina Singapūro bandymą kovoti su nekultūringu žmonių elgesiu. Nors niekam ne naujiena, kad azijiečiai yra įpratę spjaudytis kur papuola ir dėl to nemato didelės bėdos, Singapūre tai uždrausta. Be to, uždrausta ir kramtomoji guma.
„Jos Singapūre tiesiog nėra! Tiesa, esu girdėjusi, kad jos įmanoma gauti su specialiu gydytojo rašteliu.“
 
Lietuvė mano, kad toks griežtas įstatymas – itin pažangus, ir Europai vertėtų pasimokyti iš Singapūro pavyzdžio: juk Vakaruose šaligatviai tiesiog nukloti įvairiaspalvių kramtomosios gumos gabalėlių, ir tai visus erzina.
 
Kultūrinė mišrainė
 
Singapūras ilgą laiką buvo Malaizijos dalis, vėliau tapo Didžiosios Britanijos kolonija, o nepriklausomybę iškovojo tik XX a. Tad nenuostabu, kad šalis garsėja kultūrų įvairove. Singapūre kalbama net keturiomis oficialiomis kalbomis – anglų, malajų, kinų ir tamilų. Tai puikiai atsispindi ir architektūroje, ir kultūriniame gyvenime: nuo purvinumu išsiskiriančio indų kvartalo iki prabangaus, kaljanų dūmuose paskendusio arabų rajono.
Vis dėlto Marija sako, kad naktinis Singapūro gyvenimas ją kiek nuvylė – širdžiai mielos vietos mergina taip ir nerado, o ir kainos pasirodė gerokai užkeltos.
 
Marija sako, kad dėl didelės Singapūro kultūrų ir tautybių įvairovės itin sunku apibūdinti tipinį singapūrietį. „Labai didelis procentas Singapūro gyventojų – kinai, bet prilyginti singapūriečius Kinijos kinams būtų tas pats, kaip pasakyti, kad vokiečiai ir ispanai – ta pati tauta.“
 
Rojus aštraus maisto mėgėjams
 
Kiekvienas patyręs turistas žino, kad kultūrų mišinys visuomet reiškia ir ypatingą virtuvių įvairovę. Singapūras – ideali vieta apsipirkti ir pavalgyti. Patiekalų kainos nedidelės (4–10 litų), o maistas išties skanus.
 
„Tik nesvajokite apie saldžiarūgštę vištieną, jos neteko valgyti nei Singapūre, nei Kinijoje. Singapūriečiai yra aštraus skonio mėgėjai, bet visa laimė, kad dažniausiai čili padažą šaukštais krauna šalia maisto, o ne deda į jį. Aštriai valgoma viskas – sriubos, makaronai, populiarios saldžios bandelės su itin aštria kiauliena“, – pasakoja Marija.
 
Singapūre galima paragauti fantastiškų gėrimų. „Teh Tarik“ – labai stipri saldi arbata su kondensuotu pienu. O jei norite ko nors dar labiau egzotiško, paragaukite taivanietiškos saldžios arbatos su įvairiais sirupais ir tapijokos žirneliais.
 
Kelionių manija
 
Kelionių karštine užsikrėtusi Marija leidosi apžiūrėti ir kaimyninių šalių. „Jau seniai norėjau aplankyti Kambodžą, Brunėjų, Kiniją, o į Kota Kinabalu Malaizijoje skridau vien dėl neįtikėtinai pigių bilietų. Tailandas ir Malaizija buvo taip arti (viena valanda kelio metro), kad jų neaplankyti būtų buvusi tiesiog nuodėmė. Į Vietnamą išvažiavome gana spontaniškai, o į Filipinus keliavau todėl, kad ten nuvykti svajojo mano draugė. Laosas buvo visai prie pat Kambodžos – na, kaip gi čia neužsukus...“
 
Aprašyti visus Marijos nuotykius, patirtus keliaujant po Aziją, ko gero, prireiktų visos knygos. Mergina iš atminties krapšto prisiminimus apie milžiniško dydžio tarakonus Vietnamo traukiniuose, apie derėjimosi subtilybes Kinijos turguose, perkant keptus skorpionus, apsinuodijimo nepatogumus Kota Kinabalu, šuolį su guma nuo aukščiausios pasaulyje vietos Macau, per plauką išvengto nuodingiausios gyvatės įkandimo, nardant Filipinuose...
 
Širdis linksta prie Kambodžos
 
Įspūdingą kiekį šalių apkeliavusios merginos klausiu, kuri šalis jai paliko didžiausią įspūdį. „Kambodža“, – nė nemirktelėjusi atsako Marija. „Šalies skurdas veria širdį – dulkėtose gatvėse gaujomis laksto ir tuščias skardines spardo maži pusnuogiai vaikai. Vis dėlto mielesnių ir įdomesnių mažylių Azijoje neteko matyti! Dabar nebesistebiu, kodėl Angelina Jolie įsivaikino vaikelį būtent iš šitos šalies“, – sako Marija. 
 
Mergina priduria, kad nepaisant siaubingo skurdo, šalies žmonės nepaprastai šilti ir malonūs. „Kambodžos gyventojų skiriamasis bruožas – plati šypsena.“
 
Anot Marijos, žymiosios Ankorvato šventyklos įspūdingesnės net ir už Didžiąją kinų sieną! Mergina atrodė itin laiminga, prisiminusi Kambodžoje ragautus skanumynus. „Tos šalies maistas neabejotinai pats skaniausias Azijoje, o pieniški kokteiliai Kambodžoje gaminami iš kokosų pieno ir prinokusių vaisių: ananasų, mango, bananų... Skonis visai kitoks, nei pieno kokteilių, tarkime, Lietuvoje! Iš patiekalų itin įsiminė žuvisAmok stiliumi – pagaminta bananų lapuose, kokosų piene, su citrinžole ir kitais neįvardijamais prieskoniais. Fantastika!
 
Dvi svarbiausios taisyklės keliaujantiems po Aziją
 
1. Saugokite savo daiktus! „Žinoma, tave gali apvogti ir keliaujant po Aziją, ir po Europą. Bet jei Europoje iš tavęs pinigus ištrauks paslapčia, tai Azijoje juos pats atiduosi“, – juokiasi Marija. Pietryčių Azijoje nėra labai pavojinga, nes dauguma gyventojų – budistai, vagystės jiems nesuprantamas dalykas. Tačiau čia vagiama netiesioginiais metodais: „Tailande daugumos taksistų ir pardavėjų nuomonė tokia – jei sutinki tiek mokėti, kiek jie paprašys, tai čia jokia vagystė. O paprašyti jie gali 4–6, o gal net ir dešimt kartų daugiau, nei daiktas iš tikrųjų kainuoja. Todėl pirma saugumo taisyklė – žinoti, kiek kas turi kainuoti.“
 
2. Negerkite vandens iš čiaupo! Mergina įspėja, kad dauguma Pietryčių Azijos šalių, išskyrus Singapūrą ir Honkongą, garsėja itin nešvariu vandeniu, tad net valantis dantis patartina naudoti vandenį iš buteliukų. Marija šią pamoką itin gerai išmoko kelionės Malaizijoje metu, neapdairiai pasmaguriavusi deserto su ledukais. Nenumokite ranka ir į daktarų raginimus pasiskiepyti nuo hepatito, o keliaudami po Vietnamą, Kambodžą ir Laosą gerkite vaistus nuo maliarijos.

 
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai