Parengė Edita Lankauskienė   |   2012-04-09

Sveikatos patarimai pavasariui

  
Sveikatos patarimai pavasariui Patariama ne tik mankštintis, bet ir padėti savo organozmui kovoti su ligomis.

Pavasarį žmogus paprastai būna (arba nori būti) fiziškai aktyvesnis nei žiemą. Kad gyventi netrukdytų skausmai ir ligos – keletas paprastų patarimų sveikatai pagerinti.

vinės priemonės nuo strėnų skausmo
Vakare prieš einant gulti skaudamas strėnas patartina įtrinti smulkiai sutarkuotais amerikinių agavų lapais, po to šiltai aprišti ir atsigulti. Jei šis augalas senas, jo sultys gali deginti odą, ją pradeda niežėti, parausta. Todėl iš pradžių reikia trinti labai atsargiai. Skaudamą nugarą galima įtrinti ir obuolių actu, vaistinių medetkų tepalu, europinio kėnio arba paprastųjų jonažolių aliejumi, augalinio aliejaus ir amoniako mišiniu. Naudinga gerti vaistinių čiobrelių arbatą (po stiklinę tris kartus per dieną).
 
Kaip saugoti nugarą keliant sunkų daiktą
 
Kai tenka kelti sunkų daiktą, būtina saugoti nugarą, nes gali pradėti kamuoti jos skausmai. Jeigu yra galimybė, keliamą daiktą reiktų išskirstyti į keletą dalių, kurias kelti būtų lengviau ir ne taip pavojinga. Keliant būtina pasistengti, kad dirbtų kojų, o ne nugaros raumenys. Pirmiausia reikia pritūpti, paskui paimti norimą daiktą ir vėl atsistoti – nugara visą tą laiką turi išlikti tiesi. Ortopedinių prekių parduotuvėje verta įsigyti nugaros įtvarą, kuris apsaugos nuo nugaros raumenų patempimo.
 
Tai stiprina stuburą
 
Nuolat daromi kad ir nesudėtingi pratimai padeda išjudinti sustingusį stuburą, atgaivina sumažėjusį jo judrumą. Pravartu kasdien iš ryto, per pietus ir vakare daryti šį stuburą atpalaiduojantį pratimą. Stovint tiesiai įkvepiama ir tuo pat metu pasistiebiama. Sulaikius kvėpavimą pastovima ant pirštų galiukų. Po to iškvepiama, vėl grįžtama į pradinę padėtį. Tai reikėtų pakartoti keletą kartų.
 
Dilgėlių bijo net akmenys!
Jau nuo Viduramžių didžioji dilgėlė, taip mėgstanti augti sodybų patvoriuose, vartojama kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Joje gausu veikliųjų medžiagų: mineralinių druskų, glikozidų, karotino, vitaminų. Dilgėlės šaknys veiksmingos sergant inkstų akmenlige, jos užpilai ir nuovirai sulaiko plaukų slinkimą, todėl tinka galvai plauti. Dilgėlių lapų arbata, kai vargina šlapimo takų akmenys: trys arbatiniai šaukšteliai džiovintų lapų užplikoma stikline verdančio vandens, palaikoma 10 minučių, nukošiama. Geriama kasdien po 3–4 puodelius.
 
Močiutės receptas nuo galvos skausmo
 
Galvos skausmą galima apraminti prisiminus seną receptą: išgerti juodosios arbatos puodelį, į jį įbėrus kelis sutrintus gvazdikėlius. Skausmas taip pat atlėgs išgėrus kvapiųjų rozmarinų arbatos. Arbatinis šaukštelis džiovintų žolelių užpilama stikline verdančio vandens, palaikoma 15 minučių, kad pritrauktų, nukošiama ir geriama.
 
Ananasai prieš sinusitą
 
Tiems, kuriuos dažnai kamuoja sinusitas, labai tinka kartą per mėnesį pasilaikyti dviejų dienų valgomosios dietos – valgyti tik vaisius, daržoves, jų salotas (tiek, kiek norima) ir gerti daug daržovių bei vaisių sulčių. Ypač tinka ananasų sultys, nes juose yra tam tikro fermento (bromelaino), kuris slopina uždegimą, skatina kraujotaką. Patartina gerti ir rausvažiedės ežiuolės arbatą, nes ši puikiais žiedais pasipuošusi vaistažolė sužadina imuninę sistemą, arba vartoti ežiuolės kapsules (jų galima įsigyti vaistinėse). Kai sinusitas trunka ilgiau, derėtų pasitarti su gydytoju – gal teks vartoti antibiotikus.
Kiviai stabdo mirtinas ligas
 
Kiviai savo naudingomis savybėmis pranašesni už apelsinus, citrinas, obuolius ir daugumą kitų vaisių. Tai dar kartą patvirtino ir neseniai atlikti japonų dietologų tyrimai. Ypač žmogaus organizmui naudingi geltonieji kiviai, nors europiečiams žalieji vaisiai taip pat naudingi. Mokslininkai atliko eksperimentą: stebėjo savanorių, kurie tris dienas valgė kivius, sveikatos būklę. Rezultatai pranoko visus lūkesčius. Pasirodo, kiviai turi labai daug antioksidantų, taigi, jie gali padėti išvengti mirtinų ligų, kaip antai: aterosklerozės, širdies nepakankamumo, Alzheimerio, vėžio ir Parkinsono liga.
 
Vaikščiokime
 
Menopauzė – tai ne liga, kai kurios moterys išvis nepatiria jokių negalavimų. Tačiau daugelį kamuoja karščio bangos, prakaitavimas naktį ir net depresija. Tuomet gerai veikia fizinė veikla, net pats paprasčiausias vaikščiojimas. Naudingiausia eiti darant apie 90 žingsnių per minutę – tada du kilometrus galima nužingsniuoti per pusvalandį. Pulsas einant tokiu greičiu neturi viršyti 95 tvinksnių per minutę. Taip vaikštant deguonies suvartojama apie 4 kartus daugiau negu ramybės būsenoje, pagreitėja medžiagų apykaita. Toks vaikščiojimas skatina širdies, virškinimo organų darbą, stiprina raumenis, kraujagysles, gerina nuotaiką ir miegą, padeda išsaugoti stiprius kaulus.
 
  

Žymos: Edita Lankauskienė, Liga

Komentarai

Naujausi straipsniai