Edita Lankauskienė   |   www.adverum.lt   |   2014-09-06

Stresas „suvalgo“ organizmo vitaminus ir mikroelementus

  
Stresas „suvalgo“ organizmo vitaminus ir mikroelementus Ar Jums yra tekę kovoti su stresu?

Ar Jums yra tekę kovoti su stresu?

Be abejo, kone visi į šį klausimą atsakytume: taip. Šiuolaikinėje visuomenėje stresas yra įprastas reiškinys, ir žmonės ieško būdų, kaip malšinti kasdienę įtampą – alkoholiu, vaistais ar kaip nors kitaip. Specialistai teigia, kad pirmiausia reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir sureguliuoti mitybą.

p;Ilgalaikės pasekmės sveikatai
Žodis „stresas“ mums asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis, nors kanadiečių mokslininkas Hansas Selye, sukūręs streso terminą, stresą įvardijo kaip organizmo reakciją tiek į neigiamus, tiek į teigiamus dirgiklius. Psichologo, psichoterapeuto Jevgenijaus Šarovo teigimu, ilgalaikis neigiamas stresas dažnai virsta nuolatiniu nerimu, su kuriuo susidoroti prireikia ir psichoterapeutų pagalbos, o esant sunkiai formai skiriami net ir antidepresantai.
 
Norėdami patys įveikti neigiamo streso poveikį žmonės dažnai griebiasi daug paprastesnių veiksmų – pavyzdžiui, valgydamas žmogus aprimsta, nes perjungia dėmesį, pasikeičia subjektyvūs jo pojūčiai, atitinkamai keičiasi ir neurofiziologinės reakcijos.
 
Įprastai stresą patiriantys žmonės valgo greitai, nekramtydami, dažniausiai specialaus ruošimo nereikalaujantį sausą maistą, tad simpatinė nervų sistema užsiblokuoja, virškinimas sulėtėja, o tai lemia ne tik antsvorį, bet ir ilgalaikes pasekmes sveikatai. Pasak J. Šarovo, nuolat patiriantiems stresą dažnai diagnozuojami stemplės, virškinamojo trakto organų – skrandžio, dvylikapirštės žarnos, tulžies ir kasos – sutrikimai, vidurių užkietėjimas, burnos ir dantų ligos.“ Specialistas įsitikinęs, kad jei valgymas tampa pagrindiniu nerimo mažinimo instrumentu, būtina kuo skubiau sureguliuoti mitybą, o stresui malšinti surasti tinkamiausią alternatyvą.
 
Negalima laukti, kol nerimas užvaldys
 
Daug dėmesio mitybos reguliavimui skirti siūlo ir psichologė Asta Petrulienė, dirbanti su vaikų ir paauglių stresu bei nerimu: „Negalima laukti, kol nerimas užvaldys – reikia su juo kovoti prevenciškai. Įtemptose gyvenimo situacijose svarbu tinkamai pailsėti ir išsimiegoti. Galima susirasti mėgstamą užsiėmimą, padedantį atsipalaiduoti ir pamiršti nemalonius pojūčius, stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybes, tačiau ypač svarbi visavertė mityba.“ A. Petrulienė atkreipia dėmesį, kad organizmui patiriant stresą išauga ir būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mikroelementų poreikis – tereikia įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus ir laiku suskubti jam į pagalbą.
 
Jaučiantiems nerimą specialistai rekomenduoja papildyti maisto racioną įvairiomis salotomis, lapiniais kopūstais, špinatais ir kitomis žalios spalvos daržovėmis, kurios yra puikus įvairių vitaminų, padedančių organizmui atsistatyti po patirto didelio streso, šaltinis.
Pavyzdžiui, vienas žinomiausių streso priešų – brokolis – vitamino C turi daugiau nei apelsinai, taip pat jame gausu vitamino A – galingo antioksidanto, padedančio organizmui geriau įveikti kasdienį nerimą. Lengviems užkandžiams A. Petrulienė rekomenduoja rinktis maistingus riešutus, linų sėmenis, sėklas bei neskaldytų grūdų produktus.
 
Stresą padeda įveikti ir mėsa
 
Vis dėlto, specialistė pripažįsta, kad norint malšinti nerimą, nepakanka mitybos racione dominuojančių vaisių bei daržovių – jame būtinai turėtų atsirasti vietos ir mėsai bei paukštienai. Iš jų A. Petrulienė išskiria vištieną, kurioje net iki 40 proc. mažiau riebalų ir iki 10 proc. daugiau baltymų nei kiaulienoje. Vištienoje esančios amino rūgštys skatina psichinius procesus reguliuojančio seratonino išskyrimą. Joje gausu žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų aminorūgščių – valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino, skatinančių ląstelių atsinaujinimą. Taip pat vištienoje yra net tris kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje organizmui reikalingų mineralinių medžiagų, tokių kaip fosforas, geležis, natris, kalis, kalcis, magnis, varis, manganas, selenas ir cinkas, o kepenėlėse randama nemažai vitaminų A, B1, B2, B6 bei folio rūgšties.
 
Stresui malšinti mitybos specialistai rekomenduoja nedidelėmis porcijomis valgyti ir kitą liesesnę mėsą – triušieną, elnieną ar jautieną. Pastarojoje taip pat gausu nepakeičiamų aminorūgščių. Jautiena teigiamai veikia virškinimo sistemą ir žarnyną, neutralizuoja dirginančius fermentus, kurių yra skrandžio sultyse, normalizuoja rūgštingumą, tad yra ypač tinkama žmonėms, kuriems dėl stresų sujautrėja skrandis.
Mūsų rutinos „elementas“ stresas dažnai gali virsti sunkia psichine liga, tad žmogus savo neigiamas emocijas, nervinę įtampą turi mokėti valdyti. Streso kontrolė yra ne tik subalansuota mityba, bet ir sportas ar kiti atpalaiduojantys užsiėmimai, o nuolat jaučiant įtampą būtina kreiptis į psichologus, psichoterapeutus ar net psichiatrus ir neurologus.
 
  

Žymos: Ligos, Stresas

Komentarai

Naujausi straipsniai