Edita Kratulytė, psichologė   |   2015-09-10

Psichologės pagalba: valgymo sutrikimų rūšys ir jų keliami pavojai

  
Psichologės pagalba: valgymo sutrikimų rūšys ir jų keliami pavojai
© Flikcr.com
Kreipkitės pagalbos ir pamatysite, kaip jūsų gyvenimas taps šviesesnis.

Internete, televizijoje, knygose ir spaudoje apstu straipsnių ir motyvacinių kalbų apie tai, jog neturėtume pernelyg rūpintis savo išvaizda, o pasaulyje itin gajus lieknumo kultas nėra sveikas. Lygiai taip pat visur puikuojasi ir straipsniai apie taisyklingą mitybą, įvairias dietas, apie tai, kaip viršsvoris kenkia mūsų sveikatai, ar istorijos puoštos gausybe nuotraukų apie sėkmingai numestą svorį ir pasikeitusį gyvenimą.

Tikriausiai ir savo draugų ar pažįstamųjų tarpe sutikote ne vieną, kuris laikosi dietos ar intensyviai sportuoja? Kaip atskirti, kada visa tai – sveika, o kada – valgymo sutrikimai?
Yra išskiriamos trys valgymo sutrikimų formos:

Nervinė anoreksija – tai sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina kūno svorį, pavyzdžiui, badaudamas, intensyviai sportuodamas, vartodamas apetitą slopinančius preparatus. Šis sutrikimas gali sukelti rimtą pavojų gyvybei, nes organizme, kuriam nepakanka maisto, ima lėtėti medžiagų apykaita, mažėti kūno temperatūra, šalti galūnės.
 
Sparčiai mažėjant svoriui, pirmiausia tirpsta ne riebalinis audinys ant šlaunų ar liemens, bet pradeda nykti širdies raumuo. Taip pat silpnėja lytiniai poreikiai, didėja nevaisingumo rizika. Dėl prastos mitybos atsiranda mažakraujystė, pakinta kraujo klampumas, retėja pulsas, mažėja kraujospūdis. Pablogėja protinė veikla: būna sunku susikaupti, įsiminti. Organizmui pritrūkus svarbių mineralų, gali sutrikti širdies ritmas, padidėti staigios mirties rizika.
 
Nors pačiam žmogui atrodo, kad jis – pernelyg storas, išsekęs jo kūnas – tai ženklas, kad reikia rimtos pagalbos.
 
Antroji ­valgymo sutrikimų rūšis – bulimija. Jai būdingas nusivylimas savo kūnu, todėl žmogus ima jį keisti. Iš siaubo, kad palūžo ir prisivalgė, arba iš nerimo, kad gali priaugti svorio, sergantysis griebiasi kraštutinių būdų: vemia, badauja, vartoja vidurius laisvinančius vaistus, lankosi sporto klube.
 
Treniruotės jam tampa ne pomėgiu, o sunkiu darbu. Norėdamas užmiršti kaltės jausmą ar nusivylimą savimi, jis pasirenka pernelyg didelį fizinį krūvį. Po alinančių treniruočių savijauta nepagerėja – ir toliau kamuoja nerimas, milžiniškas alkis. Neretai šie pojūčiai vėl „nuraminami“ maistu.
 
Bulimija dažnai suserga tie, kurie nuo vaikystės būna emociškai apleisti, patyrę mažai meilės ir švelnumo: užaugę nemoka savęs mylėti, reikšti savo norų, pageidavimų.
Anoreksija yra aplinkinių pastebima dėl akivaizdžiai pakitusio kūno svorio, deja, bulimija gali būti ir užslėpta. Žmogus gali sirgti metų metais, bet jo artimieji dažnai to net neįtaria. Dažnai susergama paauglystėje, nes pastarieji ypač jautrūs tėvų kritikai ir bendraamžių patyčioms.
 
Trečiasis ir dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas – tai persivalgymas, susijęs su psichologiniais veiksniais. Yra žmonių, kurie persivalgo iš liūdesio, patyrę stiprų sukrėtimą, stresą, artimojo netektį, skyrybas, persikėlę gyventi į kitą šalį.
 
Dar kiti ­ persivalgo iš pykčio arba iš džiugesio, nes taip žmogus lyg apdovanoja save.
 
Persivalgymas taip pat gali prasidėti ankstyvoje vaikystėje ir dažnai tai tampa „išgyvenimo strategija”.
 
Šios rūšies valymo sutrikimą turintiems žmonėms nesiseka numesti svorio nei laikantis dietų, nei keičiant mitybos režimus, nei sportuojant. Dažnai žmonės su viršsvoriu aplinkinių yra nurašomi kaip bevaliai ir neverti pagarbos.
Valgymų sutrikimų gydymas yra ilgai trunkantis ir reikalauja ištvermės tiek iš paciento, tiek iš specialisto, tačiau pasikeitęs gyvenimas yra tikrai to vertas. Kreipkitės pagalbos ir pamatysite, kaip jūsų gyvenimas taps šviesesnis. Jeigu jūs turite klausimų psichologei, kreipkitės elektroniniu paštu: zurnaliste@tiesa.com. Anonimiškumą garantuojame.
 
  

Žymos: psichologė, Valgymo sutrikimai, Edita Kratulytė

Komentarai

Naujausi straipsniai