Edita Lankauskienė   |   J. Balio knyga „Lietuvių kalendorinės šventės\\\"   |   2014-04-20

Mūsų senolių Velykų papročiai, tikėjimai, burtai

  
Mūsų senolių Velykų papročiai, tikėjimai, burtai Visos Lietuvos kampeliuose Velykų papročiai skirdavosi.

Verbų sekmadienį kiekvienas turi būti verba apmuštas, tai tuos metus bus sveikas. (Kalesninkai)

 Kai Verbų dieną jaunas jauną muša, tai būna gražūs, kai senas seną – tai laimingi. (Liškiava)
Senybėj Verboj negalima buvo nei mėsos, nei pieno valgyti. Kas valgydavo, tą Didįjį penktadienį apvoždavo po bačka su kiaule ar žąsinu. (Tverečius)
 
Prieš Velykas negalima dirbti Velykoms nereikalingi darbai. Viena merga audė, tai atėjęs velnias ją uždusino. (Tauragnai)
 
Prieš Velykas Didįjį ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį reikia vengti bet kam ką nors skolinti, nes nesiseka gyventi. (Veliuona)
 
Didįjį šeštadienį neskolina: jei paskolino, tai pralošė, paskolino savo laimę. Kas paskolinti atėjo, tas išlošė. (Valkininkai)
Didįjį ketvirtadienį kiekvienas stengiasi išsimaudyti, tai visus metus bus labai švarus kūnas. (Žasliai)
 
Didysis ketvirtadienis arba „čystynės diena“. Šią dieną naujai kloja lovas, krečia patalus, vėdina, trobą valo, žodžiu, tai švaros diena. Ir tvartuose iškrečia voratinklius, kad velnias arklių nejodinėtų. Šią dieną „čystina“ (kastruoja) tekius, baroniukus, nes tada greičiau ir lengviau sugyja. (Liškiava)
 
„Čystiniam četverge“ reikia nubėgt nesidairant ir išsimaudyt prieš saulę tekančiam vandeny, tai kūnas bus švarus. Kad dar geriau veiktų, reikia apsivilkt išvirkščiais marškiniais. (Veisiejai)
 
Didįjį ketvirtadienį reikia keltis kuo anksčiausiai, kad spartus darbe būtum. (Tverečius)
Jei Didįjį penktadienį nuo dvyliktos nakties iki dvyliktos valandos dienos nė žodžio nesakytum, tai ką manai, tas tikrai išsipildytų (Alytus)
 
Didįjį penktadienį merginos stato save prieš veidrodį ir mato, už ko ištekės. (Veliuona)
 
Didįjį penktadienį ir didįjį šeštadienį negalima nei malti, nei velėti, nes vasarą bus dideli griausmai (Merkinė)
 
Velykų šeštadienį pasėtos rūtos labai auga ir neišnyksta. (Liškiava)
 
Kas pirmesnis Didįjį šeštadienį pavalgo, iš pirties pareina ir ugnies atneša, tai tam sparčiau per visus metus eis darbas. (Tverečius)
Jei per Velykų šeštadienį su visais barsies, tai su tais ir per visus metus barsies; jei verksi, tai per visus metus verksi. (Seirijai)
 
Kur bėga upelis, tai Velykų naktį per 12 valandą vanduo vynu pavirsta. (Liškiava)
 
Velykų rytą dar saulei netekėjus reikia parsinešti vandens, kuris teka, ir tuo vandeniu praustis, tada visus metus nesirgsi. Tą vandenį galima laikyti keletą metų, jis nepasensta. (Klipstai, Klaipėdos apskr.)
 
Velykų pirmos dienos rytą patekėdama saulė šokinėja: triskart pašokėja aukštyn ir žemyn, mainosi įvairiomis spalvomis, ir plastėja, nes ji džiaugiasi, Kad Kristus prisikėlė. (Visoje Lietuvoje. Tas pats sakoma apie saulę Joninių rytą).
 
Kad didesnis augtum, reikia Velykų pirmą dieną lietui lyjant kurį laiką pastovėti vienplaukiam lietuje. (Veliuona)
 
Velykų antrą dieną visi stengiasi anksčiau atsikelti ir aplieti begulinčius kitus namiškius. Kuriuos apliejo, tie bus per visus metus miegaliai. (Tirkšliai)
 
  

Žymos: Velykos, Šventės,, Tradicijos

Komentarai

Naujausi straipsniai