Tiesa.com, DELFI.lt   |   2019-06-01

Nekontroliuojamas orgazmas – tikrai ne tai, apie ką pagalvojote

  
Nekontroliuojamas orgazmas – tikrai ne tai, apie ką pagalvojote
© pixabay asociatyvi nuotrauka

Perskaitę sąvoką „nekontroliuojamas orgazmas“ pirmiausia, matyt, pagalvojote apie nežemiškos palaimos būseną – stiprius, be to, būtinai (!) malonius pojūčius? Deja! Tiesos tokiame spėjime tėra tik tiek, kad apimantis pojūtis išties stiprus. Bet ar jis malonus? Anaiptol.

Nekontroliuojamas orgazmas, arba, kalbant medicininiais terminais, nuolatinio seksualinio susijaudinimo sindromas, yra moterims pasireiškianti būklė, kuriai, kaip nurodo organizacija „The International Society of Sexual Medicine“ (ISSM), būdingas nuolatinis lytinis susijaudinimas, įvykstantis be seksualinės, pvz., genitalijų, stimuliacijos ir nesant seksualinių troškimų.
Taigi, susidūrus su šiuo sindromu apie kokį nors džiaugsmą ar palaimą net kalbos negali būti: spontaniškai įvykstantys orgazmai retai būna malonūs. Pasak portalui „Women‘s Health“ talkinančios akušerės-ginekologės Jessicos Shepherd, tokio tipo orgazmas dažnai esti ne tik skausmingas, bet ir nesuteikiantis jokio palengvėjimo.
 
Atvirkščiai – jam pasibaigus moteris gali jausti artėjantį ir tuoj tuoj prasidėsiantį dar vieną orgazmą. Svarbu užsiminti, kad nekontroliuojamas orgazmas tėra tik vienas šio sindromo simptomas. Be jo, būtina paminėti klitorio dilgčiojimą, genitalijų sudirgimą, skausmą, tvinkčiojimą, intensyvesnę kraujotaką genitalijų srityje, taip pat vaginos susitraukimus.
 
Visi šie pojūčiai gali nesiliauti kelias valandas ar net dienas. Matyt nereikia nė sakyti, kad nuo nuolatinio seksualinio susijaudinimo sindromo kenčiančioms moterims sunku gyventi normalų gyvenimą. Kiek tiksliai moterų yra kamuojamos šios būklės, pasakyti neįmanoma, nes daugelis pernelyg gėdisi prabilti apie ištikusią bėdą, sako J. Shepherd.
 
Remiantis ISSM duomenimis, nemenkas skaičius tokių moterų yra nuolatos susinervinusios, sunerimusios, dažnai nugrimzta į depresiją. Jei paprasčiausiai smalsu, kaip tenka gyventi su nekontroliuojamo orgazmo sindromu, tiesiog žinokite, kad viena nuo jo kenčianti moteris, Cara Anaya, nutarusi atkreipti visuomenės dėmesį į šią nemalonią būklę, todėl išdrįsusi apie ją papasakoti portalui „Barcroft Media“, nurodė, jog kartais per dvi valandas tenka patirti net 180 orgazmų.
 
Pasitaiko ir du arba trys per minutę! Ji prisipažino, kad jaučiasi išsekinta tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Štai taip. Matyt, natūraliai kyla klausimas, kas lemia nekontroliuojamo orgazmo sindromą? Kokios šios būklės atsiradimo priežastys? Pirmiausia atminkite, kad nekontroliuojamas orgazmas neturi nieko bendro su lytiniu potraukiu ar seksualiniais troškimais.
 
„Nuolatinio seksualinio susijaudinimo sindromas jokiu būdu nėra tas pats, kas hiperseksualumas, – atkreipia dėmesį J. Shepherd. – Jis priskiriamas skausmo (ne seksualiniams) sutrikimams, ir tai tiesiog būtina suvokti.“ Gydytojai ir mokslininkai, deja, negali tiksliai pasakyti, kokie veiksniai priveda prie šios būklės.
Specialistai daro prielaidą, kad bent kai kuriais atvejais, sindromo pasireiškimo priežastimi gali būti stresas, taip pat neurologiniai arba vaskuliariniai (susiję su kraujagyslėmis) pokyčiai. Buvo atlikta keletas nedidelio masto tyrimų, siekiant išsiaiškinti galimas šio sindromo sąsajas su medikamentų nulemtais hormoniniais pokyčiais, taip pat potencialų jo ryšį su neramių kojų sindromu, hiperaktyvia šlapimo pūsle ir Tarlovo cistomis stuburo srityje.
 
Visgi visų tyrimų išvados pagrįstos mažos imties analizėmis, todėl nelaikomos galutinėmis. „Stengiamasi išsiaiškinti ir tai, kaip nekontroliuojamo orgazmo sindromas gali reikštis papildydamas kitus skausmą pilvo srityje sukeliančius sutrikimus, kaip antai endometriozė, tarpaudininis cistitas ir vulvodinija“, – paminėjo J. Shepherd.
 
Jokio šimtu procentų pasiteisinančio gydymo bent kol kas niekas pasiūlyti negali, tačiau yra keletas būdų sindromo simptomams malšinti. Kadangi viena iš sutrikimo priežasčių laikomas stresas, kartais gali padėti kognityvinė elgesio terapija. Terapijos užsiėmimuose moterys mėgina identifikuoti sindromo sukėlėjus, taip pat mokosi užkirsti kelią gėdai ir nerimui, apimantiems dėl nekontroliuojamo orgazmo.
 
Tai būtina todėl, kad nerimaujant dėl šios būklės simptomai gali pasunkėti. Pacientėms dažnai skiriama selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI). Jie gali padėti numalšinti konkrečioje srityje kylančius pojūčius, taip pat veikti hormonus, receptorius ir nervus, lemiančius simptomų pasireiškimą arba jų stiprumą.
 
Šie medikamentai paprastai skiriami depresijai ir nerimui gydyti, todėl, aišku, padeda atsikratyti psichologinio streso, kylančio dėl nekontroliuojamo orgazmo. Fizinius simptomus kai kuriais atvejais pavyksta sumažinti atliekant pratimus dubens dugno raumenims stiprinti, naudojant nejautrą sukeliančias priemones, dedant ant genitalijų ledą.
Moterys, kenčiančios nuo nekontroliuojamo orgazmo sindromo, turėtų nebijoti prisipažinti apie tai gydytojui arba ginekologui. „Kadangi tai su dubens organais susijęs sutrikimas, apie jį kalbėti gali būti gėda. Dėl šios priežasties daugelis motery kenčia tylėdamos“, – mano J. Shepherd.
  

Žymos: Seksas, Jis ir Ji, orgazmas, bėda

Komentarai

Naujausi straipsniai