Tiesa.com   |   psichika.eu   |   2016-02-18

Smurtas šeimoje – ar kaltas tik vyras?

  
Smurtas šeimoje – ar kaltas tik vyras?
© Flickr.com nuotr.
Mėgindama kurti santykius moteris net nesusimąsto apie tai, kad jos vyras gali smurtauti.
Prieš aptariant tai, kas nutinka, kuomet vyras pirmąsyk panaudoja fizinį smurtą prieš moterį, manau, būtų svarbu pasamprotauti, kodėl būtent vyrai?

Manau, kad kiekvienas esame susidūręs su tokiu reiškiniu, kaip smurtas šeimoje. Smurtą apibūdinčiau veiksmais, kurių tikslas yra sukelti skausmingus ir negatyvius jausmus bei išgyvenimus savo antrajai pusei. Dažniausiai smurtas yra labiau būdingas vyrams, tarytum, jie turėtų daugiau “gyvuliškumo”. Tačiau ne visuomet.

Esu sutikęs ne vieną moterį, kurios, anot jų pačių, yra buvusios “tironėmis” savo šeimos nariams. Tačiau šioje publikacijoje aptarsiu vyrų smurtą prieš savo moteris, kuris yra labiausiai paplitęs mūsų visuomenėje.
Dažnai moteris, mėgindama kurti santykius, net nesusimąsto apie tai, kad jos vyras, esant tam tikroms aplinkybėms, gali panaudoti fizinę jėgą. Savo praktikoje esu sutikęs ne vieną vyrą, kuris pradėjo smurtauti dar tik pradėdamas kurti santykius su moterimi. Dažnai tokie vyrų veiksmai moterų nesustabdo, ir jos mėgina su jais kurti šeimą. Manau todėl, kad moteris tiki, kad su laiku ji išmokins vyrus “tinkamai elgtis”. Taip, vienetams moterų tai pasiseka įgyvendinti, tačiau daugeliui jų tenka didžiulė garbė pasijausti bokso kriaušės vietoje. Kodėl gi taip įvyksta?
 
Iš pradžių pakalbėkim apie mūsų visų tarpusavio ribas. Jas galėčiau išskirti dvi: fizines bei psichologines. Su fizinėmis ribomis, atrodo, viskas yra aišku: štai žmogaus kūnas, ir jo ribos yra gerai matomos. Tačiau, su psichologinėmis ribomis viskas yra daug sudėtingiau. Šias ribas taip paprastai rankomis neapčiuopsim. Šios ribos yra apibrėžiamos dviejų žmonių psichologinio kontakto dėka. Savo ir kitų psichologines ribas galime sužinoti tik kontakto su kitu žmogumi metu, tarytum, kol nėra kito žmogaus- nėra ir mūsų. Svarbu yra tai, kad ribos su laiku gali kisti. Pokytis priklauso nuo to, koks žmogus yra šalia. Ribos varijuoja emocijų dėka, kurios yra “iššaukiamos” bendravimo su kitu asmeniu metu.
 
Prieš aptariant tai, kas nutinka, kuomet vyras pirmąsyk panaudoja fizinį smurtą prieš moterį, manau, būtų svarbu pasamprotauti, kodėl būtent vyrai dažniausiai pakelia ranką? Todėl, kad jie stipresni ir vyrų tarpe yra priimta tam tikrus klausimus spręsti kumščių dėka - taip jie išauklėti. Taip pat, daug kas priklauso nuo moterų reakcijos smurtinėje situacijoje. Manau, mūsų tarpe mazochisčių moterų yra labai nedaug, todėl fizinio smurto prieš jas metu jos patiria ne malonumą, o skausmą ir įvarius prieštaraujančius jausmus. Taip yra todėl, nes vyrai moterų ribas peržengia grubiai ir be jokių ceremonijų, o juk moteris pasitiki savo išrinktuoju. Čia gali kilti klausimas - ką atleisti vyrui ir ko ne? Manau, nėra į šį klausimą universalaus teisingo atsakymo. Svarbiausia savo partneriui konkrečiai nusakyti, ką tokio (fizinis kontaktas ne Jūsų noru) su Jumis daryti yra uždrausta, kad Jūsų partneris išgirstų ir pradėtų elgtis korektiškai.
 
Mano akimis, čia galima įžvelgti dar vieną svarbų momentą. Kaip pavyzdį, pamėginsiu pažvelgti į save: esu vyras ir mane nuo vaikystės auklėjo tokio būdu, kad mergaičių skriausti negalima, nes jos yra silpnesnės ir jas reikia apsaugoti, o ne kumščiuoti. Šis įsitikinimas yra “brandinamas” ne tik vaikystėje, tačiau ir suaugusiojo žmogaus gyvenime. Todėl tam, kad pakelčiau ranką prieš moterį, man reikia moterį faktiškai pastatyti į vyro lygį. Nežinau, tai yra aukščiau ar žemiau moters lygio, omenyje turiu tai, kad moterį reikėtų, tarytum, perkelti į vyrų pasaulį. Ir kaip rodo mano įžvalgos- dažniausiai vyrams tam nieko nereikia daryti, nes moteris pati mėgina brautis į vyriškumo terpę, elgdamasi su juo ne kaip moteris, tačiau kaip faktinis vyras. O kad vyras suduotų kitam vyrui- tam gali ir nekilti sunkumų. Todėl galima manyti, kad moters elgesys esant tam tikroms aplinkybėms gali išrprovokuoti vyro nesusitvardymą, ko pasekoje vyras gali suduoti moteriai. Tuomet, mėgindama išlaikyti santykius po kiekvienų “muštynių”, nuolatos atleisdama vyrui, kaip ir sako jam apie tai, kad su ja taip galima elgtis.
Taip pat įžvelgiu dar vieną svarbią aplinkybę. Aš, pavyzdžiui, esu ramus žmogus, tačiau kartais būna momentų santykiuose su antrąja puse, kada norėtųsi jos atžvilgiu panaudoti fizinę jėgą. Tuomet aš dalinuosi tuo, kad esu piktas ant jos ir norėtųsi ją pastumti nuo savęs, nes ji agresyviai peržengia mano ribas. Tuomet mano gudri antroji pusė supranta, kad šiuo metu su ugnimi žaisti geriau nereikia. Tai visuomet padeda mums sumažinti įtampos lygį, tarytum, toks savo jausmų išsakymas būtų auksinė formulė. Tyrimai rodo, kuomet vyrai “pagauna” savo vidinį norą panaudoti fizinę jėgą prieš moterį ir išsako savo jausmus, tai sumažina fizinio smurto pasireiškimo tikimybę 70-80 procentų. Panašu, kad energija, kurios reikia išsakyti savo kėsinimams ir jausmams, mažina fizinio smurto tikimybę. Todėl, gerbiami vyrai, perspėkit savo moteris apie Jūsų esamą savijautą ir norus, o Jūs, ne mažiau gerbiamos moterys- turėkite tai omenyje.
 
Manau, taip pat svarbu aptarti vieną moterų psichologinį pasireiškimą. Savo praktikoje esu matęs aibę moterų, kenčiančių nuolatinį (tiek fizinį, tiek psichologinį) smurtą dešimtmetį ar dar ilgiau, negalėdamos jo pažaboti. Tačiau, siūlant joms asmeninį būstą, darbą, t.y. galimybę pradėti gyvenimą iš naujo- jos dažnai atsisako pagalbos.
 
Manau, taip yra todėl, kad šios moterys, gyvenimo su vyru nesaugume, sugeba susikurti savo nedidelį vidinį saugumą, t.y. per daug metų sugeba pažinti vyrą įvairiose situacijose, pvz. kaip jis elgiasi būdamas girtas, neišsimiegojęs, pavargęs ir t.t. Tarytum jaustųsi “apėjusi sistemą”, kaip gyventi su tokiu vyru, nematydamos naujų gyvenimo galimybių. O kiekvienos “sistemos apėjimas” juk suteikia saugumo.
 
Esu įsitikinęs, kad moteris neturi jokios teisės būti skriaudžiamos ir žalojamos, todėl, svarbu padėti joms padaryti jų pačių tikrąjį pasirinkimą, parodyti naujas gyvenimo galimybes, palaikyti jas ir padėti atitrūkti nuo psichologinės nelaisvės.
Iš šio mano teksto, galbūt, moterims gali pasirodyti, kad už fizinio smurto pasireiškimą didžiąją dalį atsakomybės prisiima jos pačios. Tai nėra tiesa – vyrai už tai neša ne mažesnę atsakomybę. Aš pasisakau absoliučiai prieš smurtą šeimoje, prieš vyro smurtą moterų atžvilgiu ir atvirkščiai. Tiesiog, kiekvieni santykiai yra nenuspėjamas ir dinamiškas procesas ir tam, kad smurtas įvyktų – abi pusės tam turi įdėti po savo indėlį. Tikiuosi, šis mano straipsnelis padės kai kurioms poroms išvengti smurto. Norėčiau Jums palinkėti stiprybės “pereinant per save” bei išgirstant vienam kitą.
 
Psichologas Erikas Siudikas
 
Daugiau įdomių straipsnių rasite nuspaudę čia arba socialinėje paskyroje.
  

Žymos: Psichologija, Šeima, smurtas artimoje aplinkoje

Komentarai

Naujausi straipsniai