Jolanta Bogužienė, psichologė   |   2012-02-29

Skyrybos: sudužusios viltys ir tikėjimas

  
Skyrybos: sudužusios viltys ir tikėjimas

Net 75 proc. visų skyrybų inicijuoja moterys. Jos turi galimybę kontroliuoti skyrybų situaciją. Kita vertus, skyrybų iniciatoriui dažnai tenka išgyventi dar daugiau emocijų nei paliktajam sutuoktiniui. Tai vienas labiausiai traumuojančių gyvenimo įvykių.

Gyvenimą jis pakeičia visiškai ir negrįžtamai. Žiūrint į savo santuokos griuvėsius, beveik neįmanoma išvysti tikrojo vaizdo – viskas miglota ir apniukę. Santuoka žlugo, jūs irgi žlungate. Nepaisant to, kokios buvo priežastys ar aplinkybės, nepaisant to, esate kalti ar ne, jūs jaučiatės visiškai pralaimėję. Anksčiau ar vėliau jums teks atskirti santuokinę nesėkmę nuo savo asmeninės nesėkmės.
Tai du labai skirtingi dalykai. Paskendęs skyrybų problemose, jūs tiesiog nepajėgiate šio skirtumo įžvelgti. Santuoka galėjo žlugti dėl daugelio priežasčių. Tai dar nereiškia, kad esate nesėkmės vaikas. Juk santuoką galėjo parklupdyti kurio nors iš jūsų nebranda, tvirto nusistatymo ar pareigos ir atsakomybės stoka, finansinės problemos, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, lošimo.
 
Bandydami išsaugoti santuoką, neabejoju, investavote daug daugiau nei 100 procentų. Todėl jums tikrai nėra ko gėdytis dėl to, kad ji iširo. Žvelgdami atgal, jūs galite daug aiškiau pamatyti, kas buvo negerai ar blogai jūsų santykiuose. Tačiau argi daugeliu atvejų jūs nedarėte to, kas geriausia tuo metu? Nesiliaujantys priekaištai sau verčia jus jausti vis augančią kaltę.
 
Šiandien galbūt savo praeitį jau galite išvysti kitoje šviesoje, bet tuomet juk negalėjote to padaryti. O dabar jūs tarsi išaugote iš praeities ir susiduriate su itin svarbiais įvykiais savo gyvenime. Nevalia jų paversti nepakeliama našta. Pakelkite galvą. Jūs išgyvenote pačią skaudžiausią patirtį – skyrybas.
 
Siekiant atrasti naująjį ,,aš“, būtina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: išmokite valdyti emocijas, susidėlioti viską savo gyvenime į vietas, ištirti save, būkite budresni santykiuose su kitais. Visa tai reikia pereiti, o ne apeiti. Šis etapas po skyrybų būna skausmingas ir dažnai lydimas vienišumo, tačiau galutinis rezultatas – vientisa ir mylinti asmenybė.
 
Išgyvenantys skyrybas sutuoktiniai nuolat mėtomi emocinių bangų. Susiduriame su tuo, kas neišvengiama, išgyvename daugybę pakilimų ir nuopuolių. Stenkitės neužsisklęsti savo viduje, nekentėti, o eiti ir bendrauti su tais, kas gali jus suprasti ir išklausyti.
 
Daugeliui žmonių yra sunku fiziškai ir emociškai viską sudėlioti į savo vietas. Gyvenimas tarsi pakimba ore. Savęs reikia paklausti, kokią vietą, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, užims vaikai, pinigai, darbas, tėvai, sutuoktinio artimieji, draugai, asmeniniai daiktai, socialinis gyvenimas.
Sunku rasti vidinių jėgų, padedančių visai tai „peržiūrėti“. Tai sukelia daugybę abejonių ir nuogąstavimų. O dabar, po visko, susidėlioję „lentynėles“, pabandykite suvokti būtinybę ištirti save. Juk greičiausiai per visą gyvenimą taip ir nesate į save įdėmiau pažvelgę – visada buvote kieno nors vaikas, sutuoktinis arba tėvas, mama.
 
Jums nekildavo klausimas ,,Kas aš esu?“. Užduokite sau klausimus :
  • Kas mane daro laimingą ar liūdną?
  • Koks esu šiuo metu?
  • Esu optimistiška ar pesimistiška asmenybė?
  • Kokie mano pranašumai ir silpnybės?
  • Kas man gyvenime teikia pasitenkinimą?
  • Ar esu sau savikritiškas, ar moku iš savęs pasijuokti?
  • Kokie mano gyvenimo tikslai?
 
Būtų šaunu, jei skirtumėte laiko raštu išdėstyti savo atsakymus į klausimus, mėgindami atskleisti už jų slypinčius jausmus. Įvertinkite, kokios permainingos lyg jūroje siūbuojančios bangos yra jūsų emocijos, po kelių mėnesių vėl įvertinkite, kaip pradedate keistis. Išgyvename skyrybas emocijų šėlsme, puolame į artimus asmeninius santykius su kitais – taip elgiamės mėgindami tarsi pabėgti ir išvengti skausmo, kuris kyla, kai bandome sudėlioti viską į savo vietas arba ištirti save.
 
Dažnas tik burbteli, kad „kas nors“ yra geriau negu nieko – tai tarsi reanimuojanti ir tonizuojanti priemonė. Šią priemonę dažnai naudoja tie, kurie jaučiasi vieniši ir prislėgti. Tačiau reikia laiko, kol galėsite kitiems tapti emociškai artimi. Žinokite, turite skirti laiko sau, kad rimtai susitvarkytumėte savo asmeninį gyvenimą ir ,,sutartumėte“ su pačiu savimi. Tai jūsų žaizdos gijimas iš vidaus.
 
Gyvenimo pervertinimas ir savęs ištyrimas yra tarsi uždavinys, kurį turite atlikti jūs pats, to už jus nepadarys niekas kitas. Prieš pradėdami galvoti apie naujus santykius su kitais, turite pažinti, kas esate ir į ką kreipiate savo naują gyvenimą. Kai ištirsite anksčiau minėtus dalykus, būsite perėję sielvarto etapus. Jie galbūt tęsis ir ne vienerius metus, tačiau verta laukti, kad ir kiek tai truktų. Pasak rašytojo L. Buscaglios, ,,teismo dieną Viešpats Jūsų neklaus, kaip pavyko santuoka ar darbas. Svarbiausias klausimas bus ,,Ar tapai tuo, kuo esi?“
 
  

Žymos: Jolanta Bogužienė, psichologės konsultacija, Šeima

Komentarai

Naujausi straipsniai