Tiesa.com   |   2010-11-19

Raugintų kopūstų rūgštelė

  
Raugintų kopūstų rūgštelė

Kopūstai stiprina imunitetą, padeda išvengti skrandžio opų, mažina riziką susirgti vėžiu. Švieži kopūstai, be abejo, turi daugiausia organizmui naudingų medžiagų, tačiau raugintuose kopūstuose jos irgi išlieka.

Lietuviai nuo seno mokėjo raugti kopūstus ir žinojo, kaip pagaminti iš jų daugybę „žieminių“ patiekalų, kai daržovių lauke nė su žiburiu neberasi.
Siūlome nepamiršti to, ką mokėjome, ir patiems užsiraugti kopūstų, kad ir kur gyventume, kad ir kokios šalies virtuvę būtume pamėgę – juk kartais taip skanu išsivirti kopūstienės!
Keletas patarimų
 
• Raugti tinka tik vėlyvųjų veislių kopūstai. Kopūstų galvos neturi būti labai šviežiai nukirstos, kad būtų ne tokios vandeningos.
Kopūstus rauginti galima medinėse statinaitėse arba emaliuotuose induose.
 
• Kopūstų galvas supjaustykite peiliu ar specialia kopūstų pjaustykle, sumaišykite su druska. Į raugiamus kopūstus tinka pridėti šiek tiek cukraus, kmynų, spanguolių, morkų, rūgščių obuolių, geriausia – antaninių.
 
• Sudėję 10–15 cm storio pjaustytų kopūstų sluoksnį gerai, išmuškite. Tik gerai išmušti kopūstai būna skanūs ir puikiai išsilaiko. Kopūstus dėkite sluoksniais, kol bus pilnas indas, vis pamušdami kiekvieną sluoksnį, ir pripildę indą paslėkite. Kopūstai turi būti apsemti apie pora centimetrų pasigaminusiu skysčiu ir rūgti apie 20 laipsnių temperatūroje geras 8 dienas.
 
• Rauginamus kopūstus reikia nepamiršti bent po porą kartų per dieną badyti iki dugno medine lazdele, kad išeitų atsiradusios dujos. Išrūgusius kopūstus reikia sudėti į stiklainius ir laikyti šaldytuve arba šaltoje patalpoje. Skanaus!
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai