Jolanta Bogužienė, psichologė   |   2012-01-05

Psichologės konsultacija: Kaip įveikti nerimą?

  
Psichologės konsultacija: Kaip įveikti nerimą?

Nerimas yra labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas streso ištiktas žmogus. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu, ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka.

Nerimas gali trukti ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties.
Kognityvinė terapija moko, kaip tam tikri mąstymo stereotipai sukelia simptomus, iškreipdami vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime, be pakankamos priežasties priversdami jausti nerimą, depresiją arba pyktį ar provokuodami netinkamus veiksmus. Derinant elgesio ir kognityvinę terapijas įgyjamas labai galingas psichologinio diskomforto simptomų nutraukimo ir gyvenimo palengvinimo ginklas.
 
Emocijos ir elgesys daugiausia yra ne visada teisingų įsitikinimų išdava. Kiekvienas mes turime tarsi minčių „rinkinį“, kuris ir lemia konkrečią reakciją stresinėje situacijoje. Jeigu šių minčių „rinkiniuose“ vyrauja negatyvios nuostatos, stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, nerimą, depresiją. Negatyvioms nuostatoms susiformuoti turi įtakos prigimtinės savybės, auklėjimas, patirtis.
 
Kognityvinės elgesio terapijos dėmesio centre yra ryšys tarp:
• įsitikinimų (ką mes galvojame);
• emocijų (ką mes jaučiame);
• elgesio (ką mes darome).
 
Kognityvinės elgesio terapijos metu atkreipiamas dėmesys, ką reikia keisti, o ko – ne. Kertiniai konstruktyvaus pasikeitimo akmenys yra šie: keisti mąstyseną, t. y. kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos, samprotavimai ne trukdytų, o padėtų gyventi (kognityvinis terapijos aspektas); imtis tokių veiksmų, kurie duos norimų ir laukiamų rezultatų (elgesio aspektas). Ši terapija remiasi „čia ir dabar“ principu: psichoterapinės intervencijos fokusuojamos į dabartį, sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai.
 
Šios terapijos intervencijos nesiekia atskleisti pasąmonėje glūdinčių priežasčių iš praeities, kurios galėtų daryti įtaką dabarties problemoms, bet stengiasi padėti sukurti naują, labiau pritaikytą būdą geriau gyventi ir jausti dabartį.
  
Kognityvinė elgesio terapija siekia pakeisti 3 dalykus:
 
Vengimo elgesį – svarbu, kad konfrontuotume su problema, o ne jos vengtume.
Mąstymo būdą – kad įsitikinimai, samprotavimai, nuostatos ne trukdytų, o padėtų gyventi.
 
Neveiksnias priemones – kad žmogus pajustų, jog yra priemonių užkirsti klaidingus išvedžiojimus, o ne vaikščiotų ratu.
 
Nerimas yra patiriamas po situacijos įvertinimo ir išgyvenamas kartu su prisitaikančiuoju elgesiu, o ne anksčiau.
 
Baimių, sukeliančių nerimo priepuolius, priežastys nebūtinai yra mintys apie kokią nors fizinę nelaimę, tai gali būti ir psichosocialiniai neramumai. Suvokus, kad didžioji baimė yra tiesiog „klaidingas aliarmas“, nerimas dingsta. Nerimas gali stiprėti ne tik dėl to, kad mąstant apie nesėkmę ir būsimas kančias žinoma, jog po to truks ilgas nerimo periodas, bet ir todėl, kad nerimas siejamas su pavojaus ženklu. Tada atsiranda ratas, kai apie nerimą galvojama kaip apie pavojaus signalą, nors kaip tik tokios mintys ir kuria patį nerimą.
 
Žmogus per savo gyvenimą išmoksta atskirti aplinkybes, kurios jam iš tikrųjų kelia grėsmę, nuo tų, kurios tokios atrodo. Jis remiasi savo patirtim, išmoktu iš kitų elgesiu ar mąstymo būdais bei geba naudotis sveiku protu: nujausti, kelti hipotezes, jas tikrinti, veikti. Tačiau sveikas protas ne visada paaiškina keistus emocinius sutrikimus.
Nukrypimai atsiranda dėl netinkamo išmokimo asmens raidoje. Reikia nepervargti, atsipalaiduoti, vengti nerimą sukeliančių situacijų. Jei nerimas vargina ilgą laiką, būtina kreiptis į gydytoją, reguliariai vartoti jo paskirtus vaistus. Manau, nesunku kiekvienam įvertinti savo būseną, užduodant sau du klausimus: Ar dažnai jaučiuosi įsitempęs, sudirgęs, sunkiai užmiegu? Ar per pastarąsias 4 savaites jaučiau nerimą, įtampą? Jei sau mintyse atsakėte „taip“, turite susirūpinti, nes tokia būsena sekina. Dėl tokios savijautos kreipkitės į savo gydytoją.
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai