Jolanta Bogužienė   |   2013-03-02

Psichologės komentaras: tėvo vaidmuo vaiko gyvenime

  
Psichologės komentaras: tėvo vaidmuo vaiko gyvenime

Panašu, kad moters tapimas mama kaip procesas yra organiškas ir natūralus, tačiau vyro tapimas tėvu – tai rimtas moralinis ir psichologinis išbandymas. Tačiau ne visi vyrai tokie, kurie yra užgimę būti puikiais tėvais ir nenusileidžia mamoms rūpesčiu vaikais.

Tačiau galima sutikti ir tokių tėvų, kurie niekaip negali suvokti, kad vaikas nuo pat pirmų atėjimo į pasaulį dienų, pradės vadinti tėčiu ir laimingai šypsosis bei suteiks tėvui nusiraminimą. Realios situacijos nesuvokimas dažnai tokius tėvus išmuša iš vėžių, o gyvenimas tampa pakankamai niūrus.
Jeigu vyras skeptikas – tai jis nors ir skųsis, bet vis tiek bandys taikytis prie susidariusios situacijos. Naivuolis vyras mato realią situaciją ir jam tai tolygu katastrofai, nes jis puikiai suvokia, kad artimiausiu metu nieko negalės pakeisti.
 
Laukdami ir džiaugdamiesi naujagimio gimimu, vyrai išgyvena skirtingas emocines bangas. Taigi tėčiai turi savotiškus tėčio vaidmens išgyvenamus etapus.
 
Pirmasis etapas – entuziazmas. Tai etapas, kai žmona gimdymo namuose bei šeštas aštuntas mėnuo po kūdikio gimimo.
 
Tėtis pakilime. Perka sauskelnes, buteliukus, žindukus, daro remontą bute ir deda į knygų lentyną vaiko auginimo enciklopediją. Jis mato angeliuką visai nekaltą būtybę, kurią jis įsivaizduoja randa, nekaltą ir nuostabią.
Deja, situacija tampa kitokia, nes prasideda bemiegės naktys ir tas mažas angeliukas pradeda maišyti: jis kaltas dėl miego trūkumo ir nuolatinio nuovargio. Bet vyras-tėtis laikosi didvyriškai ir nesiskundžia. Kaip tik jis tyliai kalba, vaikšto ant pirštų galiukų, ir vos suskambus telefonai kambaryje puola ant jo kaip pantera.Vaikas namuose turi teisę į balsą ir tuo naudojasi. Jam nebaisu maudyti vaiko, o papilnėjusi žmona jam tik dar gražesnė.
 
Antras etapas – sumažėjęs interesas. Etapas nuo aštuonių mėnesių iki trijų metų.
 
Tai natūrali fiziologinė vyro organizmo reakcija. Naktimis jis rečiau jau reaguoja ir padeda pabudus vaikui. Ryte jis atsikelia guvus, laimingas ir kalba apie darbą, dėliojasi ateities planus, tačiau jau nebekalba, kad gali nueiti pas vaikų gydytoją ar pasilikti su kūdikiu, kol mama išeis į grožio saloną. Kur dingo tėvo entuziazmas ir tėviški jausmai? Kas nutiko?
 
Iš prigimties vyras yra žaidėjas. Jį visada traukia žaidimas ar užsiėmimas panašus į žaidimą. Jis orientuotas į rezultatą ir pergalę. Jeigu procesas užsitęsia ir neatneša greito pasitenkinimo, nes būtent vaiko auginimas ir maitinimas yra ilgas procesas, todėl vyrui dingsta interesas.
Net maisto gaminime vaikui lieka skaniausia dalis, o vyrui kas liko... Kokia neteisybė! Ir jokio dėmesio!.Žinoma, vaikas juk ne varžovas, tačiau, jeigu viskas vyksta tarp vyrų, tai visiška tiesa.
 
Trečias etapas – stabilumas. Nuo keturių iki šešių metų
 
Šiame laikotarpyje vaikas jau žino, ką mėgsta ir ko nemėgsta tėtis. Gyvenimas kaip ir normalizuojasi namuose. Vaikas jaučia savotišką tėčio palaikymą tam tikrame namų chaose viskas kaip ir aišku. Tėtis ir vaikas praleidžia vis daugiau laiko kartu ir nereikia per daug lįsti į jų pasaulį. Pagaliau apie ką svajojo tėtis ima pildytis. Galbūt tėtis gali nespėti nuvalyti nosies ar nepastebėti ant kelnių skylutes, tačiau jis išmokys atžalą žaisti, o vėliau ir kaip gyventi.
 
Tačiau, visuomenės požiūris pareikalavo iš vyrų pasikeitimų tokių, kurie prieštarauja vyro prigimčiai. Gal tai į gerą, sakoma nėra to blogo kas neįšeitų į gerą. Šiandien dauguma vyrų dalyvauja vaikų auklėjime, taip pat su žmonomis lankosi pas vaikų gydytojus, jeigu žmona užimta darbe jis kartu su vaiku dalyvauja darželio ar mokyklos gyvenime. Tai pliusas augančiai kartai, nes vien mamos prižiūrimi vaikai apgaubti perdėta globa ir rūpesčiu duoda minusą ateityje vaiko savivertei, savarankiškumui priimant sprendimus gyvenime.
 
Vyrai su entuziazmu ėmėsi tėvystės atostogų auginti, prižiūrėti vaikus, kuo galbūt nustebino moteris.Tai duoda puikų rezultatą auklėjant ne tik berniukus, tačiau ir mergaites, nes būtent vaikystėje formuojasi teisingi santykiai priešingai lyčiai būsimam vaikinui,vyrui, ugdant pasitikėjimą savimi ir elgesio modelius šeimoje su vyru. Tačiau kaip ir skirtingi žmones kaip asmenybės, taip skirtingai kiekvienam vyrui sekasi auklėti savo vaikus. Viena pagrindinių priežasčiu tai ne tik sugebėjimai,bet ir charakterio ar asmenybės tipai, o taip pat ir pačio vyro asmeninė patirtis, aplinka, kurioje jis pats užaugo. Keletas vyrų – tėvų klasifikacijos pagal asmenybių tipus:
Stebėtojas iš šono - mano, kad vaikų auklėjimas tai moters reikalas ir visus rūpesčius sėkmingai užkrauna žmonai. Kada paauga vaikai arba jau tampa pilnamečiais dažnai mėgsta pareikšti pretenzijas jiems, o žmoną apkaltina dėl neteisingo vaikų auklėjimo.
 
Kūrybiška asmenybė - jam visiškai neįdomus maži vaikai, kadangi jie dar sėdasi ant naktipuodžio ir su jais negalima aptarti pasaulinių problemų. Kada vaikas tampa pilnametis jam pradedamas rodyti didelis susidomėjimas iš tėvo pusės. Bendravimas su vaiku tampa įdomiu užsiiėmimu,o jei protingai elgiasi žmona,palaispniui tėvas tampa puikiu draugu vaikui perduodamas savo žinias ir patirtį.
 
Pavyduolis - jau esant nėščiai moteriai jaučia pavydo jausmus,nes žmona turės kuo rūpintis ir jis negaus to dėmesio tiek kiek gaudavo anksčiau. Kuo toliau tuo daugiau auga pavydas, augant vaikui tėvas vis daugiau ir daugiau randa pas vaika trūkumų
kurie erzina jį. Ypatingai tai pastebima šeimose, kur auga berniukai kaip varžovai savo tėvui. Dukroms kitas požiūris ir priėmimas, kuris palaipsniui gali išaugti į švelnumą ir draugystę.
 
Vadovas - jis iš karto pareiškia, kad rūpestis ir vadovavimas šeimoje jo pareiga, pradedant nuo naujagimio atsiradimo dienų iki suaugusio vaiko santuokos. Toks tėvas dažnai mėgsta visose gyvenimo situacijose primesti savo nuomonę ir valią šeimoje. Nori, kad vaikai pasiektų didelių aukštumų visose sferose.
 
Tokioje šeimoje vaikai dažnai jaučia baimę ir dažnai prisibijo kalbėti apie savo problemas ir paslaptis.
 
Lizdo saugotojas - svajoja apie vaikus dar prieš jų atsiradimą, dievina praleistas akimirkas kartu, rūpinasi, auklėja, keliasi naktimis ir nereikia jiems tai priminti, kad jie turi šeimoje mažą kūdikį. Užaugus domisi jų mokyklos problemomis, pamokų ruoša ,tampa geru jų draugu.Berniukams tai puikus vyro,tėvo pavyzdys,mergaitėms tai pavyzdys šeimyninio gyvenimo,kuris kartais kelia problemų,nes mergina ieško ne blogesnio už tėtį draugo arba antrosios savo pusės.
 
Svarbu, kad kiekviena mergina ar moteris draugaudama su vaikinu daugiau sužinotų apie būsimo vyro šeimą, santykius su tėčiu, nes tai ką jis gavo iš savo šeimos bei kokioje aplinkoje užaugo, tokius pagrindus jis perduos ir savo vaikams, moterys dažnai stebisi kodėl vyras nemoka elgtis su vaikais ir su jais neužsiima,?
Pagalvokite,kaip jis gali su jais elgtis ar užsiimti jei jis pats negavo to iš savo šeimos aplinkos ir jį reikia mokyti suprasti tai perteikiant savo vaikams.
 
 
 
 
 
 
 
 
  

Žymos: psichologės konsultacija, Psichologija

Komentarai

Naujausi straipsniai