Edita Kratulytė, psichologė   |   2015-10-08

Psichologas pataria: kaip išgyventi išsiskyrimą su tėvais?

  
Psichologas pataria: kaip išgyventi išsiskyrimą su tėvais?
© Pixabay.com
Neturite įtikti tėvams, gyvendami gyvenimą, kurio jums nori jie.
Nepamirškite, kad jūsų savivertė nepriklauso nuo to, ar galite pateisinti savo tėvų lūkesčius ar ne.

Kai išvykstame gyventi į kitą šalį, paliekame savo namus, darbus, draugus ir tėvus. Jie tikriausia yra tie žmonės, kuriems jūsų išsikraustymas sukelia daugiausia jausmų.

Iš vienos pusės, jie gali tikinti, kad didžiuojasi jumis, bet apsisukę elgtis ir kalbėti visai kitaip: jie daug dirbo, kad jūs turėtumėte gerą išsilavinimą, ir todėl gautumėte gerą darbą, jie padarė dėl jūsų viską, o jūs išvažiuojate; jūs atimate iš jų anūkus, kuriuos dabar galės labai retai matyti; jiems reikia pagalbos, kurios dabar iš jūsų nesulauks; jie gali susirgti ir nebus kam jų lankyti ir jais rūpintis.
Jūsų tėvai jaučiasi pikti, nusivylę ir nepatenkinti jūsų sprendimu. Jūs visi jaučiate dviprasmišką, neaiškią netektį, nes jūs kaip ir esate, bet ne šalia vienas kito.
 
Jie norėtų perduoti anūkams savo išmintį, matyti juos augančius, bet dabar taip nėra ir jie pyksta. Iš tikrųjų, jie jaučiasi vieniši ir jiems tai kelia baimę. O jei tai ir jūsų pirmas ilgesnis išsiskyrimas, tai tokie komentarai ir reikalavimai tik prisideda prie jūsų jau turimo išsikraustymo streso.
 
Mūsų santykiai su tėvais formuojasi visą gyvenimą ir dažnai jie yra pakankamai sudėtingi, o išsiskyrimas gali paryškinti kai kurias problemas, kurios jau buvo seniai. Tačiau sprendimas išvykti jau priimtas, taip yra geriau jums, jūsų šeimai, taigi kaip išgyventi šį išsiskyrimą ir bendrauti per atstumą?
 
Jūs negalite pakeisti situacijos, tačiau galite išmokti gyventi savo gyvenimą, besirūpindami savo tėvais. Kaip tai daryti?
 
Dabar daugiausia su savo tėvais bendrausite telefonu, skype, rašydami elektroninius laiškus arba žinutes. Išmokite tai daryti pasirinkdami tinkamiausius būdus.
 
Pirmiausia, turėsite surasti kompromisą, kuris laikas abiems geriausias. Gali būti, kad jiems geriausia šnekėtis tuo metu, kai jūsų vaikai grįžta iš mokyklos ir jūs turite gaminti vakarienę, o jums – tada kai jie yra įpratę eiti į parduotuvę ar pas gydytojus.
Gali būti, kad mama norės šnekėtis kasdien, o jūs daug dirbate ir neturite tam laiko.
 
Pasistenkite išgirsti tėvų norus, tačiau nepamirškite ir savo poreikių. Jei tik pajusite suirzimo, nepasitenkinimo signalus, pasistenkite pasinaudoti įvairiomis relaksacinėmis technikomis arba mandagiai baikite pokalbį, nieko nenusprendę, ir grįžkite prie tų pačių problemų kitą kartą.
 
Išgirdę jų nepasitenkinimą, pvz. jūsų sprendimu neparvažiuoti atostogoms į Lietuvą, nesistenkite įveikti nepasitenkinimo. Kiekvienas žmogus turi teisę išreikšti savo jausmus, bet jie nėra priežastis sprendimui keisti.
 
Jaučiatės negerai, kad negalite pateisinti savo tėvų lūkesčių? Ką bedarytumėte, vis tiek niekada nebus visiems gerai?
 
Kaip sakė žymus psichologas Carl Rogers, mes susikuriame teigiamą arba neigiamą savęs vaizdą, priklausomai nuo to, ar jaučiamės mylimi ar nemylimi mums svarbių artimų žmonių, tėvų, pirmiausia. Kuo didesnis skirtumas tarp „savęs realaus“ ir „savęs idealaus“, tuo didesnį nerimą išgyvenam.
 
Ir dar – mes išmokstam iš savo tėvų gyventi taip, kaip jie gyveno, o ne taip, kaip jie mus mokė gyventi, todėl jei jūsų mama visada rūpinosi kitais, apleisdama save, jūs tikriausia irgi taip elgiatės.
 
Suraskite būdų, kaip sužinoti apie save daugiau, kaip save suprasti. Galbūt pvz. pradėkite savo jausmų dienoraštį, kuriame užsirašykite visus kilusius stiprius jausmus ir situacijas, kada jie kilo. Ypatingai atkreipkite dėmesį į pyktį. Kada jūs pykstate? Kaip dažnai? Kokiose situacijose? Ar jos panašios? Ar leidžiate sau pykti ant tėvų? Kaip jūsų tėvai reiškia pyktį? Pyktis dažnai kyla tada, kai pažeidžiamos mūsų ribos, mūsų privatumas.
 
Tam, kad galėtumėte rūpintis savimi (gyventi savo gyvenimą), turite būti išgyvenę atsiskyrimą nuo tėvų. Jis prasideda jau paauglystėje, kai pirmą kartą suprantate, kad tėvai nevisagaliai, kad nėra niekada neklystantys ir tas jų idealus paveikslas pradeda blankti.
 
Ir dabar turėtume pasirūpinti savimi, pažiūrėti į šią situaciją „iš šalies“ ir nusistatyti ribas, kurios jums yra priimtinos. Nepamirškite, kad jūsų savivertė nepriklauso nuo to, ar galite pateisinti savo tėvų lūkesčius ar ne.
 
Jūs neturite jiems įtikti, gyvendami gyvenimą, kurio jums nori jie. Dar daugiau, jūsų tėvų savivertė nepriklauso nuo tuo, kuo jūs tapote ir ar siekėte tokio gyvenimo, koks jiems patinka ar ne.
 
 
  

Žymos: Psichologija, tėvai, Edita Kratulytė, Išsiskyrimas

Komentarai

Naujausi straipsniai