Parengė Evelina UŽDAVINYTĖ   |   2010-03-22

Meilei ir pavydui – nepakeliui

  
Meilei ir pavydui – nepakeliui

Pavydo santykiuose sunku išvengti. Tai vienas nemaloniausių jausmų, kuris užvaldo visas mintis ir sukelia daug kančių. Kartais ši emocija ne juokais gali apsunkinti gyvenimą ir mums patiems, ir aplinkiniams.

="line-height: 150%">Vieni sako, jog santykiuose pavydas reikalingas, kad pakurstytų aistrą, kiti, priešingai, įsitikinę, kad šis jausmas kenksmingas ir griauna pasitikėjimą vienas kitu.
Sveikas pavydas, kuris netrukdo gyventi nei pavydinčiajam, nei tam, kurio pavydi, yra normalus reiškinys. Toks pavydas reiškia, kad bijome netekti to, kas mums yra brangu, – santykių su mylimu žmogumi.

Dažnai galima išgirsti sakant: „Jeigu pavydi, vadinasi, myli.“ Kol pavydas nevargina, malonu pajusti, kad esi brangus ir reikalingas.
Tačiau ne visada tai, kad manęs reikia kitam žmogui, iš tiesų reiškia, jog jis mane myli. Stiprus pavydas, lydimas noro valdyti, turėti kitą žmogų, nėra meilės įrodymas. Tokiu atveju pavyduolis rūpinasi tik savo interesais – savinasi žmogų, ir jam mažai rūpi, ko nori kitas.
 
Nesugebantys mylėti egoistai
 
Pavydas moters ir vyro tarpusavio santykiuose dažniausiai kyla dėl nesaugumo jausmo. Tai labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje užaugome. Vaikystėje iš mus supančių žmonių mokomės užmegzti ir palaikyti santykius su jais. Jeigu tėvai vaiką lygina su kitais, geresniais, užaugęs jis daro tą patį. Rezultatas – nepasitenkinimas savimi, o iš to baimė, kad yra nevertas meilės, ir jos išraiška – pavydas.

Kai kurie vaikai šeimoje išmoksta tik imti, bet neišmoksta duoti, tenkinti savo poreikių, atsižvelgdami ir į kitų žmonių norus. Tokiu atveju didelė tikimybė, kad užaugę jie taps egoistais, kuriems kitų žmonių reikia tik tam, kad gautų, ko patys nori. O jeigu juos tėvai nuolat dar lygina su kitais, geresniais, štai ir turime egoistus ir nesugebančius mylėti pavyduolius.
Beje, pirmas ar antras vaikas šeimoje gali nuo vaikystės jausti pavydą jaunesniems broliams ar seserims, kad šie yra labiau mylimi ir sulaukia daugiau tėvų dėmesio. Tokiu atveju ir vėliau gyvenime jis gali jaustis nesaugus ir pavydėti partnerio ar sutuoktinio dėmesio aplinkiniams.
 
Vyriškas ir moteriškas pavydas
 
Priklausomai nuo asmenybės, skiriasi ir pavydo intensyvumas. Vienaip pavydime mylėdami vadinamąja egoistine meile, kitaip – jei mylimam žmogui trokštame tik paties geriausio.
Vyrų ir moterų pavydo jausmai taip pat skiriasi. Psichologinių tyrimų duomenimis, partnerės neištikimybės atveju vyrai labiau pavydi paties fizinio kontakto su kitu vyru, tuo tarpu moterys – psichologinio ir dvasinio ryšio.
Stiprus ir nemotyvuotas pavydas santuokoje gali turėti griaunamąją jėgą – vienam iš partnerių be saiko pavydint, kitas jaučiasi nuolat persekiojamas ir kontroliuojamas.
 
Tai skatina tarpusavio santykių atšalimą: partneriai atsiriboja vienas nuo kito, jaučia abipusį priešiškumą. Paprastai dažnos pavydo scenos ir persekiojimas rodo, kad vienas iš partnerių turi sunkumų. Tokiu atveju geriausia kreiptis į specialistą ir pabandyti išsiaiškinti, dėl kokios priežasties kyla pavydas. Nes nemotyvuotas pavydas gali būti ankstesnių gyvenimo potyrių, pvz., vaikystės traumos, pasekmė.

Įtarinėjimai be priežasties

Jei esame patyrę išdavystę, neištikimybę, labai sunku vėl pasitikėti mylimuoju. Bet jei neįveiksime šito – vadinasi, kankinsime save pavydu. Tik mes patys galime atsakyti, ar tai to verta? Ar gaunu daugiau nei prarandu? Kodėl tai darau?

Kartais pavydas būna be jokios priežasties: kankina įkyrios mintys, fantazijos, o dėl to dingsta gyvenimo džiaugsmas, laimė, tarpusavio susikalbėjimas. Tokiu atveju verta pagalvoti, kas už jo slepiasi. Kokios baimės sukelia pavydą ir iš kur jos atsiranda? Kai leidžiame sau nevaržomai fantazuoti pavydo tema, – auginame „nerimo kamuolį“. Tačiau galime jo ir neauginti, sustoti ir leisti sau suabejoti: o gal viskas gerai? Gal tokia baimė gimsta ir mus kankina vien tik dėl nepasitikėjimo savimi ir realiai neturi jokio pagrindo?
 
Padėkite sau

Pernelyg didelis pavydas, nepasitikėjimas savimi atima daug energijos. Ir pavyduolis, ir tas, kurio pavydi, jaučiasi pavargę ir nelaimingi, nes santykių aiškinimasis nėra pats maloniausias dalykas. Nepagrįstas pavydas dažnai apskritai sugriauna santykius – kai pavyduolio baimė prarasti mylimąjį vieną dieną iš tiesų išsipildo.

Kad išvengtume tokios santykių baigties, reikėtų ramiai pasikalbėti apie savo jausmus su partneriu. Tik jokiu būdu nekaltinkite vienas kito. Ugdykite pagarbą vienas kitam, puoselėkite pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą. Mokykitės mylėti save – jeigu to nejaučiate pats sau, kaip galite reikalauti iš kito, kad mylėtų jus.

Nelyginkite savęs su kitais, jūsų unikalumas yra jūsų išskirtinis bruožas.
Jeigu pajutote, kad leidžiate sau fantazuoti pavydo tema ir savo mintimis auginate „nerimo kamuolį“, leiskite suabejoti: o gal viskas gerai?

  

Komentarai

Naujausi straipsniai