Egidijus Gubinas   |   2015-11-24

Koks yra žmogaus gyvenimo tikslas?

  
Koks yra žmogaus gyvenimo tikslas?
© Pinterest.com
Gyvenimas be meilės, kaip upė be vandens, išsenka ir netenka prasmės...
Jeigu ir mes savo gyvenime tik didžiuosimės atliktais gerais darbais, ar savo žiniomis, ir manysime, kad esame geresni už kitus, tuomet, ir mūsų visi pasiekimai gali anuliuotis.

Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi keletą pakopų, per kurias mums reikia praeiti ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kurioje iš šių pakopų mes sustosime, ar eisime toliau. Ko gero niekas nesiginčys, kad svarbiausia emocija ir aukščiausia žmogaus savybė yra meilė. Gyvenimo prasmė yra mokytis mylėti. Priklausomai nuo mūsų sąmonės, meilė mūsų širdyje progresuoja arba degraduoja. Meilė susijusi ir su kita svarbia savybe – pasiaukojimu.

nuo sąmonės lygio, per gyvenimą einame tarsi pakopomis. Pirmoje pakopoje – mes mylime tik save patį, ir mums svarbu, kad tik mums būtų gerai. Sekančioje pakopoje – mes mylime tuos, kurie mums suteikia džiaugsmo, tuos kas sutinka su mumis ir palaiko mūsų idėjas. Tai mūsų artimieji draugai ir bendraminčiai.
Trečia pakopa – tai pakankamai aukšta sąmonė, kuomet mes mylime tuos, kurie su mumis nesutaria ir nesutinka, tie žmonės nesuteikia gyvenime mums jokio pasitenkinimo ir netgi gali trukdyti mums gyventi, bet mes juos matome kaip savo mokytojus. Esame jiems dėkingi ir už gerus, ir už blogus pavyzdžius, todėl būdami tokioje sąmonės būsenoje galime juos mylėti.
 
Aukščiausia pakopa – tai transcendentinė sąmonė. Šventųjų lygis. Tokios sąmonės žmogus myli visas gyvas būtybes, nesvarbu kokia kategorijai jos priklausytų, ir kaip jie jį priimtų. Tai sąmonė, kuri neturi ribų savo prote. Tokį sąmonės lygį pasiekia tik vienetai ir yra didelė sėkmė, jeigu mums pavyksta atsidurti šalia tokių žmonių ir bent kuo nors prisidėti prie jų misijos. Viena iš gyvenimo prasmių – ieškoti tokių didžių žmonių ir gauti įkvėpimą klausantis jų pamokymų.
 
Įkvepianti istorija
 
Gyveno kartą vienas žmogus. Gyvenime jam sekėsi nekaip, bet jis nusprendė daryti gerus darbus, kad po mirties nepapulti į pragarą. Padėdavo tai vieniems, tai kitiems žmonėms, tačiau esminių pokyčių savo gyvenime nepastebėjo. Kartą ėjo jis gatve ir staiga pamatė, kad vienai močiutei ištrūko saga iš palto ir nukrito ant žemės. Močiutė to nepastebėjo ir keliavo toliau. Žmogelis susimąstė:
„Ech, kas ta saga, yra dar pas močiutę tų sagų, juk nelenksi dabar nugaros dėl tokio menkniekio,“ – pamanė jis, tačiau kad ir nenorėdamas sagą pakėlė, pasivijo tą močiutę, atidavė jai sagą ir apie tą įvykį pamiršo.
 
Po keleto metų žmogelis išėjo iš šio pasaulio, o po mirties atsidūrė kažkokioje vietoje, kur išvydo prieš save svarstykles. Ten buvo angelai, kurie svėrė jo atliktus darbus. Kairėje svarstyklių pusėje buvo padėti jo blogi darbai, kurie vis tempė svarstykles į apačią, o ant dešinės svarstyklių pusės, kur turėjo būti geri darbai, buvo tuščia.
 
Blogi darbai vis tempė svarstykles į apačią ir jis pradėjo galvoti: „Ech, ne tik būnant žemėje, bet ir čia man nepasisekė, kas dabar bus?“
 
Po akimirkos jis pamatė, kaip angelai ant svarstyklių pusės su gerais darbais padėjo sagą ir tuomet ta dešinė pusė nusvėrė visas jo nuodėmes. Žmogelis, žinoma, nustebo. Pradėjo garsiai mąstyti: „Atrodo tiek gero padariau, o kažkodėl nieko nesimato, tik kažkokia saga.“
Tuomet iš angelų jis išgirdo tokius žodžius:
 
– Dėl to, kad Tu didžiavaisi darydamas gerus darbus, jų vaisiai prapuolė. Būtent saga, kurią tu pakėlei be jokio didžiavimosi, ir pamiršai apie šį padarytą gerą darbą, tave ir išgelbėjo nuo pražūties.
 
Jeigu ir mes savo gyvenime tik didžiuosimės atliktais gerais darbais, ar savo žiniomis, ir manysime, kad esame geresni už kitus, tuomet, ir mūsų visi pasiekimai gali anuliuotis. Jie gali mūsų širdį tik sukietinti, o ne suminkštinti, o tai reiškia, kad kietoje širdyje negalės apsigyventi meilė.
 
Gyvenimas be meilės, kaip upė be vandens, išsenka ir netenka prasmės...
 
  

Žymos: Psichologija, Egidijus Gubinas, Gyvenimo tikslas

Komentarai

Naujausi straipsniai