Tiesa.com   |   2014-10-18

Koks tavo charakteris?

  
Koks tavo charakteris? Charakteris formuojasi dar vaikystėje.

Kartais apie žmogų sakome: „Jis turi charakterį“ ir taip tarsi akcentuojame tam tikras jo būdo savybes – galbūt užsispyrimą, gal valią ar principingumą. Bet iš tiesų charakterį turi kiekvienas žmogus.

Pasak psichologų, charakteris – pirmiausia tam tikra valios kryptis. Apibūdindami charakterį paprastai išskaičiuojame jo bruožus. Vieni bruožai susiję su temperamentu – dinamiškumas, impulsyvumas, pusiausvyra, kiti – su mūsų emocijomis: draugiškumas, nuotaikingumas, sentimentalumas, šaltumas, nejautrumas, švelnumas ir pan. Kiekvieno žmogaus charakteryje rasime ir dorovinių bruožų – taurumo, teisingumo, gerumo, sąžiningumo.
Bendraudami su įvairiais žmonėmis kai kuriuos charakterio bruožus pastebime ir išorėje – tai gali būti kalbos tonas, apranga, veido bruožai. Charakterio bruožai atsispindi ir žmogaus kalboje. Pavyzdžiui, principingas, tiesus, atviras ir drąsus žmogus kalba kitaip negu bailus, neprincipingas. Charakterį parodo ir kalbos turinys, taip pat rašytinė kalba. Tačiau neklysdami galime tvirtinti, kad žmogaus būdas, elgsena labiausiai priklauso nuo to, kurie charakterio bruožai vyrauja – emociniai, valios ar doroviniai ir idėjiniai.
 
Charakteriai formuojasi nuo vaikystės
 
Charakteris – graikų kilmės žodis, reiškiantis ir atspaudą, kalimą ir įspaudimą. Charakteris yra temperamento pagrindu susiformavę žmogaus būdo bruožai, priklausantys ir nuo žmogaus patirties vaikystėje, auklėjimo bei saviauklos. Charakteris didžia dalimi nulemia žmogaus elgesį ir mintis. Tačiau charakteriu reikia laikyti ne visus žmogaus ypatumus, bet tik esminius ir pastovius. Žinant individo charakterį, galima gana tiksliai numatyti būsimus jo veiksmus ir poelgius.
 
Be abejo, iš kūdikystės ir vaikystės atsinešami ir tam tikri paveldėti asmenybės bruožai, tačiau charakteris formuojasi, asmenybės polinkiai ir interesai išryškėja paauglystėje. Psichologai yra įrodę, kad tam tikrų charakterio bruožų dominavimas gali trukdyti paaugliui mokytis ir bendrauti su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, žmogus iš prigimties gali būti aktyvesnis, agresyvesnis, uždaresnis negu kiti, tačiau šios savybės išryškėja ir tampa dominuojančiais charakterio bruožais tik tam tikromis gyvenimo ir auklėjimo sąlygomis, kai tam tikri charakterio bruožai ima ryškiai išsiskirti ir tarsi užgožia kitus. Veikiant nepalankioms gyvenimo aplinkybėms šie charakterio bruožai ilgainiui gali dar paaštrėti ir tapti patologiniais.
 
Ir priešingai: jeigu problematiškasis laikotarpis praeina sėkmingai, charakterio bruožai nusigludina ir vėliau didesnių rūpesčių nebekelia. Štai kodėl paauglystės laikotarpis yra nepaprastai svarbus ir tėvai turi būti labai atidūs. Charakterio pradmenis vaikas turi nuo gimimo, nes tai priklauso ir nuo jo temperamento tipo. Aišku, kad choleriko ar sangviniko poelgiai bus greiti, staigūs, toks vaikas greičiau susidraugaus negu melancholikas ar flegmatikas, iš kurių nereikia tikėtis greito užduočių įvykdymo ar sprendimo. Temperamento negalima pakeisti, tik šiek tiek pakoreguoti, tuo tarpu charakterį galima keisti, ugdyti jį norima kryptimi. Paprastai viename žmoguje būna persipynę kelių charakterio tipų bruožai. Suprantama, kad idealaus charakterio nėra. Jeigu nepavyksta atsikratyti savo charakterio silpnybių, reikia žinoti, kaip su jomis gyventi.
 
Charakterio bruožai
Visus charakterio bruožus (o jų yra labai daug) psichologai mėgina suskirstyti pagal tai, kaip jie atspindi žmogaus požiūrį į aplinką, save, santykius su kitais žmonėmis ir t. t.
 
Vieni iš svarbiausių yra bruožai, kurie išreiškia asmenybės psichologines savybes, įsitikinimus, idealus, kryptingumą. Tai žmogaus santykiai su kitais žmonėmis ir visuomene (patriotizmas, mokėjimas bendrauti, jautrumas, atsidavimas, gerumas, sąžiningumas, teisingumas, nuoširdumas ir pan.). Be abejo, galimi ir neigiami asmenybės bruožai (egoizmas, melas, veidmainystė).
 
Kita svarbus skiriamasis charakterio bruožas – žmogaus požiūris į save. Nuo pat vaikystės mes mokomės įvertinti savo išvaizdą, gabumus ir t. t. Tik ar išmokstame save vertinti objektyviai? Dažnai matome ir girdime perdėto savęs įvertinimo, pasipūtimo arba pernelyg didelio nepasitikėjimo savimi, pažeminimo apraiškų. Vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenime dalykų – mokėti teisingai save įvertinti, būti oriu ir pasitikinčiu savimi.
 
Dar kita charakterio bruožų grupė atskleidžia žmogaus požiūrį į darbą, darbo rezultatus, veiklą. Ir čia bruožai gali būti įvairūs: darbštumas, iniciatyvumas, pastovumas, tvarkingumas, bet taip pat ir priešingi jiems – neatsakingumas, tinginystė, pasyvumas, sunkumų bijojimas.
 
Ypatingą vietą žmogaus charakterį užima valia. Tai, ko gero, charakterio pagrindas. Valia – tai žmogaus sugebėjimas atlikti sąmoningus veiksmus, kurie reikalauja išorinių ir vidinių pastangų. Valingas veiksmas prasideda nuo to, kad atsiranda poreikis, kuris verčia žmogų tapti aktyviu, atsiranda veiklos motyvas. Po to pasirenkamos priemonės tikslui pasiekti. Čia nepaprastai svarbūs tokie charakterio bruožai kaip ryžtingumas, atkaklumas, kantrybė.
Pasak psichologų, ugdyti charakterį yra labai svarbu. Ne veltui sakoma: ,,Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi ligi gyvenimo galo...“
 
 
  

Žymos: Psichologija

Komentarai

Naujausi straipsniai