Edita Lankauskienė   |   2014-11-01

Kaip atsakyti į „nepatogius“ klausimus

  
Kaip atsakyti į „nepatogius“ klausimus Atsakant į nemandagius klausimus svarbiausia pasitelkti humorą.

„Kokia tavo alga?“ „Kada ištekėsi?“ – tokie ir panašūs „nepatogūs“ klausimai kiekvieną gali išmušti iš pusiausvyros ir ilgam sugadinti nuotaiką.

Tokio pokalbio, kai pašnekovas domisi tuo, kuo domėtis jam gal ir visai nederėtų, išgelbėti ir tęsti iš esmės neįmanoma netgi tokiu atveju, jei įkyruolis ištaria lyg ir atsiprašymo žodžius „Atsiprašau už nekuklų klausimą“ arba „Jei nenori, neatsakyk“. Psichologai pataria, kaip nesutrikti ir duoti atkirtį netaktiškam klausinėtojui.
Svarbiausia – ramybė ir humoro jausmas
 
Kaip teisingiausia reaguoti į netaktiškus klausimus. Svarbiausia taisyklė – išlikti ramiam ir pasitelkti humoro jausmą.
 
Nereikia pamiršti, kad ir ir klausėjas klausėjui nelygu. Kiekviena situacija individuali, ir kartais mes patys pernelyg skaudžiai reaguojame į paprasčiausią pašnekovo smalsumą. Tarkim, su artimaisiais juk galime aptarinėti bet kurią temą. Tačiau tam tikri mažai pažįstamo žmogaus klausimai gali tikrai priversti sutrikti. Pavyzdžiui:
 
1. Kiek tau metų?
Nors nuo seno žinoma nerašyta taisyklė, kad moterims užduoti klausimų apie jų metus negalima, bet vis tiek atsiranda tokių, kuriems tai – nė motais. Bet ir čia viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Psichologų nuomone, dažniausiai šis klausimas mums tik atrodo netaktiškas, bet toks nėra. Iš esmės, tai priklauso nuo kiekvieno požiūrio į save. Dažna moteris juk, ne paslaptis, norėtų atrodyti jaunesnė, nei yra iš tikrųjų, o toks klausimas ją grąžina į nemalonią realybę.
 
Juk metų skaičius neturi lemiamos reikšmės, jei atrodote jauniau – tai ir esate jaunesni, ir tuo reikia tik džiaugtis. O jei atvirkščiai – tai ką čia vienoks ar kitoks skaičius gali padėti? Universalaus atsakymo į tokį klausimą nėra, bet jei nenorite konkretizuoti savo amžiaus, galite „atsišaudyti“ juokais: „O kaip jums atrodo?“ Nesijaudinkite, aštuoniolika jau yra“ ir pan. Tik žiūrėkite, kad toks atsikirtimas nenuskambėtų pernelyg grubiai.
 
2. Kiek uždirbi?
 
Žmonės dažniausiai to klausia todėl, kad nori sužinoti, su kuo bendrauja. Dabar akivaizdus visuomenės susiskirstymas į sluoksnius, ir šis procesas tebevyksta. O kai žinai, kokio socialinio sluoksnio pašnekovas, jau galbūt gali numatyti, ar rasi su tuo žmogumi bendrą kalbą. Tiesa, dažnai užduoti tokį nepatogų klausimą pašnekovą skatina ir kita priežastis – noras sužinoti, kokios algos mokamos vienos ar kitos profesijos ar lygmens specialistams.
O sutrinkame mes, pasirodo, dažniausia todėl, kad manome neatitinkantys kitų lūkesčių ir gaunantys arba per daug, arba per mažai.
 
Kaip atsakyti, priklauso nuo santykių su pašnekovu. Jei jūs su pašnekovu artimi ir jūsų atlyginimo lygis niekaip nepaveiks savitarpio santykių, tai galima ir pasakyti, o jei ne, tai nepamirškite, kad labai patogu „suapvalinti“ ir nurodyti apytikrę sumą. Variantas „apie... “ patenkins klausėją ir neprivers jūsų pasijusti nepatogiai.
 
3. Kiek kainavo tavo rankinė (telefonas, kailiniai...)?
 
Pasak psichologų, anaiptol ne visada klausėjas nori įvertinti jūsų pajamas – labai dažnai viskas kur kas paprasčiau: jis tiesiog nori žinoti, kiek kainuoja vienas ar kitas daiktas, nes galbūt norėtų įsigyti tokį pat. Jei nenorite atsakyti, visada galima pakeisti temą: „Na, ką čia mes vis apie tokius niekus, verčiau pasakyk, ar šiemet važiuosi prie jūros (ar patiko filmas, ar matei spektaklį...)?
 
4. Kodėl tu iki šiol netekėjusi?
Toks klausimas dažniausia nuskamba iš artimiausių žmonių lūpų. Gal tai ir ne visai taktiška, bet kartu šitai rodo, kad jiems rūpi jūsų ateitis ir ar esate laiminga. Juk tai didžia dalimi priklauso nuo asmeninio gyvenimo. O mus toks klausimas suerzina (ar sutrikdo) pirmiausia, turbūt, todėl, kad į jį atsakyti ir neįmanoma. Na, iš kur mums žinoti, „kodėl?“ ir „kada pagaliau?“ Be to, psichologų nuomone, erzina ir priminimas apie neišspręstą problemą – jei jums tai atrodo problema. Ir dar: mes juk atpratę sakyti tiesą – daugeliui norisi pasirodyti sėkmingesnėms ir geresnėms, o toks klausimas užklumpa nepasiruošusias.
Jei to klausia draugė, tai stenkitės atsakyti be susierzinimo. „Todėl, kad dar nesutikau to, už kurio norėčiau tekėti.“ O apskritai tokiam atvejui turėkite iš anksto parengtą neutralų atsakymą, ir tada netikėtumo efektas taip nesuveiks. Neblogi atsakymai: „Tai ne didžiausios skubos klausimas, kurį man reikėtų spręsti“ arba pajuokavimas: „Na va, kaip tik šiuo metu renkuosi kandidatą.“
 
5. Kodėl iki šiol neturite vaikų?
 
Dauguma tuo besidominčiųjų – jaunos mamytės. Vaikų tema joms pati įdomiausia, apie vaikus jos kalba iš esmės visur, visada ir su visais. Kitas variantas – artimi giminaičiai, nekantraujantys išvysti palikuonį.
O mus toks klausimas išmuša iš vėžių dėl to, kad į jį negalime atsakyti vienareikšmiškai ir aiškiai.
 
Daugeliui, be to, ši tema ne tokia jau paprasta, ir ne kiekvienam sutiktajam norime atverti širdį ir išdėstyti savo visas intymias paslaptis. Be abejo, ir čia viską lemia aplinkybės – kas, kur ir kodėl klausia. Jei klausia visai svetimas žmogus ir jo klausimas išties netaktiškas, galima atšauti, kad neketinate su juo to aptarinėti. Nebijokite, čia įžeidžiamas ne pats atsakymas, o nebent tonas, kuriuo tai pareikšite. Jei kalbėsite susierzinę, agresyviai, tai bus įžeidžiama, o jei tą patį ištarsite ramiu balsu, jūs tiesiog išsakysite savo poziciją, ir pašnekovas „gaus per ilgą snapą“. Na, o jei įkyriai klausinėja artimi žmonės, o jūs atsakyti nenorite, galima pajuokauti: „O ką, turite daug laisvo laiko čiūčiuoti anūkėlius (dukterėčią, sūnėną)?
 
6. Kodėl išsiskyrėte?
 
Klausėjai veikiausiai nori įgauti tam tikros gyvenimiškosios patirties, palyginti tai su savo gyvenimu ir pan. Be abejo, tai gali būti ir „moteriškas smalsumas“, beje, būdingas anaiptol ne tik moterims. Iš tiesų, šis klausimas labai asmeniškas, ir jį ne su visais galima ir reikia aptarinėti. Viskas paprasta: jei nenorite – neatsakykite, tai normalu. O jei atsakymo išvengti nepavyksta ir nenorite pasirodyti grubi, tuomet jau rinkite žodžius ir balso intonaciją. Juk net frazę : „Aš manau, kad tai tik mano pačios ir mano buvusiojo reikalas“ galima pasakyti labai įvairiai.
 
 
  

Žymos: Edita Lankauskienė, Psichologija

Komentarai

Naujausi straipsniai