Tiesa.com   |   2013-05-19

Ar verta patikėti savo gyvenimo vairą kitam?

  
Ar verta patikėti savo gyvenimo vairą kitam?

Užklupus problemoms žmonės elgiasi skirtingai.
Vieni susigūžia ir tyliai kenčia, kiti sutelkę jėgas patys ieško išeičių. Dar kiti skundžiasi, guodžiasi aplinkiniams, draugams ir visam pasauliui. O yra ir tokių, kurie patys nesiryždami priimti vienokių ar kitokių sprendimų kaskart, negandoms atslinkus, bėga patarimo pas vadinamuosius aiškiaregius (žiniuonius, būrėjus, ekstrasensus ir pan.).

„Ypatingųjų patarimų“ nauda ir žala
Taip, žmonės, nuo senų senovės puoselėjo iliuziją apie ypatingus žmones. Na, kam aš čia vargsiu, ieškosiu išeičių – štai nueisiu, ir tegul ji (ar jis) už mane padarys man stebuklą...
O iš tiesų, specialistų nuomone, žmonės, lakstantys pas būrėjas, yra tiesiog nepasirengę atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, taigi, galima sakyti, silpni ir bevaliai. Ir svarbiausia – jie nepasirengę patys kurti tokį gyvenimą, kokio nori. Juk eiti pas ką nors prašyti tokios pagalbos – tai tas pat, kaip atiduoti savo automobilio vairą nepažįstamam ir, galimas daiktas, girtam vairuotojui.
 
Tokiais atvejais juk nežinai, kur tave gali nuvesti šis kelias. Ar jis apskritai kur nors nuves ir kiek iš tiesų už tai gyvenime teks sumokėti? O jeigu ta „burtininkė“ pasakys ką nors blogo apie ateitį, kas tada? Juk jūs patikėsite ir patys užprogramuosite savo gyvenimą nelaimėms ir nesėkmei. O po to dar pasakysite, kad ta ypatingoji bobulė buvo teisi...
 
Štai vienas, sakyčiau, nesėkmingo lankymosi pas „stebukladarius“ pavyzdys. Vienos mažos mergaitės mama nuėjo pas būrėją, ir toji jai pasakė: „Jūsų dukra labai anksti mirs, sulaukusi 40-ties“. Mažoji dukrelė tai girdėjo, o kadangi vaikai labai lengvai pasiduoda įtaigai ir imlūs įspūdžiams, ši pranašystė jai įstrigo giliai į širdį. Kitaip tariant, savo galvoje ji susikūrė programą, kad gyvens tik iki 40-ties. Nors dabar jai dar tik 20 metų, bet dažnai prisimena šį būrėjos teiginį, taigi, tik dar labiau sustiprina šią neigiamą iš šalies primestą programą, ir toji, anuomet bobulės pasakyta, gyvuoja ir laukia savo valandos...
 
Tai, kaip galvojate, ar jums reikalingos tokios „įdomios“ programos? Ar verčiau pradėti savarankiškai rikiuoti savo gyvenimą ir, sąmoningai ištrynus visas tokias šiukšles iš galvos, stengtis mąstyti vien pozityviai?
Galima tikėti ypatingais žmonėmis, kurie iš tiesų gali turėti tam tikrų galių, bet už jus jie jūsų gyvenimo nenugyvens. Suprantama, dažnai norisi sužinoti, ar teisingu keliu eini. Bet kaip už jus tai gali nuspręsti kitas žmogus? Kaip jis gali žinoti, ar jūsų mylimasis jums tinka, ar jūsų mylimoji yra jūsų „gyvenimo moteris“? Ir, svarbiausia, kaip jūs galite patikėti tokį atsakingą pasirinkimą kam nors kitam, išskyrus patį save?
 
Nes iš tiesų visa tai – atsakomybės ir pasirinkimo reikalas. Kaip suprantate, tai tik noras eilinį kartą perkelti atsakomybę kam nors kitam, užuot akis į akį susitikus su savo baimėmis. Be abejo, visų mūsų valia apsispręsti. Tiesiog nuspręskime, kur ir kaip eiti, ir paprasčiausiai eikime, mėgaudamiesi kiekviena gyvenimo akimirka. Nes savo gyvenimą galime nugyventi tik patys. Taigi verčiau kurkime jį patys tokį, kokio norime, kitaip tariant, patys tapkime ypatingi!
 
Problemos šaknys – vaikystėje
Dauguma žmonių bėdų kyla iš to, kad jie nepasirengę pažvelgti į tikrąsias savo problemų šaknis, į tikrąsias jų priežastis. Kaip įpratę, jie kaltina visus aplinkui, tik ne save pačius...
Iš kur tai mumyse? Psichologai tvirtina: iš ankstyvos vaikystės. O štai ir pavyzdys: jei vaikas užsigavo į kėdę tėvai sako: kėdė kalta, pabark ją... Užuot paaiškinę vaikui visą tiesą: būk rūpestingas ir atidus, ir neturėsi problemų su kėde... arba pareina vaikas iš darželio su mėlynėmis – ir daugelis tėvų puola ginti savo vaiko, puola kaltinti svetimus dėl saviškio problemų, nė nepasiaiškinę, kaip jis pats sau išprovokavo šią situaciją. O kai toks vaikas užauga... Jei iškyla problema šeimoje ar darbe, visi tampa niekšais, o jis, be abejo, teisuolis!
Taip, vaikai nuo mažens mokosi perkelti kitiems atsakomybę už viską, kas jiems nutinka. Visi esą kalti dėl jų problemų, tik ne jie patys. Sutikite, mums labai patogu kaltinti visus aplinkui – taip paprasčiau gyventi. Nereikia už nieką atsakyti. Iškilo problema, apskambinote visus draugus ir drauges, pasiskundėt jiems, kad jus nuskriaudė... jie jūsų pagailėjo – ir jūs laimingi. Gavote šiek tiek dėmesio – ir nusiraminote. Pažįstama? Taip vaikai elgiasi...
 
O jei norite pagaliau elgtis kaip protingas suaugęs žmogus, svarbu kaskart, kai tik iškyla bet kokio pobūdžio problema (ar pinigų, ar sveikatos, ar šeimyninė), pirmučiausia pažvelgti į savo vidų: kokiomis mintimis, kokiomis baimėmis, įsitikinimais ir jų sąlygotais veiksmais tu save atvedei į šią problemą? Kodėl tai nutiko būtent tau?
 
Iš pradžių tikrai nebus lengva prisipažinti netgi pačiam sau, bet įsisąmoninus problemos priežastį ją pašalinti bus jau daug lengviau. Pačiam, savo jėgomis. Nes kiekvienas mes esame pajėgūs tai padaryti.
  

Žymos: Santykiai, Psichologija

Komentarai

Naujausi straipsniai