Lana Povilaikienė   |   2015-11-26

Profesijos, keliančios grėsmę sveikatai

  
Profesijos, keliančios grėsmę sveikatai 20 tapyboje naudojamų pigmentų yra toksiškos arba kancerogeninės medžiagos.
Pastovus švino pigmentų įkvėpimas gali sukelti anemiją, inkstų pažeidimus, gali pakenkti virškinimo traktui ar nervų sistemai. Sąlytis su chromu sukelia opas ir alergines odos ligas.

Darbas kenkia sveikatai ne tik todėl, kad atima poilsio laiką. Neišvengiami ir kiti minusai. Iš pirmo žvilgsnio visai niekuo nepavojingos profesijos slepia daugybę tykančių nemalonių susirgimų. Štai kelios riziką keliančios profesijos.

Kirpėjai, plaukų stilistai. Šios srities specialistai dažniausiai gali patirti traumų. Visą dieną ant kojų, nepatogioj pozoj, pakeltomis rankomis – tai tik dalis minusų. Nė kiek nemažiau pavojingas sveikatai nuolatinis kontaktas su karštu vandeniu, aštriais įrankiais, elektriniais prietaisais. 50 % pasaulio kirpėjų turi nusiskundimų savo sveikata.
Niujorko sveikatos apsaugos departamento duomenimis, kas penktas kirpėjas, išvargintas nuolatinių skausmų, atsisako savo profesijos, išdirbęs šioje srityje 10–15 metų. Dažniausiai skundžiamasi nugaros skausmais (30 %), skausmais alkūnėse (25 %), galvos skausmais (23 %), suprastėjusia nagų būkle ir jautria rankų oda (20 %).
 
Tačiau didžiausias pavojus sveikatai kyla dėl nuolatinio kontakto su cheminiais preparatais. Paskaičiuota, kad grožio salonuose naudojama apie 5000 įvairiausių medžiagų, kurios gali sukelti ne tik dermatitą, kitas sunkias odos ligas, bet ir rimtas kvėpavimo takų ligas, net astmą.
 
Medicinos seserys, slaugės. Mediko profesija niekada nebuvo lengva. Paskutinių tyrimų duomenimis, šios profesijos atstovus dažniausiai pakerta išeminės širdies ligos ir ūminis miokardo infarktas. Diuseldorfo universiteto medicinos profesorius J. Sigrist teigia, jog ši profesija kelia daugiausiai streso. Slaugytojų pečius slegia didžiulė atsakomybė, jiems tenka išklausyti visus ligonių skundus, vykdyti gydytojų nurodymus, o už sunkų triūsą jie sulaukia per mažai pagarbos ir per menko atlygio. Visa tai veda prie psichologinio pervargimo. Tuo metu padidėja adrenalino kiekis, pakyla kraujospūdis. Jei tokia būsena reguliariai kartojasi, tai pamažu didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
 
Viename Danijos universitete kelis dešimtmečius buvo atliekami tyrimai, kurių metu stebėta 12 000 slaugytojų sveikata. Per paskutinius penkiolika metų net 500 darbuotųjų buvo nustatytos įvairios širdies ligos. Surinkti statistiniai duomenys rodo, kad medikai net 40 % dažniau serga šiomis ligomis nei biurų darbuotojai. Ypač tas skirtumas ryškus tarp jaunesnių nei 50 metų moterų.
 
Mėsininkai. Kartais spaudoje minima, kad biuro darbuotojams dažnai diagnozuojamas riešo kanalo sindromas. Tačiau mokslo duomenimis, tarp šio sindromo ir darbo biure – mažai kas bendra. Nors neneigiama, kad toks sindromas iš tiesų egzistuoja, tik nuo jo kenčia kiti žmonės – tie, kurie savo darbe nuolat lanksto riešo sąnarį. Spaudyti klaviatūrą nėra taip kenksminga riešui, kaip kapoti ir pjaustyti mėsą, sukti veržles, darbuotis siuvykloje ar net groti būgnais.
 
Dažnai nuo riešo kanalo sindromo sukeliamų skausmų kenčia ir boulingo mėgėjai. Britei Kristinai Lokton trūko riešo raiščiai, kai ji metė boulingo kamuolį. Penkerius metus moteris kentė skausmus.
Norėdama kuo mažiau judinti savo traumuotą ranką, ji išmoko rašyti kairiąja. 2005 metais jis tapo pirmąja Europoje, kuriai buvo pritaikytas bioninis protezas. Šiandien sėkmingai atlikta jau dešimtys tokių operacijų. Pirmieji pacientai, išgyvenę jas prieš devynerius metus, jaučiasi puikiai ir nusiskundimų nepateikia.
 
Biuro darbuotojai. Net jei jūs naudojatės moderniais monitoriais, kurie turėtų apsaugoti jūsų akis, nepamirškite, kad darbas prie kompiuterio – didelis išmėginimas regėjimui. Akys įsitempia, kai jūs nuolat skaitote tekstą ekrane, kai dirbate su nuotraukomis, mat joms nelengva prisitaikyti prie spalvų mirgėjimo ir ekrano švytėjimo. Akys pavargsta: suprastėja regėjimas, daiktai gali dvigubintis arba atrodyti paskendę rūke, galimas akių skausmas, galvos svaigimas. Su šiais negalavimais susiduria apie 70 % dirbančiųjų su kompiuteriais.
 
 
Veterinarijos gydytojai. Pasak Vokietijos profesinių ligų instituto tyrimų, veterinaro profesija devynis kartus rizikingesnė nei mediko, gydančio žmones. Jau vien dėl to, kad žmonės paprastai nesikandžioja ir nesidrasko. Įdrėskimai veterinarams yra tik maža problema, daug pavojingiau yra tai, kad gyvūnai gali užkrėsti gydytojo žaizdas. Apie 40 % visų gydytojų veterinarų per savo praktiką bent kartą gydėsi darbo metu gautą infekciją.
 
Dailininkai. Pasak Prinstono universiteto mokslininkų, apie 20 tapyboje naudojamų pigmentų yra toksiškos arba kancerogeninės medžiagos. Apsinuodijimo jomis galimybė priklauso nuo tų medžiagų naudojimo intensyvumo kiekvieno dailininko studijoje. Pastovus švino pigmentų įkvėpimas gali sukelti anemiją, inkstų pažeidimus, gali pakenkti virškinimo traktui ar nervų sistemai. Sąlytis su chromu sukelia opas ir alergines odos ligas. Žinoma, dabar ir tarp menininkų populiarėja viskas, kas yra natūralios prigimties, todėl stengiamasi naudoti kuo mažiau kenksmingas priemones.
Sportininkai. Sportas – ne vien tik sveikata. Ypač to nepasakysi apie profesionalų sportą. Tikimybė patirti vienokių ar kitokių traumų šioje srityje tyko beveik kiekvienam žingsnyje. Dažna yra raumenų asimetrija, ją turi nemažai futbolo žaidėjų. Ekspertai sako, kad tai padidina traumų tikimybę ir kelia riziką raumenų sistemai.
 
Kita problema – dantų emalio pažeidimai. Tam įtakos turi įvairūs sportininkų mėgstami kokteiliai. Juose yra daug rūgščių, kurios pažeidžia dantų emalį, todėl padidėja dantų jautrumas, atsiranda dantų ėduonies rizika. Tiesa, energetiniuose gėrimuose tokių rūgščių dar daugiau, todėl savo dantų būkle reikėtų rūpintis ir kitų profesijų atstovams, tikintiems, kad energetiniai gėrimai padės jų darbingumui.
 
Virėjai. Virtuvės darbuotojams gyvenimą apsunkina kvėpavimo takų ligos, atsirandančios dėl dezinfekuojančių medžiagų naudojimo kasdieniniame darbe, dėl kaitinamo augalinio aliejaus išskiriamų garų, įvairių prieskonių ir aromatų debesies nuo ryto iki vakaro.
 
Jaunieji virtuvės darbuotojai neišvengia įpjovimų, nudegimų ir sumušimų. Darbo diena trunka ilgiau nei aštuonias valandas, įranga tikrinama kas šešis mėnesius, o virtuvės darbuotojų (dažnai emigrantų arba nepilnamečių) tinkamu parengimu rūpinamasi mažai. Profesionalūs virėjai nedideles traumas ir nugaros skausmus vertina kaip neišvengiamą dalyką.
 
Naktinė pamaina. Vėžio tyrimų centro specialistai nustatė, kad moterims, dirbančioms naktinėje pamainoje, rizika susirgti vėžiu yra net 60 % didesnė negu toms, kurios naktį miega. Vyrams naktinis darbas kenkia šiek tiek mažiau, tačiau ir jie neišvengia sveikatos sutrikimų. Japonijos mokslininkai nustatė, kad vyrams kenksmingesnis yra slenkamas grafikas su dažnom naktinėm pamainom nei pastovus naktinis darbas. Tai padidina prostatos vėžio riziką net tris kartus.
Nėra lengvų darbų, yra tik savo sričių profesionalai, kurie myli pasirinktą profesiją, kad ir kiek nepatogumų ji atneštų. Gerbkime ne tik savo, bet ir kitų žmonių darbą, saugokime savo ir kitų sveikatą, bent jau neišliedami ant kitų galvų savo neigiamų emocijų.
 
 
  

Žymos: Sveikata, Darbas, Profesija

Komentarai

Naujausi straipsniai