Tiesa.com   |   www.elegancija.eu   |   2015-11-02

Bendravimas su tėvais – nereikalinga našta ar vertybė?

  
Bendravimas su tėvais – nereikalinga našta ar vertybė?
© Pixabay.com
Šeima iš tikrųjų yra galingesnė už bet kokią teisybę šiame pasaulyje.
Laimi tik tie, kurie šeimos interesus iškelia aukščiau savo asmeninių įgeidžių.

„Vaikai iš pradžių myli savo tėvus. Vėliau teisia juos. Atleidžia jiems retai arba niekada neatleidžia“, – kadaise rašė Oscaras Wildeʼas.

Ir koks gi tada malonumas iš tų tėvų? Kodėl gyvenimas toks neteisingas? Nei tėvams, nei tau, nei man? – klausia Giedrius Drukteinis ir pateikia atsakymą: „Vis dėlto malonumas ir nauda iš tėvų yra, ir didelė. Ir jei nebūsi pernelyg kvailas, santykiai su tėvais gali tau suteikti daug sėkmės ir pranašumų.“
Štai keletą jaunimui skirtų pamąstymų šeimos tema iš naujos šio autoriaus knygos „Jauno žmogaus gidas – kaip išgyventi suaugusiųjų pasaulyje“.
.
Būti mylimam – didelė privilegija!
 
Nors tėvai dažniausiai laukė tavęs išgyvendami bemaž vienodus jausmus, tačiau tau atsiradus šiame pasaulyje moteriškas ir vyriškas požiūris į tave išsiskyrė. Mane visada kankino klausimas, kodėl manoma, kad moters meilė savo vaikui yra stipresnė, svarbesnė ir ypatingesnė nei vyro?
 
Mes, vyrai, irgi mylime savo vaikus. Bet tik motinos turi vieną išskirtinę savybę – nesavanaudišką sugebėjimą aukotis.
 
Dievas mums, vyrams, deja, nesuteikė galių suprasti moteris, tačiau šioje savybėje lyčių skirtumus įžvelgti lengva. Polinkis į kompromisus, gėdinga savimeilė, savo gentainių išdavystė vardan žmogiškųjų idealų – štai tikro vyro elgesys, visiškai nebūdingas moteriai.
 
Biblinė Judita gudrybe nuvijo asirų karius nuo savo gimtojo miesto sienų, o tikra istorinė asmenybė baronienė Margaret Thatcher išgelbėjo anglų kapitalizmą nuo profsąjungų. Už tokius nuopelnus pirmąją vyrai vadino paleistuve, antrąją – beširde pabaisa. Žana dʼArk išgelbėjo karalių Karolį VII, kuris už tai ją karalystės interesų vardan pasiuntė ant laužo. Vytautas Didysis iš kryžiuočių nelaisvės pabėgo persirengęs tarnaitės drabužiais, o ši pasiliko vietoj jo kalėjimo kameroje ir už tokį pasiaukojimą sumokėjo savo gyvybe. Visos žuvo, daugelis jų taip niekada ir nepatyrusios nei vyriškų glamonių, nei motiniškų jausmų.
 
Moterys visada aukojosi gindamos savus, o mes, vyrai visada aukojomės tik dėl idėjos. Todėl ir moterų ištikimybė saviems yra vienintelė sąlyga padaryti sėkmingą karjerą, o mums, vyrams, dažniausiai užtenka būti veidmainiams, skundikams ir išdavikams. Moterys atiduoda savo vaikams paskutinį kąsnį, tačiau vyrai jį atima ir suvalgo patys.
Genetiškai užprogramuotas moteriškas skirstymas į „savus“ ir „nesavus“, lemiantis jų pasiaukojimą, yra tikra priešprieša vyriškiems grubiems egoistiškiems išgyvenimo refleksams, be to – dar ir inteligentiškiems pasvaičiojimams apie tai. „Jei nori, kad apie darbą būtų pakalbėta – perduok jį vyrui, jei nori, kad darbas būtų padarytas – atiduok jį moteriai“, – sakė ta pati Margaret Thatcher.
 
Tėvas trokšta, kad būtum sėkmingas
 
Kai mes, vyrai tėvai, žiūrime į jus, savo sūnus, mūsų niekada neapleidžia keistas jausmas, kuris, beje, moterims yra visiškai nebūdingas. Ir tai ne nerimas ar nuoskauda dėl pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo, seksualinės orientacijos, išvaizdos ar profesijos.
 
Todėl didžiausia laimė, kurią tu gali suteikti savo tėvui – tai tapti panašiu į jį – atsakingu, doru ir protingu vyru. Arba tokiu, sumanesniu, nes būtent šitų charakterio savybių labiausiai ir prisireikia sėkmei pasiekti (o štai savo motinoms jūs atrodote bet kuriuo atveju patys geriausi).
 
Jūs esate nekantrūs ir irzlūs su mumis, draskote mums akis, atsakinėjate į nuoširdžius klausimus vienskiemeniais žodeliais, nors neturite jokios teisės tai daryti – mes, jūsų tėvai, šiame gyvenime jau įrodėme savo vyriškumą, jums gi jį dar reikės įrodyti.
Jums dar reikia pasistengti, kad taptumėte darnios šeimos vyrais su aiškiais moraliniais orientyrais ir tvarkingomis gyvenimiškomis schemomis (tiesą sakant, būtent dėl to vaikams bendraujant su tėvais, mums ir yra natūralu jausti šiek tiek kaltės jausmo, kad jūs dar tokiais netapote). Todėl didžiausia laimė, kurią tu gali suteikti savo tėvui – tai tapti panašiu į jį – atsakingu, doru ir protingu vyru. Arba tokiu, kokiu jis pats niekada nebuvo.
 
Nes, žinoma, mes, vyrai, irgi ne šventieji. Visi mes su savo istorijomis ir jų priežastimis. Bet jei tu šiandien neelgetauji, neavi vyžomis ir duonos siūlu neraižai, galbūt turi būti dėkingas tik šitam subjektui – savo tėvui, kuris visą savo vaisingą gyvenimą dirbo prie nuobodaus konvejerio, kad jūsų šeimos šaldytuve visada būtų maisto.
 
Net jeigu tavo tėvas, kiek jį bepameni, visada elgėsi blogai, tik iš jo tu ir teišmoksi, kaip nereikia elgtis, ir šį suvokimą pritaikysi sukurdamas savo šeimą, kuri galbūt bus laimingesnė nei buvo tavoji, kad ir ką besakytų genetikai. Iš klaidų mokomasi, – sako išminčiai. Net iš svetimų.
 
 
Mama – saugiausia tavo užuovėja
Tačiau yra dar vienas ypatingesnis už tėvą žmogus tavo gyvenime. Vienintelis žmogus šiame pasaulyje, kuris statistiškai niekada nėra tau padaręs nieko blogo. Tas žmogus yra bene ir vienintelis, kuriam tu dar nuoširdžiai rūpi ir visada rūpėsi. Tai, savaime suprantama, tavo Mama.
 
Objektyvieji būties, gyvenimo ir logikos dėsniai yra bejėgiai prieš Mamos meilę. Nes, kaip sakydavo senovėje išminčiai, nemylimo žmogaus net privalumai erzina, o mylimo – džiugina netgi trūkumai. Todėl Mama tave myli ir mylės bet kokį. Ir kada tavo gyvenime ateis akimirka, kai suvoksi, kad šalia tavęs nebėra nė vieno patikimo ir doro žmogaus, žinok, kažkur netoliese visada laukia tavo Mama.
 
Taip, Mama visada kišis į tavo reikalus, erzins tave savo pamokslais, patarimais, zyzimu ir klausimais.
 
Bet, patikėk, ji iš tikrųjų niekada neliežuvauja, o, kaip ir dera, domisi artimaisiais, nes gero žmogaus paskirtis šiame pasaulyje būtent ir yra – domėtis artimaisiais. Galbūt dėl jos padidinto dėmesio ir jautrumo tu pasauliui net atrodysi nesavarankiškas „mamytukas“, it koks italas, tačiau, patikėk, šiame pasaulyje daugybė vyrų atiduotų savo dešinę ranką nukirsti, kad galėtų nors vieną dieną pabūti „mamytuku“ – ne kiekvienam nusišypso tokia laimė susilaukti išties geranoriško susirūpinimo ar patarimo. Nes nėra šiame pasaulyje tikslesnio lakmuso už Mamos nuojautą, nėra čia jautresnio barometro, nei jos širdis.
 
Ir kai tu paaugęs išnyksi už horizonto kaip Betmanas, Mamos mintys visada bus su tavimi, ir jos širdis visada žinos kryptį, kurlink žvelgti, laukiant grįžtančio tavęs. Mama tau visada atleis viską, ką tik beiškrėsi šiame suaugusiųjų pasaulyje. Nes, kaip tu netruksi pamatyti ir pats, bendraujant su savo Mama egzistuoja ne tik kitokia žodelio „ne“, tačiau ir dalelytės „bet“ reikšmė. Šiame suaugusiųjų pasaulyje oratorikos ir retorikos teorija aiškiai pabrėžia, jog viskas sakinyje, kas pasakyta iki dalelytės „bet“, iš tikrųjų neturi jokios vertės.
 
Pavyzdžiui, „mūsų komanda labai stengėsi, vyrai buvo nusiteikę kovingai ir labai norėjo nugalėti, atidavė visas jėgas ir atsidavė visu šimtu dešimčia procentu, visi mus aktyviai palaikė, bet... pralaimėjome“.
 
Svetimoje aplinkoje visada prasmę turės tik tai, kas sakoma po „bet“, tačiau vienintelė Mama išklausys ir tai, ką pasakysi prieš „bet“. Negana to, gera mama ne tik tave užjaus dėl visko, kas buvo prieš „bet“, tačiau ir pati imsis priemonių išsiaiškinti, kodėl tai, kas buvo prieš „bet“ nedavė reikiamo rezultato – su šluota įsisuks į priešininkų komandos rūbinę, eis draskyti akių mokytojams ir statys visą pasaulį ant ausų.
 
Taigi dabar tau jau aišku, kad tėvai, o ypač Mama, yra saugiausia užuovėja.
 
Ką daryti tau pačiam?
 
Atsakymas paprastas – neištrinti tėvų iš savo gyvenimo. Kaip tau iš televizoriaus ekrano aiškiai sakė vienas serialo „Sostų žaidimai“ herojus: „Laimi tik tie, kurie šeimos interesus iškelia aukščiau savo asmeninių įgeidžių.“
 
Net ir italų mafijos nariai savo organizacijas vadino šeimomis, – juk šeima iš tikrųjų yra galingesnė už bet kokią teisybę šiame pasaulyje. Ir spjauk į visus negatyvius frazės „šeimyniniai ryšiai“ niuansus – tik šeima tave apgins, kai to nebegebės padaryti įstatymai ir ginklai. Tik šeima pamaitins tave, o, kaip ir pats žinai, bet koks maistas skanesnis, kai jį valgai su žmonėmis, kuriuos myli ir kurie myli tave (tik atmink, prie šeimyninio stalo, kaip ir dera inteligentams, pirmenybę reikia teikti bendravimui, o ne gastronomijai). Tik šeima padarys tave kilmingą.
 
Tik šeima tau suteiks indulgenciją visiems gyvenimo atvejams, nes merginoms vis dėlto patinka vaikinai, kurie myli savo mamas, – nes toks žmogus moka mylėti ir kitas moteris. Ir joks bosas tau nė pusės žodžio nepasakys, jei tu pasišalinsi iš darbo aplankyti savo sergančios Mamos.
 
Bet kokiomis aplinkybėmis ištarta frazė „važiuoju aplankyti mamos / tėvų“ visada skambės reikšmingiau nei frazė „einu užsiimti joga“. Nesidrovėk nuolat paskambinti savo mamai, užteks ir kelių nugludintų frazių apie tai, kaip gerai tau sekasi ir kad ją myli. Atsiliepk, kai skambina Mama. Ir pamažu suvoksi, kad žmogų daro laimingą ne pinigai ir ne nauja idėja. Bet kurį žmogų daro laimingą tik jo šeima.
 
Ne veltui Dievo įsakymas „Gerbk savo tėvą ir motiną“ buvo iškaltas akmenyje. Jis nereikalavo jų mylėti, nes meilė nėra pastovi, o ir savo Mamos vis tiek niekada negalėsi mylėti taip, kaip mylėsi savo žmoną ir vaikus. Jis nurodė juos gerbti, nes tik pagarba verčia žmones elgtis adekvačiai ir protingai.
Gerbk savo šeimą, ir pasaulis ims gerbti tave.
 
 
  

Žymos: Vaikai, tėvai, Pagarba, Supratimas, Ryšys

Komentarai

Naujausi straipsniai