Tiesa.com   |   2017-05-21

Kodėl tekilos butelio dugne plaukioja kirminas?

  
Kodėl tekilos butelio dugne plaukioja kirminas? Kirmėlė tekiloje – sena tradicija.
Tradiciškai į gėrimą dedama net ne kirmėlė, o ant agavų gyvenanti drugio Comadia redtenbacheri lerva.

Atsakiusieji į šį klausimą veikiausiai tik įsivaizdavo žinantys tiesą apie šią labai seną tradiciją. Arba apie tekilą. Mat jeigu kada nors savomis akimis matėte tą šleikštų daiktą, didelė tikimybė, kad gėrėte ne tekilą, o žemesnės kokybės distiliuotą alkoholinį gėrimą, vadinamą meskaliu (isp. Mezcal).

Tačiau esminis klausimas, kodėl išvis kam nors šauna į galvą skandinti kirmėles ir ar nėra pavojinga tokį birzgalą gerti?
Ką gi, apie viską iš eilės. Tradiciškai į gėrimą – kaip jau išsiaiškinome, ne tekilą, bet meskalį, – dedama net ne kirmėlė, o ant agavų gyvenanti drugio Comadia redtenbacheri lerva, vadinama gusan.
 
Meskalis irgi yra ne vienas, bet visa grupė alkoholinių gėrimų, gaminamų iš agavų sulčių. Tam gali būti panaudota bet kuri iš 250 kaktusų rūšių, o kad gėrimas užsitarnautų garbę vadintis tekila, jame turi būti mažiausiai 51 proc. mėlynųjų agavų. Trumpai tariant, meskalis nėra tekila, bet tekila yra tam tikros rūšies meskalis. Ir tikroje tekiloje niekada nerasite jokio kirmino.
 
Lervą į meskalio butelį pirmąkart įmetė buvęs meno studentas, tapęs prekeiviu gėrimais, Jacobo Lozano Paezas. Tai įvyko praėjusio amžiaus 5-ajame ar 6-ajame dešimtmečiuose. Ir, kaip pasakoja legenda, lerva senjoro Paezo taurelėje atsirado visai netyčia. Tačiau meskalio gamintojas pastebėjo, kad ji pakeitė gėrimo skonį į gerą, ir pradėjo mėtyti tą bjaurastį į kiekvieną butelį. Tradicija prigijo.
 
Graži legenda, ar ne? Deja, greičiausiai neteisinga. Mat egzistuoja versija, kad skandinti lervas meskalyje pradėjo amerikiečiai, ir tai buvo rinkodaros triukas, padedantis atskirti šį gėrimą nuo kilmingesnės jo giminaitės tekilos, ir sykiu jį darantis paslaptingesnį, taigi geriau perkamą.
 
O kai dėl paties svarbiausio klausimo, ar saugu yra tokį „skenduolį“ praryti, specialistai tikina, jog taip, visiškai. Lerva yra gerai paskrudinta ir dar užsikonservavusi alkoholyje, taigi tai nebus tas pats, kas prisirinkti jų nuo agavų lapų ir susigrūsti burnon. Nors tikriems gurmanams tas netrukdo. Meksikoje šios lervos laikomos delikatesu, jų galima rasti dažno restorano meniu. Be to, jos surenkamos nuo augalų, naudojamų tik meskaliui bei tekilai gaminti ir neužterštų jokiais pesticidais.
 
  

Žymos: Alkoholis, Meksika, Tradicijos

Komentarai

Naujausi straipsniai