Tiesa.com, Alfa.lt   |   Mantvydas Šemeta   |   2019-08-30

Sustabdyta Jungtinės Karalystės Parlamento veikla: ką tai reiškia ir kas bus toliau?

  
Sustabdyta Jungtinės Karalystės Parlamento veikla: ką tai reiškia ir kas bus toliau?
© Twitter.com, Boris Johnson
Borisas Johnsonas

Jungtinėje Karalystėje (JK) bręsta nauja politinė krizė. Šalies premjeras Borisas Johnsonas paprašė karalienės leidimo sustabdyti Parlamento darbą iki spalio 14 d., o monarchė šiam prašymui pritarė. Tad dabar „Brexit“ procesą norintiems sustabdyti parlamentarams teks pasitempti, nes iki planuojamo išstojimo jie teturės mažiau nei tris savaites.





„Normali praktika“
JK Parlamentas rudenį visada pasidaro pertraukų tarp sesijų, per kurias tradiciškai yra organizuojami partijų kasmetiniai kongresai. Tačiau šis kartas tikrai nestandartinis – pertraukos prailginimas tokiu politiškai kritiniu laikotarpiu skamba išties įtartinai.
 
JK iš ES turėjo išstoti kovo 29 d., tačiau po to, kai Parlamentas atmetė tuometinės premjerės Theresos May suderėtą pasitraukimo iš bendrijos susitarimą net 3 kartus, išstojimo data buvo nukelta iki spalio 31 d.
 
Galiausiai šalies premjerė kovą su parlamentarais pralošė ir užleido savo postą aršiam „Brexit“ šalininkui B. Johnsonui, kuris pažadėjo įgyvendinti išstojimą bet kokia kaina – net jei tai reikštų išėjimą iš ES be jokio susitarimo.
 
Tačiau, be mažos dalies radikaliai nusiteikusių „Brexit“ šalininkų, niekas Parlamente nenori išstoti iš ES be sutarties. BBC duomenimis, tiek dauguma opozicijos, tiek didelė dalis valdančiųjų konservatorių baiminasi, kad tokiu atveju šalies ekonomika patirtų milžinišką smūgį, todėl jie ruošia įstatymus, kurie galėtų panaikinti išstojimo be sutarties galimybę, o jei jų patvirtinti visgi nepavyktų – ruošiasi inicijuoti nepasitikėjimą pačia vyriausybe.
 
Tad kodėl buvo prailginta pertrauka? Bendruomenių rūmų lyderis Jacobas Reesas-Moggas, kuris kartu su premjeru dalyvavo susitikime su karaliene, portalui BBC teigė, kad ši parlamentinė sesija buvo viena iš ilgiausių per 400 metų, todėl ją sustabdyti ir suteikti daugiau laiko poilsiui yra teisingas sprendimas.
 
Politikas iš dalies yra teisus: portalo „Deutsche Welle“ skaičiavimu, JK Parlamento sesija įprastai vyksta maždaug metus, tačiau šiuo metu parlamentarai be pertraukų dirbo nuo pat 2017 m. rinkimų.
Istoriškai Parlamento pertraukų ilginimas yra retas reiškinys, nors ir pasitaikydavęs – jį monarchai tradiciškai naudojo norėdami be trukdžių pasiekti kokius nors asmeninius tikslus. Pavyzdžiui, Anglijos karalius Karolis I šią prerogatyvą buvo panaudojęs net dukart. Aišku, galiausiai šalyje prasidėjo pilietinis karas ir pats karalius buvo nukirsdintas.
 
Ar karalienė galėjo nesutikti?
 
Daugelio žvilgsniai krypsta į karalienę Elžbietą II – nors ji viešai nepasisakė, ar palaiko JK išstojimą iš ES, apžvalgininkai ne vieną kartą yra pastebėję jos subtilias užuominas, palaikančias tolimesnį buvimą bendrijoje.
 
Taigi, atrodytų, kad ji galėjo nesutikti su premjero prašymu ir neleisti sustabdyti Parlamento darbo. Bet ne viskas taip paprasta. Nors ji yra laisva turėti savo nuomonę, šis sutikimo klausimas yra veikiau formalumas.
 
Pasak portalo DW, remiantis šalies parlamentinės demokratijos principais, karalienė savo sprendimus priima patariama premjero. Tai reiškia, kad sprendimai dėl Parlamento darbo yra priimami vyriausybės ir tik formaliai patvirtinami Bakingamo rūmuose.
Aišku, karalienė galėjo pasipriešinti, tačiau toks atvejis tikrai būtų beprecedentis ir, tikėtina, sukeltų dar didesnį chaosą nei dabar.
 
Daugybė pasipiktinusių ir džiūgaujančių
 
Bendruomenių rūmų pirmininkas Johnas Bercow, dažniausiai susilaikantis nuo politinių komentarų, portalui BBC situaciją apibūdino kaip „konstitucinį pasityčiojimą“. Buvęs konservatorių kancleris Philipas Hammondas pavadino tai giliai nedomokratišku veiksmu.
 
Liberalų demokratų partijos naujoji lyderė Jo Swinson teigė, kad premjeras „yra pasirengęs užgniaužti žmonių balsą ir valią per jų atstovus Parlamente, kad per jėgą prastumtų „Brexit“ be susitarimo“. Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon paragino parlamentarus kitą savaitę susivienyti sustabdant B. Johnsono planą arba „šios dienos pateks į istorijos puslapius kaip tikrai tamsios JK demokratijai“.
 
Tačiau kai kurie politikai palaikė tokį premjero pasirinkimą. „Brexit“ šalininkas konservatorius Peteris Bone‘as teigė, kad tai yra visai „įprasta procedūra“, o Šiaurės Airijos Demokratinės unionistų partijos pirmininkė Arlene Foster pasveikino premjerą su sprendimu ir pažadėjo persvarstyti savo partijos palaikymą konservatoriams.
Visuomenė irgi pareiškė savo nuomonę. Trečiadienio vakarą protestuotojai rinkosi prie Vestminsterio šaukdami „Sustabdykite perversmą!“ ir laikė prieš „Brexit“ nutaikytus plakatus bei ES vėliavas.
 
Kai kurie BBC kalbinti protestuotojai atskleidė, kad čia tik pati neramumų pradžia – savaitgalį laukiama kur kas didesnių demonstracijų.
 
Taip pat vyriausybės tinklalapyje aktyvuota elektroninė peticija, prašanti nestabdyti Parlamento darbo. Ji per mažiau nei vieną dieną surinko daugiau nei 1 mln. parašų.
 
Ką ketina daryti parlamentarai?
 
Ką konkrečiai planuoja šalies parlamentarai, siekiantys kovoti prieš B. Johnsono savivalę, dar sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu, kad ne laiku paskelbta pertrauka tikrai sumažins politikų galimybes pasiekti neskubotą sprendimą.
 
Portalui „Euronews“ Karalienės Marijos universiteto Londone politikos mokslų profesorius Timas Bale‘as teigė, kad opozicija turi tris pagrindines išeitis.
 
Pirmoji: vos tik susirinkęs Parlamentas gali išleisti reikalingus teisės aktus, prašančius vyriausybės ir ES pratęsti 50-ojo straipsnio taikymą, taip nukeliant „Brexit“ vėlesniam laikui. Šis variantas yra gan lengvai įgyvendinamas, nes vieną kartą toks sprendimas jau buvo priimtas, o jį gan laisvai palaikytų ir kai kurie valdančiųjų konservatorių atstovai.
 
Antroji išeitis: Parlamentas gali išleisti reikalingus teisės aktus, išvis atšaukiančius 50-ojo straipsnio taikymą, kas lemtų „Brexit“ atšaukimą. Šis planas mažiau tikėtinas, nes nuo jo nukentėtų už „Brexit“ balsavusiose apygardose išrinkti leiboristai.
 
Galiausiai, galima paskelbti nepasitikėjimą B. Johnsonu. Jeigu Parlamentui tai įgyvendinti pavyktų, šalies lauktų išankstiniai Parlamento rinkimai. Šis planas, pasak T. Bale‘o, yra pats blogiausias.
 
  

Žymos: Politika, Boris Johnson, Karalienė Elžbieta II, brexit, parlamentas,

Komentarai

Naujausi straipsniai