Tiesa.com, Alfa.lt   |   2019-09-05

JK parlamentarai pritarė „Brexit“ atidėjimą numatančiam teisės akto projektui

  
JK parlamentarai pritarė „Brexit“ atidėjimą numatančiam teisės akto projektui
© Twitter.com
JK Parlamentas

Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai trečiadienį 29 balsų persvara pritarė teisės akto projektui, kuris įpareigotų premjerą Borisą Johnsoną siekti „Brexit“ atidėjimo, jei nepavyktų užsitikrinti išstojimo iš Europos Sąjungos su susitarimu scenarijaus.

Bendruomenių Rūmai 329 balsais prieš 300 pritarė įstatymo projektui, pagal kurį „Brexit“ gali būti atidėtas trims mėnesiams – iki kitų metų sausio 31-osios.
Vėliau trečiadienį parlamentarai turės dėl šio teisės akto balsuoti dar kartą, bet prognozuojama, kad rezultatas bus panašus.
 
Po to balsavimo įstatymą turės patvirtinti Lordų Rūmai.
 
Kiek anksčiau B. Johnsonas perspėjo, kad sušauks pirmalaikius rinkimus spalio 15-ąją, jei bus priimtas minimas teisės aktas. Premjeras tvirtina, kad JK privalo palikti ES spalio 31-ąją, kaip ir planuota, net jei tai tektų padaryti neturint „skyrybų“ sutarties.
 
„Niekada to neleisiu“, – sakė jis parlamentarams apie „Brexit“ nukėlimo planus.
 
Tačiau jo vyriausybė patyrė pralaimėjimą ir jau pateikė prašymą surengti parlamente dar vieną balsavimą vėliau trečiadienį, siūlydama sušaukti pirmalaikius rinkimus prieš paskutinį ES viršūnių susitikimą prieš „Brexit“. Bendrijos lyderiai Briuselyje rinksis spalio 17–18 dienomis.
 
Tačiau opozicinė Leiboristų partija veikiausiai neparems šio siūlymo. Kad jis būtų priimtas, reikia bent dviejų trečdalių parlamentarų palaikymo.
Išvakarėse parlamentarai pasipriešino vyriausybei per pirmąjį balsavimą dėl minėto teisės akto.
 
328 balsais, įskaitant 21 konservatoriaus, kurie atsuko nugarą B. Johnsonui, balsus, buvo atvertas kelias premjero oponentams trečiadienį pateikti įstatymo projektą, kuriuo siekiama neleisti JK spalio 31 dieną išstoti iš ES be „skyrybų“ sutarties.
 
Premjeras pašalino iš partijos būrį įstatymų leidėjų, tarp jų kelis buvusius ministrus, balsavusius prieš vyriausybės „Brexit“ strategiją, ir šešias savaites dirbanti jo vyriausybė neteko daugumos palaikymo parlamente.
 
„Apgaulingos“ derybos
 
B. Johnsonas JK premjeru tapo liepą, praėjus trejiems metams po referendumo, per kurį buvo nuspręsta palikti ES. Jis pažadėjo išvesti šalį iš bloko bet kokiu atveju.
Premjeras sako norintis persiderėti dėl „Brexit“ susitarimo sąlygų, dėl kurių Briuselyje susitarė jo pirmtakė Theresa May, ir tvirtina, kad jo grasinimas pasitraukti be sutarties privers ES lyderius pritarti nuostatoms, kurios bus palankesnės Londonui.
 
Vis dėlto Briuselis atsisako iš naujo derėtis, o Europos Komisija trečiadienį perspėjo, kad nemato jokių alternatyvų dabartinei „Brexit“ sutarčiai.
 
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas savo ruožtu pareiškė, kad mintis, jog B. Johnsonas derasi su Briuseliu, yra „apgaulė – jis tik tempia laiką“.
 
Tačiau B. Johnsonas tvirtina, kad jo komanda, trečiadienį susitikusi su muitinės ekspertais Briuselyje, daro „reikšmingą pažangą“.
 
EK taip pat pareiškė, kad JK išstojimo be sutarties rizika padidėjo, ir daugelis baiminasi, kad toks „Brexit“ po beveik pusšimtį metų gyvavusios JK narystės ES ir puoselėtų glaudžių santykių su artimiausiomis Britanijos kaimynėmis smarkiai pakenktų ekonomikai.
Tuo metu Anglijos banko valdytojas Markas Carney trečiadienį pareiškė, kad jo institucija mano, jog „Brexit“ be sutarties padariniai būtų „švelnesni“, nei prognozuota anksčiau – iš dalies dėl vyriausybės vykdomos pasirengimo programos.
 
Leiboristai „nešoka pagal B. Johnsono dūdelę“
 
Antradienio vakarą B. Johnsonui pasipriešinę toriai prisijungė prie leiboristų ir kitų opozicijos atstovų parlamente, kad atvertų kelią trečiadienį surengti diskusijas dėl savo „Brexit“ teisės akto.
 
Jų įstatymas priverstų vyriausybę atidėti „Brexit“ iki 2020-ųjų sausio 31 dienos, nebent per ES viršūnių susitikimą spalio 17–18 dienomis bus susitarta dėl išstojimo sąlygų arba britų parlamentarai pritars „skyryboms“ be sutarties.
 
Tačiau minimas įstatymas atvertų kelią atidėti „Brexit“ daugiau kartų, o B. Johnsonas yra sakęs, kad tai tik sukeltų „daugiau painiavos“ ir sudaužytų visas viltis pasiekti susitarimą su Briuseliu.
 
Kad teisės aktas įsigaliotų, iki pirmadienio jam dar kartą turi pritarti Bendruomenių Rūmai ir nerenkami Lordų Rūmai.
 
Kiek anksčiau B. Johnsonas kvietė leiboristus paremti jo siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų ir ragino J. Corbyną „leisti žmonėms nuspręsti“, kaip išeiti iš „Brexit“ aklavietės.
 
Visgi prognozuojama, kad Leiboristų partija susilaikys tvyrant būgštavimams, kad premjeras gali paskirti rinkimų datą po spalio 31-osios, siekdamas užtikrinti, jog JK bet kokiu atveju paliks ES.
 
„Niekas juo netiki, nes pasitikėjimo Borisu Johnsonu lygis yra labai, labai žemas“, – televizijai ITV sakė Leiboristų partijos vyriausiasis patarėjas „Brexit“ klausimais Keiras Starmeris.
 
„Tad šiandien su Johnsonu nebalsuosime. Norime visuotinių rinkimų, bet pagal jo dūdelę nešokame“, – pridūrė jis.
 
B. Johnsonas sulaukė paramos per rinkimus dėl savo griežtos pozicijos „Brexit“ klausimu, bet naujas balsavimas gali būti rizikingas, nes toriams grėsmę kelia nauja euroskeptiška „Brexit“ partija.
 
Laiko blokuoti šalies išstojimą iš ES be sutarties lieka vis mažiau. B. Johnsonas praėjusią savaitę apsukriai pasiekė, kad jo politiniai oponentai turėtų dar mažiau laiko: užsitikrino karalienės Elizabeth II leidimą įšaldyti parlamento darbą nuo rugsėjo vidurio iki spalio 14 dienos, kai liks vos dvi savaitės iki numatytos „Brexit“ datos.
 
Šis sprendimas supurtė JK politinę areną ir įsiutino proeuropietiškus bei „Brexit“ be sutarties scenarijui nepritariančius įstatymų leidėjus.
 
B. Johnsono oponentai norėjo užblokuoti tą jo sprendimą teisme Škotijoje, bet anksčiau trečiadienį teisėjas priėmė ministrui pirmininkui palankų sprendimą, pripažindamas, kad jis gali įšaldyti parlamento darbą.
 
Ketvirtadienį Londone bus nagrinėjama dar viena panaši byla.
 
  

Žymos: Politika, Parlamentas, brexit, Boris Johnson,

Komentarai

Naujausi straipsniai