Tiesa.com, delfi.lt, BNS   |   2019-09-25

Galimi scenarijai po JK Aukščiausiojo Teismo sprendimo - Borisas teigia, kad teismas klysta

  
Galimi scenarijai po JK Aukščiausiojo Teismo sprendimo - Borisas teigia, kad teismas klysta
© facebook nuotrauka

Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo verdiktas, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas neteisėtai sustabdė parlamento darbą, yra didžiulis smūgis jo autoritetui, komplikuojantis ir taip keblų „Brexit“ procesą.

 
Tačiau kol kas dar neaišku, kokį poveikį tai padarys „Brexit“. Artimiausiomis savaitėmis galimi keli scenarijai, kuriuos toliau trumpai aprašome.

B. Johnsono atsistatydinimas
 
Aukščiausiojo Teismo teisėjai antradienį nusprendė, jog premjero sprendimas prieš spalio 31-ąją numatomą „Brexit“ penkioms savaitėms sustabdyti parlamento darbą buvo neteisėtas.
 
Verdikte pažymima, kad ilgas parlamento darbo sustabdymas „ardė parlamento pajėgumą vykdyti savo konstitucines funkcijas ar jam trukdė“.
 
„Kviečiu Borisą Johnsoną, istoriniais žodžiais tariant, apsvarstyti savo padėtį ir tapti trumpiausiai kada nors dirbusiu ministru pirmininku“, – pareiškė pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas. Panašiai kalbėjo ir kitos politinės figūros.
Tačiau B. Johnsonas dirba tik nuo liepos ir tikriausiai priešinsis tokiems raginimams. Dauningo gatvė nurodė, kad B. Johnsonas iš posto atsistatydinti neketina.
 
Nors jo pozicijos parlamente silpnos, apklausos rodo, kad problemos su parlamentu ir teismo procesai padidino jo populiarumą, premjerui pelnius dar didesnį už išstojimą iš Europos Sąjungos balsavusių britų prielankumą.
 
„Brexit“ atidėjimas
 
JK iš Europos Sąjungos išstos spalio 31-ąją, nebent paprašys bloko dar kartą atidėti „Brexit“. Kitų 27 bloko šalių lyderiai su tuo sutinka. B. Johnsonas nori išstoti spalio 31-ąją, bet daug parlamentarų nuogąstauja, kad jo stumiamas išstojimas net ir nesusitarus su Briuseliu dėl „skyrybų“ sąlygų sukeltų didžiulę sumaištį.
Anksčiau šį mėnesį parlamentarai priėmė įstatymą, kuriuo B. Johnsonas būtų priverstas prašyti trims mėnesiams – iki sausio 31-osios – atidėti „Brexit“, neatmetant ir tolesnių atidėjimų galimybės.
 
Tai įsigaliotų, jei ministras pirmininkas nepasiektų išstojimo susitarimo ar iki spalio 19-osios kaip nors įtikintų parlamentarus paremti išstojimą be sutarties.
 
Įstatymas būtų taikomas nepriklausomai nuo to, ar B. Johnsonas liktų ministro pirmininko poste.
 
„Brexit“ sutartis
 
B. Johnsonas dar galėtų laikytis spalio 31-osios termino, jei sugebėtų užsitikrinti susitarimą su ES, kuriam pritartų dauguma parlamentarų. Tačiau tai – labai sunki užduotis.
Jo pirmtakė Theresa May pernai susitarė su Briuseliu dėl Britanijos išstojimo sąlygų, bet britų parlamentarai tris kartus atmetė jos pasiektą susitarimą. ES lyderiai kaltino B. Johnsono vyriausybę nepateikiant jokių konkrečių alternatyvių planų.
 
B. Johnsonas tikėjosi, kad jo grasinimas išstoti be sutarties įtikins ES lyderius derėtis iš naujo. Tačiau jis sako manantis, kad vis dar įmanoma pasiekti susitarimą iki ES lyderių susitikimo Briuselyje spalio 17–18 dienomis.
 
Tokiu atveju dar liktų pakankamai laiko iki spalio 31-osios.
 
„Brexit“ be sutarties
 
B. Johnsonas yra sakęs, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“ negu prašytų kitų ES lyderių trečiąkart atidėti „Brexit“ – praėjus daugiau kaip trejiems metams po referendumo, kuriame britai nedidele persvara nubalsavo už išstojimą iš ES.
 
Ministrai užsiminė, jog ieškos spragų parlamentarų priimtame įstatyme, kad šaliai būtų galima išstoti be sutarties, nors tvirtino, kad įstatymo laikysis.
 
B. Johnsonas galėtų atsistatydinti, o ne prašyti „Brexit“ atidėjimo, bet tada tokį prašymą turėtų pateikti kažkas kitas, galbūt koks nors valstybės tarnautojas ar opozicijos politikas.
 
Yra galimybė, kad ES lyderiai pavargs nuo Britanijos išsisukinėjimo ir atsisakys atidėti „Brexit“, bet jie nenori būti kaltinami dėl chaotiškų „skyrybų“.
 
Pirmalaikiai rinkimai
 
B. Johnsonas Bendruomenių Rūmuose paveldėjo minimalią persvarą, bet prarado šią daugumą, kai pašalino iš savo Konservatorių partijos 21 parlamentarą, maištavusį minėto įstatymo klausimu.
 
Jis ragino sušaukti rinkimus iki spalio 31-osios, kad būtų rasta išeitis iš aklavietės, bet opozicinės partijos atsisakė jį paremti ir pasiūlymas buvo atmestas.
 
Leiboristai sakė, kad rinkimų idėją parems tik tada, kai bus panaikinta išstojimo be sutarties galimybė. Komentatoriai tikisi naujų rinkimų lapkritį arba gruodį.
 
B. Johnsonas negali išprovokuoti rinkimų paprasčiausiai atsistatydindamas – jam reikia dviejų trečdalių Bendruomenių Rūmų narių paramos.
 
Išvis jokio „Brexit“?
 
Jei B. Johnsonas laimėtų pirmalaikius rinkimus arba galėtų sudaryti paktą su euroskeptiška „Brexit“ partija, jis dar galėtų artimiausiais mėnesiais prastumti išstojimą be sutarties.
 
Leiboristų partija savo ruožtu pažadėjo pergalės rinkimuose atveju surengti naują referendumą su galimybe balsuoti už pasilikimą Europos Sąjungoje. Tokiu atveju „Brexit“ galbūt galėtų būti atšauktas.
 
 
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Jonhsonas antradienį pareiškė, kad nesutinka su Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria jo sprendimas sustabdyti parlamento darbą pripažintas neteisėtu, bet pažadėjo ją gerbti.
 
„Turiu pasakyti, kad labai nesutinku su tuo, ką nusprendė teisėjai.
 
Nemanau, kad tai teisinga, bet eisime toliau, ir, žinoma, parlamentas sugrįš“, – žurnalistams sakė Niujorke šiuo metu viešintis JK premjeras. „Sky News“ skelbė, kad atvykęs į JT Niujorke, B. Johnsonas iš pradžių ignoravo žurnalistų prašymą pakomentuoti Aukščiausiojo Teismo sprendimą.
 
Antradienį JK premjero biuras pareiškė, kad B. Johnsonas iš posto atsistatydinti neketina, Aukščiausiajam Teismui jo sprendimą sustabdyti parlamento darbą pripažinus neteisėtu.
  

Žymos: Politika, Europos Sąjunga, Boris Johnson, brexit, brexit be sutarties

Komentarai

Naujausi straipsniai