Marija   |   2010-12-29

Marija: Kvėpuokim/2010.12.29

  
Marija: Kvėpuokim/2010.12.29

Šiandien mąstau apie sąvokas kvėpimas, įkvėpimas, kvėpavimas. Viena šaknis, matyt ne visiškai viena prasmė, bet kartu, manau, labai panašu.

="text-align: left">Kvėpimas daugiau sietinas su uodimu, kai užsimerkę mėgaujamės maloniu aromatingu kvapu. Įkvėpimas – agresyvesnė sąvoka, reiškianti, kad mumyse užvirė energijos perteklius, kuris gali būti transformuotas į skirtingas veiklas, o kas yra kvėpavimas? Mediciniškai galime apibūdinti kvėpavimą kaip nenutrūkstantį biologinį procesą, kurio metu kvėpavimo organai ir kvėpavimo takai dalyvauja deguonies įsisavinime ir anglies dioksido pašalinime, bet kam reikalingos kvėpavimo praktikos arba mokymasis kvėpuoti? Kodėl mokomės kvėpuoti lankydami jogos užsiėmimus, kodėl net rūkydami, matyt, kad kvėpuojame giliau, todėl tai „nuramina“...
 
Ir visa tai todėl, kad paviešinusi nuotraukas internete, iš be galo artistiško ir mažo Saint Paul kaimelio pietų Prancūzijoje ir pasidalinusi, kad planuoju galeriją atidaryti čia, sulaukiau draugės komentaro: „ar neuždustum Tu ten“?

Atsakiau, kad „uždūstam visur, kur nebesikvėpuoja“ ir, kad beveik du metai praleisti Amsterdame mane dusino labiau nei kaimelis Prancūzijos Rivjeroje. Kas, kaip ir kodėl, apie tai vėliau.

Ši maža žinutė yra palinkėjimas kvėpuoti. Tiesiog kvėpuoti...

Įsisavinti ne tik deguonį iš aplinkos, bet išmokti kvėpuoti aplinka, būti čia ir dabar, sustoti, leisti sau įkvėpti giliau ne rūkant, bet be jokios priežasties.

Sekti save, sekti savo kvėpavimą, jausti ir girdėti, kad esame gyvi. Dusti ne nuo oro trūkumo, bet nuo svajonių siekimo, sulaikyti kvapą ne dėl nemokėjimo kvėpuoti, bet dėl didelio ir malonaus nustebimo.

Įkvėpti tiek, kad viduje žydėtų gėlės, o ne smirdėtų neišneštom šiukšlėm.

Iškvėpkim 2010 metus, susikaupkim kvėpuoti ir sutelkim dėmesį į sąmoningą gyvenimą ateinančiais 2011 metais!

Su meile,

Marija
  

Komentarai

Naujausi straipsniai